Nuo seniausių laikų mamos ir močiutės perduoda tradiciją iš vasaros gėrybių virti uogienes. Tačiau daugeliui tai asocijuojasi su ilgu ir varginančiu gamybos procesu. Maisto ekspertai primena, kad uogienės nebūtinai turi būti verdamos. Naminė abrikosų, aviečių, obuolių, vyšnių, kriaušių, slyvų ar serbentų uogienė visada yra puikus pasirinkimas.
Pastaraisiais metais Europoje uogienių virimo populiarumas išaugo kelis kartus. Tai ne tik praktiškas būdas išsaugoti vasaros gėrybes, bet ir puiki veikla, leidžianti atitrūkti nuo kasdienybės ir kompiuterio ekranų. Be to, su šiuolaikinėmis priemonėmis uogienių virimas tapo kur kas paprastesnis ir greitesnis.
Lietuvių pomėgis iš vasaros gėrybių virti uogienes ir šaltuoju metų laiku jas valgyti vis dar labai populiarus. Pagal statistiką, uogienes namuose verda kas antras lietuvis. Tinkamai paruoštos jos tampa ne tik saldžiu, bet ir sveiku desertu, todėl uogienių nauda - akivaizdi.
Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai nepalieka laiko ilgiems ir sudėtingiems kulinariniams procesams. Būtent todėl daugelis receptų yra orientuoti į greitį ir paprastumą, neaukojant kokybės ir skonio. Jie puikiai tinka tiems, kas pirmą kartą bando virti uogienę, arba tiems, kas turi nedidelį kiekį uogų ir nori greitai jas paversti gardėsiu.
Klasikinė naminė braškių uogienė | Virtuvės pamoka
Uogienė: apibrėžimas ir virimo principai
Uogienė - tai gaminys iš vaisių, uogų ar daržovių, virtų su cukrumi ar cukraus sirupe. Uogienės verdamos sirupe, kuris gaminamas iš vandens ir cukraus arba sulčių ir cukraus. Uogienė verdama ant silpnos ugnies, kad sirupas vienodai įsigertų į vaisių ar uogų ląsteles.
Uogienės verdamos plačiuose, emaliuotuose arba nerūdijančio plieno puoduose ar dubenyse ant silpnos ugnies. Taip intensyviau garuoja vanduo, esantis žaliavoje, o cukrus greičiau konservuoja uogas. Nuo to, kaip parinksite indus uogienei, priklausys ir viso darbo rezultatas.
Dar visai neseniai šeimininkės virdavo uogienes žalvariniuose ir variniuose induose. Vėliau paaiškėjo, kad varis - ne pati geriausia medžiaga uogienėms virti. Vaisiuose ir uogose yra rūgšties, kuri tirpdo vario oksidus. Uogienėms virti tinka emaliuoti arba nerūdijančio plieno indai. Dubuo ar puodas? Žinoma, dubuo.
Virimo laikas ir metodai
- Vieno karto virimo būdas: Uogos ir vaisiai, į kuriuos cukraus sirupas įsigeria vienodai ir greitai, išverdami iš karto. Tokia uogienė verdama ne ilgiau kaip 40 min.
- Daugybinio virimo būdas: Daugkartiniu būdu verdamos stambios bei storesnę odelę turinčios uogos ir vaisiai. Šioms uogienėms sirupas verdamas iš cukraus ir vandens (1 kg cukraus - 2-3 st. vandens). Kai kuriuos sultingus vaisius ir uogas galima virti jų pačių sultyse. Kad atsirastų sulčių ir cukrus vienodžiau įsigertų į paruoštą žaliavą, maždaug prieš 8 val. iki pirmo virimo ant vaisių ir uogų užberiama pusė receptūroje nurodyto cukraus. Susidaręs skystis (sirupas) nupilamas ir užvirinamas. Dar karštas (apie 60 C) jis užpilamas ant uogų ar vaisių ir palaikomas, priklausomai nuo žaliavos rūšies, 5-24 val. Taip galima kartoti 2-5 kartus, kaskart vis pridedant cukraus: vyšnios, juodieji serbentai verdami 2 kartus, slyvos be kauliukų - 3, su kauliukais - 4, abrikosai ir rojaus obuoliukai - net 5 kartus. Kiekvieną kartą verdama 5-15 min.
Jei dar nežinojote, šiais laikais uogienę reikia virti tik 10 minučių! Nors verdant pradžioje uogienė atrodo per skysta, tačiau ji sutirštėja atšalusi!
Uogienės paruošimo požymiai
Neturint termometro, uogienės paruošimą galima nustatyti iš spalvos, uogų blizgesio, sirupo tirštumo. Išvirusios uogos yra pasinėrusios į sirupą ir jame pasiskirsčiusios vienodai, jos būna permatomos, blizgančios, išgriebtos iš sirupo raukšlėjasi. Prieš išpilstant uogienė laikoma keletą valandų, kad tirštojoje jos dalyje ir sirupe išsilygintų cukraus koncentracija.
Svarbios uogienių virimo gudrybės
Uogų kokybė ir paruošimas
Uogienės skonis ir kokybė priklauso nuo daugelio faktorių. Ypatingai didelę reikšmę turi naudojamų uogų kokybė. Jos turi būti nesugedusios, nesupelijusios, nesupuvusios, nepažeistos kenkėjų. Visas uogų kiekis, naudojamas uogienei, turėtų būti vienodo subrendimo laipsnio, jos turi būti nei pernokę, nei žalios. Išvirus uogienę iš per mažai sunokusių uogų, gausis ne tokia aromatinga ir mažiau saldi uogienė.
Tikrai skanią uogienę galima išvirti tik iš vienodai sunokusių vaisių ir uogų. Tarkime, uogos nevienodai sunokusios. Vadinasi, kol išvirs neprinokusios, prinokusios jau praras formą, sukris į košę. Taigi konsistencija bus nevienoda. Kaip patikrinti sunokimo lygį? Nesunokę vaisiai būna šviesesni. Uogienė būna skani tik iš nesunokusių abrikosų, graikinių riešutų, agrastų. Prinokę vaisiai būna ryškesnės spalvos. Pernokusių vaisių minkštimas būna suskystėjęs, tokie vaisiai tinka džemams.
Jei tai minkštos uogos (žemuogės, braškės, gervuogės ir pan.), jas reikia plauti atsargiai, kad nesuminkytumėte. Iš pradžių uogas perrinkite, nuskinkite lapelius, kotelius, sudėkite jas į kiaurasamtį ir apie 3-4 min. plaukite po dušo srove. Paskui 10-15 min. palikite uogas kiaurasamtyje, kad nulašėtų vanduo.
Cukraus ir kitų ingredientų vaidmuo
Skanią uogienę išvirsite tada, jei preciziškai laikysitės receptūroje nurodyto uogų ir cukraus santykio. Jei bus per daug cukraus - uogienė susicukruos, jei įdėsite per mažai cukraus - uogienė gausis pernelyg skysta. Konditerė N. Juchnevič sako, kad uogienės skonis priklauso ne tik nuo ingredientų - svarbūs ir kiti, iš pirmo žvilgsnio, ne tokie reikšmingi, dalykai. „Geriausia uogienes virti nerūdijančiojo plieno puoduose. Taip pat prieš pradėdami gaminti uogienę nepamirškite, kad virtuvėje neturi likti jokių pašalinių kvapų, todėl negaminkite kitų patiekalų. Virdami uogienę įsitikinkite, kad ant puodo kraštų neliko cukraus, nes jei taip nutiko - uogienė gali susicukruoti ir tapti per daug saldi“, - pataria N. Juchnevič.
Svarbi pastaba dėl ingredientų kokybės: Uogienės skonis tiesiogiai priklauso nuo uogų kokybės. Rinkitės tik šviežias, nepažeistas, sausas (nuplautas ir gerai nudžiovintas arba rinktas saulėtą dieną) avietes. Jei uogos bus vandeningos ar pradėjusios gesti, uogienė gali greičiau surūgti ar supelyti, o skonis nebus toks intensyvus.
Cukrus uogienėje atlieka kelias funkcijas: suteikia saldumą, veikia kaip konservantas (aukšta cukraus koncentracija stabdo mikroorganizmų augimą) ir padeda formuotis tekstūrai (kartu su pektinu ir rūgštimi sukuria gelį). Tačiau šiais laikais daugelis ieško būdų sumažinti cukraus vartojimą.
Pektinas
Pektinas yra natūrali medžiaga, randama vaisiuose ir uogose, kuri kartu su cukrumi ir rūgštimi kaitinama sudaro gelį - tai, kas suteikia uogienei tirštą konsistenciją. Avietės turi vidutinį pektino kiekį. Prinokusios uogos jo turi mažiau nei vos prinokusios.
Kada verta naudoti pridėtinį pektiną?
- Kai norima labai tirštos uogienės.
- Kai naudojama mažiau cukraus.
- Kai norima sutrumpinti virimo laiką (tai ypač aktualu norint išsaugoti šviešesnį uogų skonį ir spalvą).
- Kai naudojamos pernokę ar labai sultingos uogos.
Prekyboje galima rasti įvairių pektino produktų: skysto pektino, pektino miltelių, taip pat jau minėto cukraus uogienėms (kuris yra cukraus ir pektino mišinys, kartais su citrinos rūgštimi).
Virimo procesas ir putos
Jei verdate uogienę iš nesmulkintų uogų ar vaisių, uogienės geriau nemaišyti. Jei jau prireikė pamaišyti, darykite tai atsargiai su medine mentele. Na o jei verdate uogienę dubenyje, pakaks kiek pasiūbuoti dubenį į šonus. Kad uogienė nepridegtų, rinkitės indą storu dugnu.
Pirmas 10 min. (po užvirimo) reikia virti ant silpnos viryklės. Būtent šiuo metu ant uogienės susidaro daugiausia putų, taigi uogienė gali išbėgti. Verdame tik uogienę. Nevirkite uogienės kartu su kitais patiekalais, ypač turinčiais stiprų kvapą, nes uogienė prisigers kito maisto kvapų.
N. Juchnevič pataria atkreipti dėmesį į verdamos uogienės putas - jas reikia nugriebti tik po kurio laiko. „Griebti iš pat pradžių nepatartina, nes jų atsiras vėl. Prieš nukeldami puodą nuo ugnies, uogienę stipriai užvirkite, tada leiskite uogoms nusėsti ir nugraibykite putas“, - pataria N. Juchnevič.
Konservavimas ir laikymas
Paruoštą uogienę sudėkite į švarius ir sterilizuotus stiklainius ir sandariai uždarykite. Konservavimui galite rinktis įvairių veislių slyvas, tačiau vertėtų atsižvelgti į pačių vaisių būklę: konservavimui geriausia naudoti ne nukritusius, o skintus vaisius, neturinčius defektų (nepaveiktus kenkėjų, nepradėjusius gesti). Jei norite konservuoti slyvas nepjaustytas, geriau rinkitės kietesnes - jos geriau išlaikys formą. Taip pat nepamirškite subadyti slyvų odelės (tam puikiai tiks dantų krapštukas), priešingu atveju užpylus karštu marinatu odelė negražiai sutrūkinės. Jei slyvos minkštesnės ir gerai sunokusios, iš jų galima gaminti džemą, uogienę, marmeladą, o kompotui jos nelabai tiks.
Uogienės neverta užsukti tol, kol ji neatšalo, nes ant dangtelio susirinkę garai gali virsti vandeniu, kuris, tikėtina, kad sukels uogienės rūgimą.
Uogienė su kauliukais (vyšnių, slyvų) - 1-1,5 metų. Visos kitos uogienės tinkamai laikomos išbūna iki 3 metų. Šiuo laikotarpiu jose išliks vitaminai ir kitos naudingos medžiagos. Uogienė stovėdama gali prarūgti ar supelyti. Niekada nemažinkite recepte nurodyto cukraus kiekio, jei uogienė verdama iš mažo rūgštumo vaisių, tiesiog įdėkite citrinos rūgšties. Įprastai 1 kg uogų ar vaisių, sumaišytų su 1 kg cukraus, dedama 1/4 šaukštelio citrinos rūgšties. Nepervirkite uogienės.
Patarimai sėkmei
- Naudokite platų puodą: Didesnis paviršiaus plotas leidžia greičiau išgaruoti vandeniui, todėl uogienė greičiau sutirštėja ir reikia trumpiau virti.
- Nemaišykite per daug intensyviai: Ypač jei norite išsaugoti sveikesnes uogas. Maišykite tik tiek, kiek reikia, kad neprisviltų prie dugno.
- Nepervirkite: Pervirta uogienė praranda ryškią spalvą (patamsėja), šviežią aromatą ir gali įgauti karamelizuoto cukraus prieskonį. Be to, ji gali tapti per kieta.
- Būkite atsargūs su karštu cukrumi: Verdanti uogienė yra labai karšta ir gali stipriai nudeginti.
Populiarių uogienių receptai ir virimo ypatumai
Obuolių uogienė: gintarinis skanėstas
Gatava obuolių uogienė savo išvaizda pateisina pavadinimą. Šis gardumynas pasižymi permatomu, gelsvu atspalviu, primenančiu tikrą gintarą. Norint paruošti apie 20 porcijų obuolių uogienės, reikės:
- 1400 gramų obuolių (tinka bet kokia veislė, tačiau pirmenybė teikiama Antonovkai ir kitiems saldžiarūgščiams vaisiams)
- Granuliuoto cukraus (kiekis priklauso nuo obuolių rūšies ir norimo saldumo)
Patiekalo energinė vertė siekia apie 4426 kcal. Obuolių griežinėlių uogienėje yra apie 55 gramai angliavandenių. Paruošimo laikas gali užtrukti apie dvi dienas.
Paruošimas:
- Atrinkite obuolius - jie turėtų būti prinokę, bet ne per minkšti. Kulinarinis rezultatas priklauso nuo pradinių produktų kokybės.
- Kruopščiai nuplaukite vaisius ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.
- Supjaustykite obuolius į ketvirčius ir pašalinkite šerdis.
- Obuolius supjaustykite plonais griežinėliais. Kuo plonesni griežinėliai, tuo įdomesnis bus rezultatas. Nerekomenduojama nulupti odelės.
- Sudėkite obuolių skilteles į dubenį arba puodą, kuriame virsite uogienę, ir pabarstykite cukrumi.
- Palikite obuolius su cukrumi kelioms valandoms arba per naktį, kad išsiskirtų sultys.
- Virimo metu galite pridėti šiek tiek cinamono ar vanilės, kad aromatas būtų sodresnis.
- Paruoštą uogienę atvėsinkite ir supilkite į paruoštus stiklainius.
Vyšnių uogienė: aromatingas malonumas
Ypač saldžių uogų mėgėjams siūlomas paprastas vyšnių uogienės receptas. Patiekalo kalorijų kiekis yra apie 2881 kcal.
Paruošimas:
- Paruoškite prinokusias vyšnias, kruopščiai jas perrinkite, pašalinkite šakeles, lapus ir pažeistas uogas.
- Vyšnias apibarstykite cukrumi, įpilkite vandens ir citrinos rūgšties (nebūtina).
- Maišydami užvirinkite.
Svarbu! Vyšnių uogienę su kauliukais paruošite per 40-50 minučių. Norėdami tai padaryti, vienu ypu reikia išvirti uogas su cukrumi. Jūs gausite tokį pat skanų skanėstą. Aromatingą vyšnių uogienę rekomenduojama laikyti uždaroje spintelėje, apsaugotoje nuo saulės spindulių arba šaldytuve.
Kriaušių uogienė: medaus spalvos gėris
Sultingos kriaušės yra daugelio žmonių mėgstamiausi rugpjūčio vaisiai. Norėdami išsaugoti jų skonį ir mėgautis juo žiemos sezonu, išbandykite paprastą aromatingos uogienės gaminimo receptą. Ji turi malonią medaus spalvą - tarsi švyti iš vidaus. O sodrus kriaušių skonis papildo vizualinę estetiką.
Norėdami pagaminti uogienę 10 porcijų, jums reikės kilogramo kriaušių ir granuliuoto cukraus. Vietoj įprasto baltojo granuliuoto cukraus galite naudoti cukranendrių arba kokosų cukrų - jie suteiks uogienei neįprastų skonio natų. Energinė vertė - apie 2200 kalorijų.
Paruošimas:
- Kriaušes labai kruopščiai nuplaukite.
- Pašalinkite stiebus ir sėklas.
- Paimkite puodą ir sudėkite į jį vaisių skilteles.
- Kriaušes apibarstykite cukrumi ir palikite tris keturias valandas, kad vaisiai išskirtų sultis.
- Padėkite keptuvę ant mažos ugnies ant viryklės. Aštrių desertų mėgėjai šiame etape į patiekalus gali dėti vanilės ankščių, malto imbiero, cinamono, muskato riešuto ir kitų prieskonių.
- Palaukite, kol uogienė užvirs.
- Virkite ant silpnos ugnies keturiasdešimt minučių, kol masė sutirštės.
- Paruoškite uogienės stiklainius - išplaukite ir sterilizuokite.
- Sudėkite gatavą natūralų desertą, uždarykite arba užsukite dangtelius.
Kriaušių uogienė turi silpną diuretikų poveikį, teigiamai veikia kepenis ir inkstus, normalizuoja cukraus kiekį kraujyje. Tai vertingas skanėstas, kuris pravers žiemą ir rudenį sveikai arbatos gėrimui.
Mėlynių uogienė: miško aromatas žiemą
Šią sodraus medaus skonio uogą mėgsta daugelis. Šviežios mėlynės - tikras miško ar sodo skanėstas. Dvidešimties porcijų paimkite vieną kilogramą mėlynių ir pusę kilogramo cukraus, porą gramų citrinos rūgšties. Aromatingos mėlynių uogienės energetinė vertė - tik apie 1060 kcal. Palyginti su desertais iš kitų uogų, šį galima laikyti dietiniu. Mėlynių uogienėje yra tik 38 gramai angliavandenių ir ne daugiau kaip du gramai baltymų.
Paruošimas:
- Pirmiausia sterilizuokite stiklainius - mikrobangų krosnelėje arba orkaitėje. Juos rekomenduojama išplauti su soda ir gerai išskalauti, dėti į orkaitę kakliukais žemyn kartu su dangčiais. Tada nustatykite +150 laipsnių temperatūrą ir sterilizuokite stiklainius 15-25 minutes.
- Paruoškite cukrų ir uogas, atsargiai išrūšiuokite, pašalinkite visas šiukšles, lapus ir sugedusias mėlynes.
- Mėlynes nuplaukite po vėsiu tekančiu vandeniu.
- Būtinai visiškai išdžiovinkite, tada pasverkite ir tiksliai apskaičiuokite cukraus kiekį.
- Paimkite specialų nerūdijančio plieno kepimo indą arba dubenį storu dugnu.
- Padėkite indus ant silpnos ugnies ir užvirinkite uogienę.
- Supilkite skanėstą į šiltus, sterilizuotus stiklainius.
- Užsukite dangtelius, uždėkite ant jų stiklainius ir uždenkite.
- Įpilkite citrinos rūgšties pagal pageidavimą. Pagrindinė jo užduotis yra subalansuoti skonį ir pašalinti cukrų.
Mėlynių ilgai virti nereikia - uogienė puikiai išsilaiko. Rekomenduojama laikyti tik šaldytuve. Jei norite gauti tirštesnį uogų desertą, „žaliavą“ virkite du kartus po penkias minutes, privalomai atvėsindami.
Slyvų uogienė: rudens skonis stiklainyje
Slyvų uogienė - skanus priedas prie sumuštinių, pyragų ir blynų. Ją valgome daugiausia rudenį ir žiemą, kai nėra sezoninių vaisių. Daugybei žmonių slyvų uogienė patenka tarp trijų geriausių uogienių. Maloni rūgštelė, patrauklus skonis - idealus derinys su baltu sūriu. Labai puikiai slyvų uogienė tinka su blynais ir varškėčiais.
Šiuo metu slyvų sezonas, šiuos vaisius parduotuvėse galite pamatyti patraukliomis kainomis. Ne visos slyvų rūšys tinka perdirbti į uogienę. Venkite minkštų slyvų ir rinkitės kietas ir sultingas. Jos bus itin saldžios ir į uogienę nereikės dėti didelio kiekio cukraus. Slyvų sezonas gana ilgas. Pirmosios slyvos sunoksta liepos pabaigoje, paskutinės rugsėjo antroje pusėje. Uogienėms dažniausiai naudoja vėlyvesnių veislių slyvas, jų kauliukai lengviau atsiskiria nuo minkštimo. Ankstyvos slyvos taip pat tiks uogienėms arba kitaip vadinamoms slyvienėms.
Pagrindiniai slyvų uogienės virimo principai
Pradedate virti uogienę, bet nežinote, ką daryti, kad ji nepridegtų? Tiesiog žinokite keletą pagrindinių taisyklių ir viskas bus puiku. Jei nenorite, kad slyvos pradėtų degti puode, turite pasinaudoti virtuvinio acto gudrybe. Dideliam puodui užtenka vos trijų šaukštų. Acto reikia įpilti tinkamu laiku, o tai geriausia daryti likus kelioms valandoms iki virimo. Tiesiog supjaustykite slyvas, apibarstykite jas cukrumi ir įpilkite tris šaukštus acto. Padėkite 12 valandų, tada uždėkite puodą ant dujų ir kepkite ant mažos ugnies penkias valandas. Jokiu būdu nemaišykite slyvų kepdami, nes tai sutrikdys natūralų barjerą ir vaisiai pradės degti!
Slyvų uogienei gali būti naudojama nuo 0,2 iki 1 kilogramo cukraus kilogramui slyvų. Naudojant minimalų cukraus kiekį slyvų uogienės skanesnės, sveikesnės, bet prasčiau laikosi. Naudojant didelį cukraus kiekį slyvienės gerai laikosi, bet labai jau saldžios.
Klasikinis slyvų uogienės receptas
Slyvas iškaulinamos ir užpilamos cukrumi. Vėsiai laikoma apie 12 valandų, turi ištirpti cukrus. Susidaro slyvų sirupas. Slyvos kaitinamos, užvirinama ir nuimamos putos. Verdama apie valandą sumažinus ugnį.
Slyvų ir obuolių uogienė žiemai
Ingredientai:
- Obuoliai - 1 kg
- Slyvos - 1 kg
- Cukrus - 1,5 kg
- Citrinos rūgštis - 0,5 šaukštelio
Paruošimas:
- Obuolius supjaustykite ketvirčiais, pašalinkite žievelę ir sėklas.
- Slyvas perpjaukite pusiau, išimkite kauliukus, susmulkinkite.
- Sudėkite vaisius į puodą, pabarstykite cukrumi ir palikite 3 valandas.
- Pastatykite puodą ant silpnos ugnies ir virkite 5-7 minutes.
- Mišinį sutrinkite trintuvu iki vientisos masės.
- Supilkite citrinos rūgštį ir virkite dar 5 minutes, retkarčiais pamaišydami.
- Karštą uogienę supilstykite į stiklainius, užsukite ir apverskite.
Slyvų ir obuolių tyrė žiemai
Ingredientai:
- Obuoliai - 700 g
- Slyvos - 300 g
- Vanduo - 1 stiklinė
- Cukrus - 5 šaukštai
Paruošimas:
- Obuolius nulupkite, supjaustykite, įpilkite vandens ir virkite 15 minučių.
- Iš slyvų išimkite kauliukus.
- Sudėkite į obuolius ir virkite dar 10 minučių.
- Tyrę sutrinkite trintuvu ir pertrinkite per sietelį.
- Suberkite cukrų, virkite dar 10 minučių ir supilkite tyrę į sterilizuotus stiklainius.
Patarimas: slyvas ir obuolius uogienei galima imti bet kokiomis proporcijomis, išlaikant bendrą vaisių, cukraus ir vandens svorio santykį.
Gamyba pramoniniu būdu
Gaminant pramoniniu būdu konservavimo gamykloje naudojamos uogienių receptūros šiek tiek skiriasi nuo gaminamų namuose. Gaminant uogienes konservavimo ceche, naudojami specializuoti metodai bei įrengimai. Vienas tokių yra vakuuminis puodas, kuris leidžia koreguoti virimo temperatūrą. Taip pat naudojami autoklavai, kuriuose atliekama pasterizacija. Tarkime, siekiant išvengti mikrobiologinio užteršimo, gamykloje uogienės ne tik verdamos katile, bet ir atskirai pasterizuojamos bei kiekvienas stiklainis yra tikrinamas įrengimais.
Masinėje gamyboje gaminant uogienes, jos turi atitikti reikalavimus, nurodytus standartuose ir reglamentuose. Atsvėrus receptūrinius žaliavų kiekius, uogos ir cukrus yra sutraukiami į vakuuminį puodą, kuriame verdama priklausomai nuo uogų rūšies ir uogienės kiekio, kol visiškai ištirpsta cukrus ir pasiekiamas tinkamas sausų medžiagų rodiklis. Verdant nuolat maišoma. Po to išfasuojama į stiklainius, užsukama dangteliais. Po to atliekamas pasterizavimas ir atšaldymas. Išėmus iš autoklavo indeliai tikrinami, plaunami, džiovinami, etiketuojami, ženklinami, supakuojama į antrinę ir tretinę pakuotę, sandėliuojami ir realizuojami.