Vaikų planavimas - vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Nors kiekviena šeima - unikali, o „tinkamiausias laikas“ dažnai priklauso nuo asmeninių aplinkybių, mokslininkai vis tiek bando rasti bendrą atsakymą: kada žmogaus organizmas yra geriausiai pasiruošęs tėvystei ir motinystei? Naujausi tyrimai leidžia pažvelgti į šį klausimą ne tik iš biologinės, bet ir iš emocinės bei socialinės pusės. Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai moterys ryžtasi susilaukti vaikų būdamos vyresnio amžiaus. Lietuvoje vidutinis gimdyvių amžius artėja prie 30 metų, ir nemažai moterų kūdikių susilaukia perkopusios 35-40 metų. Ši tendencija stebima visame pasaulyje ir yra susijusi su įvairiomis socialinėmis, ekonominėmis ir asmeninėmis priežastimis.
Kodėl moterys atideda motinystę?
Pagrindinės priežastys, dėl kurių moterys atideda motinystę, yra noras baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis teigia, kad dėl įvairių priežasčių šiais laikais ilgiau trunkančios paauglystės laikotarpiu jaunimas gyvena aktyvų socialinį ir lytinį gyvenimą, tačiau nenori įsipareigoti - jie dar nepasiruošę tapti tėvais, jie dar tik ruošiasi tapti suaugusiais. Gydytoja K. Mačiulienė pastebi, kad vis rečiau moterys gimdo pačiame palankiausiame gimdymui amžiuje, nes tuo metu dauguma koncentruojasi į karjerą, mokslus, finansinę ateitį - stengiasi pakilti kuo aukščiau. Tai rodo, kad visuomenė keičiasi - vaikų planavimas vis labiau grindžiamas sąmoningumu, o ne vien biologiniais laikrodžiais.
Biologiniai aspektai ir rizikos
Moters organizmo ypatybės ir iššūkiai vėlesniame amžiuje
Medikai vieningai sutaria: geriausias biologinis laikas moteriai pastoti yra nuo 20 iki 30 metų. Šiuo laikotarpiu ovuliacija yra reguliariausia, kiaušialąstės kokybė aukščiausia, nėštumo komplikacijų rizika - mažiausia, o organizmas greičiau atsistato po gimdymo. Tyrimai rodo, kad moterys iki 30 metų turi iki 90 % tikimybę pastoti per vienerius metus, jei aktyviai bando. Po 35-erių šis procentas smarkiai mažėja, o po 40 metų - tampa mažesnis nei 30 %.
Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria vyresnio amžiaus moterys, yra sunkumas pastoti. Sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas (kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes) po truputį pradeda mažėti. Kiaušidžių rezervas mažėja ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patirtų operacijų, endometriozės, chemoterapijos ir radioterapijos kurso, įvairių genetinių veiksnių ir kt. Ginekologas akušeris Heraldas Stankevičius teigia, kad dažniausiai 45-55 metais įvyksta menopauzė, moterims baigiasi menstruacijos, išsenka folikulų atsargos, todėl remiantis moters fiziologija, galima teigti, kad gimdymas po 45 m. neturėtų būti rekomenduojamas.
Jei tokiame amžiuje moteriai dar nebūna įvykusi menopauzė, vyksta fiziologinis kiaušialąstės senėjimas. Tai reiškia, kad kiaušialąstė sunkiau apvaisinama, zigota sunkiau implantuojasi, o implantavus daugiau šansų, kad gali įvykti persileidimas. Taip pat ženkliai padidėja apsigimimų rizika. Moters senėjimas yra veiksnys, lemiantis didesnę komplikacijų riziką tiek nėštumo metu, tiek gimdant. Specialistė pabrėžė, kad natūraliai pastoti sulaukus 45 metų yra sunku, tikimybė siekia vos kelis procentus, todėl moterys, nusprendusios lauktis tokiame amžiuje, dažnai kreipiasi į specialistus.
Nėštumo komplikacijos vyresniame amžiuje
Kiekvienas nėštumas yra skirtingas, todėl gydytojų užduotis - įvertinti visas rizikas, atlikti būtinus ir papildomus tyrimus, numatyti komplikacijas. Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga.
Visi šie veiksniai susiję su amžiumi, t. y. vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija. Kuo moteris vyresnė, tuo didesni hormonų pokyčiai, tad gimdymą dažniau tenka skatinti. Jeigu būsimajai mamai - 35 m. ir daugiau, dažniau prireikia Cezario pjūvio operacijos. K. Mačiulienė atkreipė dėmesį, kad kuo moteris vyresnė, tuo atsineša didesnę persirgtų ligų puokštę, o kiekviena jų atsiliepia tiek kūdikio išnešiojimui, tiek gimdymui. Su metais didėja rizika, kad atsilieps jau persirgtos ligos - natūralu, kad iki 28-30 metų amžiaus moteris jų bus turėjusi mažiau.
Nėštumas - didžiulis krūvis moteriai. Tai ypač nepalankiai atsiliepia vyresnio amžiaus moteriai, yra sekinama skydliaukė. Vaisius daug kalcio ir kitų medžiagų paima iš motinos, todėl nenuostabu, kad po gimdymo moterys skundžiasi tiek silpnesniais plaukais, tiek kaulais. Dėl to labai svarbu pasirūpinti tinkamais papildais. Tikrųjų ovuliacinių ciklų mažėja jau nuo 40-ies, tad nėštumo eiga dėl hormoninių pokyčių gali būti šiek tiek komplikuota - kartais prireikia ir vaistų, pagulėjimo.
Geriatrinis nėštumas?! | Akušerė-ginekologė paaiškina apie pažengusį motinos amžių, nėštumą po 35 metų ir rekomendacijas!
Vyrų vaisingumas ir amžiaus įtaka
Nors dažnai manoma, kad vyrų vaisingumas yra „amžinas“, mokslininkai patvirtina - tai mitas. Vyrų galimybės susilaukti kūdikio taip pat mažėja su amžiumi, nors ir ne taip stipriai, kaip moterų. Vyro amžius įtakoja tikimybę pastoti. Mažesnis domėjimasis seksu, prasta spermos kokybė ir sutrikusi lytinių hormonų gamyba gali neigiamai veikti vyresnio amžiaus vyrų vaisingumą. Nuo 40 metų pradeda mažėti spermos kokybė, didėja genetinių pakitimų rizika bei galimybė, kad vaikui pasireikš tam tikri sveikatos sutrikimai.
Paskaičiuota, kad kas dešimto naujagimio tėvas yra vyresnis nei 50 m. Pasak Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktoriaus prof. Algirdo Utkaus, vyrams rizikos riba turėti vaiką su genetine liga yra 42 metai. Dr. Vladas Gintautas teigia, kad vyro amžius turi įtakos ne chromosominėms anomalijoms, bet genetinėms ligoms, pavyzdžiui, Marfano sindromui. Deja, tyrimų, kurie nustatytų riziką pagimdyti vaiką su genetiniu apsigimimu, kol kas nėra. Mat vyrų spermoje taip pat su amžiumi gali įvykti įvairios atsitiktinės mutacijos. Manoma, kad dažnesnes psichikos ligas vyresnių tėvų vaikams galima paaiškinti tuo, kad metams bėgant blogėja spermos kokybė ir didėja genetinių mutacijų tikimybė.
Chromosomų patologijų ir genetinių ligų rizika
Įvairių šaltinių duomenimis, bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3-5 proc. Tačiau žinoma, kad chromosomų patologijų rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc., t. y. 1 iš 20. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai.
Pasak Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidento dr. Vlado Gintauto, dažniausiai pasitaikantys apsigimimai susiję su vadinamosiomis chromosominėmis anomalijomis. Bene dažniausiai pasitaiko Dauno, Edvardso ir Patau sindromai. Tai įgimtos sunkios ligos, nulemiančios vaiko raidos sutrikimus. Visi šie sindromai susiję su moters amžiumi - kuo ji vyresnė, tuo rizika didesnė. Tuo tarpu vyro amžius šioms anomalijoms neturi įtakos.
Rizikos duomenys apie Dauno sindromą
Moters tikimybė pagimdyti per savo gyvenimą vaiką su Dauno sindromu yra 1 iš 600-700. Žemiau pateiktoje lentelėje galite matyti šios rizikos pokyčius, priklausomai nuo motinos amžiaus.
| Moters amžius | Rizika susilaukti vaiko su Dauno sindromu |
|---|---|
| 20 metų | 1 iš 1800 |
| 35 metų | 1 iš 300 |
| 40 metų | 1 iš 80 |
| 45 metų | 1 iš 20 |
Edvardso sindromo rizika yra maždaug 1 iš 10-20 tūkst.
Kitos genetinės ligos, susijusios su tėvų amžiumi
Prof. Algirdas Utkus mini achondroplaziją - pagrindinis jos požymis yra žemas ūgis (vyrai auga maždaug iki 1,40 cm, moterys - iki 1,30 cm), nors intelektas yra normalus. Su šia liga gimsta 1 iš 10 tūkst. kūdikių. Kitos ligos, kurios gali būti susijusios su vyresniu tėvo amžiumi: osifikuojantis miozitas, Aperto sindromas, osteogenesis imperfecta - trapių kaulų sindromas.
Tel Avivo universiteto mokslininkai teigia, kad vyresnis tėvų amžius gali nulemti palikuonių sergamumą kai kuriomis ligomis. Pvz., jei tėvas vyresnis nei 30 m., 11 proc. padidėja tikimybė, kad vaikas gali sirgti bipoliniu sutrikimu, o jei tėvo amžius daugiau nei 55 m. - tikimybė padidėja 37 proc. Didėjant tėvo amžiui, didėja ir tikimybė, kad vaikas gali susirgti šizofrenija. Švedų mokslininkų duomenimis, kiti sekantys 10 metų tėvo, kuriam jau sukako 50 m., vaikui padidina šizofrenijos riziką 30 proc. Izraelio mokslininkai nustatė, kad vyresnių tėvų sūnūs dažniau turi žemesnį IQ bei serga autizmu. Pavyzdžiui, 45-55 metų tėvų vaikai autizmu serga 6 kartus dažniau nei tie, kurių tėvai jaunesni nei 30 m.
2024 m. „Harvard Medical School“ paskelbtas tyrimas parodė, kad vyresnių nei 45 metų vyrų vaikai turi 14 % didesnę tikimybę susidurti su autizmo spektro sutrikimais. Taip pat dažniau pasitaiko dėmesio deficito ir kitų neurologinių iššūkių. Profesorius Brianas D’Onofrio su kolegomis nustatė, kad 45 metų ir daugiau sulaukusių vyrų vaikams autizmo rizika yra 3,5 karto didesnė negu jaunesnių vyrų palikuonims. Vyresnio amžiaus tėčių vaikams taip pat būdinga 13 proc. didesnė dėmesio deficito bei hiperaktyvumo sutrikimo rizika, 25 proc. didesnis bipolinio sutrikimo pavojus ir dvigubai didesnė psichozių tikimybė.
Psichologiniai ir socialiniai aspektai
Nors kūnas pasiruošęs anksti, emocinė branda ir pasirengimas auklėti vaiką dažnai ateina tik po 30-ųjų gimtadienio. Psichologai pažymi: po 30-35 metų žmonės dažniau būna finansiškai stabilesni, turintys aiškesnį gyvenimo kelią ir brandesnius santykius, jaučiasi emociškai pasiruošę rūpintis ne tik savimi, bet ir kitu žmogumi. Tyrimai rodo, kad vaikai, gimę vyresniems, labiau pasiruošusiems tėvams, dažnai turi geresnius emocinius ir socialinius įgūdžius.
Vėlyvos motinystės privalumai
Remiantis įvairiais pasaulyje iki šiol atliktais tyrimais, vėlyva motinystė gali turėti ir netikėtų privalumų. Tyrimų duomenimis, vyresnių motinų vaikai pasižymi aukštesniu intelektu, taip pat geriau sugeba analizuoti informaciją, susikoncentruoti į pavestą užduotį, įsiminti gautus duomenis, formuluoti savo mintis ir greitai skaityti. Profesorius Johnas Mirovaskis, savo požiūrį apgynęs ne vienu tyrimu, įsitikinęs, kad puikus amžius susilaukti kūdikio yra ir laikotarpis tarp 34-40 metų.
Iššūkiai ir baimės
Psichologė Vitalija Mikutainienė pastebėjo, kad vėlyva motinystė turi tiek savo pliusų, tiek minusų. „Dažniausiai nėštumą planuodama vyresnė moteris emociškai yra brandesnė, ji turi didesnį finansinį užtikrintumą, kitaip reaguoja į įvairias situacijas, geriau įsivaizduoja, kas gali nutikti su vaiku. Aišku, yra ir trūkumų - didesnė gyvenimo patirtis sąlygoja daugiau baimių, kad kažkas atsitiks su vaiku, tuomet atsiranda perteklinis noras jį apsaugoti, noras tobulai auginti, labiau išlepinti. Kitas yra fiziologinis niuansas - su amžiumi sunkiau naktimis keltis, tad gali lydėti didesnis nuovargis“, - aiškino psichologė.
Vaikų baimes gali nulemti auklėjimas. Vaikai natūraliai pradeda bijoti to, ko bijo jų tėvai („Neik - nukrisi“, „neimk - nusideginsi“), o kur jau tie atvejai, kai vaikai specialiai gąsdinami pabaisomis, laukiančiais jų tamsoje, ar žadama palikti juos vienus, jei bus neklusnūs. Įteigtomis galima laikyti baimes, kylančias pernelyg nerimastingų tėvų vaikams. Pokalbiai šalia esant vaikui apie mirtį, nelaimes, ligas, gaisrus ir nužudymus nejučia užsifiksuoja vaiko psichikoje. Taip pat daugiau apie vaiką tykančias nelaimes galvoja perdėtai globojantys tėvai, pvz., kai vaikas buvo ilgai lauktas, vienturtis, taip pat tada, kai jis gimsta vyresnio amžiaus tėvams. Jauni tėvai paprastai yra labiau atsipalaidavę ir net negalvoja, kad kas nors gali atsitikti jų vaikui. Augdami nerimastingoje aplinkoje vaikai, jei jiems ir neišsivysto stiprios adaptaciją trikdančios baimės, gali tapti drovūs, nerimastingi, nepasitikintys savimi. Vyresnio amžiaus tėvai turėtų žinoti apie šias tendencijas ir koreguoti savo elgesį, o jei tai nesiseka padaryti vien savo pastangomis, lankytis pas psichikos sveikatos specialistą.
Savitarpio supratimas ir gėdos jausmas
Kitos psichologinės problemos, susijusios su dideliu amžiaus skirtumu tarp vaikų ir tėvų, - tai blogesnis savitarpio supratimas, mažesnis emocinis ryšys. Paprastai vyresni tėvai linkę perdėtai kontroliuoti savo vaiką, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai vaikai augdami atsiduria psichologinėje tėvų rolėje savo senstantiems tėvams. Dažnesnės šios problemos tose šeimose, kuriose vienas iš tėvų ar abu yra ligoti, su negalia arba geriantys. Toks vaikas paprastai nekelia problemų, išauga perdėtai atsakingas, bet viduriniame amžiuje jo dažnai laukia sunkios psichologinės problemos.
Populiarus mitas, kad vaikai gėdijasi savo tėvų, jeigu šie vyresni už bendraamžių tėvus. Tačiau gėdos jausmas labiau priklauso nuo vaiko (taip pat ir jo tėvų) asmenybės, o ne nuo tėvų amžiaus. Linkęs jausti gėdą vaikas gėdysis daug ko: kad jo mama negraži ar senamadiškai apsirengusi, kad tėvas turi antsvorio, kad tėvų mašina ne tokia nauja kaip draugo ar panašiai. Problema ne ta, kad tėvai ne idealūs, bet kad vaikas neturi pakankamo savigarbos jausmo.
Geriatrinis nėštumas?! | Akušerė-ginekologė paaiškina apie pažengusį motinos amžių, nėštumą po 35 metų ir rekomendacijas!
Medicininės intervencijos ir prenataliniai tyrimai
Moderni medicina siūlo sprendimus - nuo vaisingumo tyrimų iki kiaušialąsčių užšaldymo, dirbtinio apvaisinimo ir nėštumo stebėsenos. Dėl senstant vykstančių kiaušialąsčių ir spermos pokyčių, įskaitant genetinės medžiagos pažeidimus, vyresnių tėvų vaikai turi didesnę apsigimimų ir genetinių anomalijų riziką. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai.
Rekomenduojami genetiniai tyrimai
Pasirūpinus savo bendrąja sveikatos būkle, vyresnėms nei 35 m. moterims rekomenduojami šie tyrimai:
- 11-14 nėštumo savaitė: Atliekamas biocheminis Prisca I tyrimas, kuriuo įvertinama vaisiaus chromosominių ligų rizika. Jo jautrumas apie 70-85 proc.
- 15-20 nėštumo savaitė: Jei nespėta atlikti pirmojo Prisca tyrimo, šiomis savaitėmis galima atlikti Prisca II.
- 16-20 nėštumo savaitė: Jei gydytojai nustatė, kad Prisca II tyrimas gali būti rizikingas, tuomet galima atlikti invazinį vaisiaus vandenų tyrimą. Gydytojui išrašius siuntimą, valstybinėse įstaigose šie tyrimai yra nemokami, jei moteris priklauso rizikos grupei (amžius ir kiti faktoriai).
- 9-20 nėštumo savaitė: Jei pageidaujama saugesnio ir modernesnio neinvazinio tyrimo, gana ilgą nėštumo laikotarpį galima atlikti vaisiaus DNR tyrimą NIPT, testą iš motinos kraujo (Natera Panorama), kuris tiksliai įvertina vaisiaus būklę dėl penkių chromosominių ligų. Gydytojas pastebi, kad šio tyrimo metu ypač svarbu išmatuoti vaisiaus frakciją, kadangi kitu atveju gali būti sunku atskirti vaisiaus ir motinos DNR. Šį tyrimą galima atlikti kaip pirmo pasirinkimo tyrimą arba po rizikingesnių biocheminių tyrimų rezultatų.
- 9-20 nėštumo savaitė: Tyrimai rodo, kad 1 iš 1000 nėščiųjų (nepriklausomai nuo amžiaus) aptinkami mikrodeleciniai sindromai. Jie pasireiškia raidos ir augimo atsilikimu, kai kuriais atvejais galimi pokyčiai vidaus organuose. Šių sindromų riziką galima nustatyti atliekant tą patį NIPT neinvazinį tyrimą.
Jei moteris nėštumo metu sirgo ūmia bakterine infekcija - toksoplazmoze, reikėtų atlikti vaisiaus vandenų tyrimą ir išsiaiškinti, ar šia infekcija neužsikrėtė vaikutis. Svarbu, kad prenatalinių genetinių tyrimų atlikimas ir vertinimas turi vykti kartu su atitinkamu konsultavimu.
Sveika gyvensena ir vaisingumas
Vienareikšmiškai įrodyta, kad vaisingumą didina sveika mityba, svorio mažinimas, didesnis fizinis aktyvumas, metimas rūkyti ir kofeino vengimas. Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Neigiamos įtakos vaisiaus raidai ir nervinio vamzdelio formavimuisi turi ir vitamino B12 bei folio rūgšties trūkumas. Gydytojas genetikas pastebi, kad situaciją, nepriklausomai nuo to, kokiame amžiuje planuojama atžala, pagerintų sveikesnis gyvenimo būdas. Vyresnio amžiaus moterims pirmiausia reikėtų pasitikrinti bendrąją sveikatos būklę: išsitirti, ar nėra mažakraujystės, ar netrūksta kalcio kraujyje, nes tai gali didinti dantų problemų riziką nėštumo metu.
Gydytojas genetikas pateikia pavyzdį: jei moteris savo sveikata nesirūpino, turėjo žalingų įpročių, tai būdama 27 metų turės didesnę riziką susilaukti Dauno sindromu sergančio vaiko nei 39 metų sveikai gyvenanti moteris.
Geriatrinis nėštumas?! | Akušerė-ginekologė paaiškina apie pažengusį motinos amžių, nėštumą po 35 metų ir rekomendacijas!
Individualus požiūris ir rekomendacijos
Visa, apie ką buvo rašyta šiame straipsnyje, - tik statistika, rodo tik bendras tendencijas. Tai yra teisinga kalbant apie didelę grupę žmonių, bet gali visiškai netikti konkrečiam atvejui. Nors ir didėja apsigimimų tikimybė, jei vaikų susilaukiama sulaukus daugiau nei 40-ties, vis dėlto ji yra pakankamai maža ir siekia tik keletą procentų. Niekas geriau už jus pačius nežino jūsų situacijos ir negali patarti, kada jums laikas turėti vaikų.
Jei esate ne pirmos jaunystės ir nusprendėte turėti vaikų, pirmiausia venkite panašios informacijos arba konkrečių atvejų nagrinėjimo „kas kam buvo blogai“. Tai gali sustiprinti jūsų baimes ir tikrai neprisidės prie geros psichologinės savijautos. Tikėtina, kad savo aplinkoje galite sulaukti įvairių reakcijų. Stenkitės vengti stresų bei įtampos ir atsiribokite nuo tų, kurie nusiteikę perdėtai negatyviai jūsų nėštumo atžvilgiu (tikėtina, kad po gimdymo šios reakcijos pasikeis). Venkite visų medžiagų, kurios nėra būtinos ir gali pakenkti vaikučiui (alkoholio, nikotino, kofeino), o dėl vaistų vartojimo geriausia tartis su gydytoju dar iki nėštumo (tikrai ne visi vaistai kenkia vaisiui).
Gydytojai akušeriai ginekologai visada tokio amžiaus moteriai išaiškins galimas komplikacijas, įvertins moters galimybes pastoti, patars prieš nėštumą pasikonsultuoti su kitais specialistais, jeigu moteris turi lėtinių ligų. Mes visada gerbiame pacientų pasirinkimą ir visada prižiūrėsime, teiksime pagalbą bet kuriuo pasirinktu atveju. Svarbiausia, kad moteris ir šeima žinotų apie galimas komplikacijas ir jų laukiančius išbandymus, pasikliautų gydytojais, kai iškyla šių komplikacijų grėsmė ar jos nutinka. Ginekologas akušeris Heraldas Stankevičius teigia: „Siūlyčiau pagimdyti kuo jaunesniame amžiuje, bent jau iki 40 metų, nes nuo 35-erių vaisingumas pradeda mažėti, didėja apsigimimų rizika, - tikino pašnekovas. - Bet negalima vienareikšmiškai visoms pasakyti.“ Baigdamas kalbėti ginekologas akušeris pridūrė: „Visada reikia prisiminti, kad tik ant sveikos obels užauga sveikas obuolys“.