Žuvis yra švelnus ir lengvai virškinamas produktas, turtingas vertingų maistinių medžiagų, todėl puikiai tinka įtraukti į kūdikio mitybą. Tinkamai paruošta žuvis gali tapti puikiu pietų ar vakarienės pasirinkimu, o jos universalumas leidžia ją derinti su įvairiomis daržovėmis, vaisiais ir padažais. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl žuvis yra naudinga kūdikiams, kada pradėti ją duoti, kokią žuvį rinktis ir kaip ją paruošti, kad jūsų mažylis gautų visą naudą.
Žuvies nauda kūdikiams
Žuvyje gausu baltymų, vitaminų ir mineralų, kurie yra būtini augančiam organizmui. Žuvis yra puikus baltymų šaltinis: pusėje puodelio virtos menkės filė yra net 20 g baltymų ir mažai „blogųjų“ riebalų. Žuvies baltymai įsisavinami greičiau nei gyvulių ar paukščių mėsos.
Taip pat žuvis yra puikus vitaminų A, D, kalio, kalcio ir fosforo šaltinis. Žuvyje gausu vitaminų B12, A, E, D ir mikroelementų - cinko, kalcio, vario, mangano, kobalto, nikelio. Maisto produktuose geležis yra dvejopa: vadinamoji hemo (mėsoje, žuvyje) ir ne hemo (kruopose, vaisiuose, daržovėse, uogose, piene). Žuvyje esanti geležis (hemo geležis) yra lengviau įsisavinama nei geležis iš augalinio maisto.
Žuvis - tai ir būtinosios nesočiosios riebalų rūgštys (omega-3), kurios ypač svarbios pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais. Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais sparčiai vystosi akių tinklainė ir rega, periferinė ir centrinė nervų sistema. Tam reikia omega-3 riebiųjų rūgščių, kurių yra žuvyje. Gydytojai pabrėžia, kad tik žuvies vartojimas mums užtikrina DHR rūgšties gavimą, kurios su niekuo kitu iš mitybos mes negalime gauti. DHR - tai omega-3 riebalų rūgštis, o tyrimai rodo, kad ji svarbi atminčiai, mąstymui, kūno apykaitos procesuose, smegenų ir širdies sveikatai. Žuvis itin naudinga ne tik smegenų veiklai, bet ir regos funkcijai, jos vystymuisi bei bendram sveikatos užtikrinimui. Mokslinių tyrimų duomenimis, žuvyje esančios riebiosios rūgštys patartinos gydant egzemą.

Kada pradėti duoti žuvies kūdikiui?
Žuvis priskiriama alergizuojantiems produktams. Anksčiau buvo rekomenduojama žuvį siūlyti nuo 9-12 mėnesių. Tačiau naujausi paskelbti tyrimai parodė, kad kuo anksčiau į mažylių racioną įvedame žuvį, tuo labiau išvengiame tokių indikacijų, susijusių su alerginėmis reakcijomis bei su tuo susijusiomis ligomis: atopiniu dermatitu, bronchine astma. Remiantis naujausiomis tarptautinės pediatrų bendruomenės rekomendacijomis, žuvis į racioną turi būti įtraukta į kūdikio mitybą kuo anksčiau, t.y. tuoj pat po įvedimo mėsos, apie 6 gyvenimo mėnesį. Ši taisyklė negalioja, jei pirmos eilės giminaičiams ar šeimos nariams yra pasireiškusi sunki alerginė reakcija žuviai ar jos produktams.
Pradėti reikėtų nuo mažo kiekio, pavyzdžiui, 10 gramų, ir palaipsniui didinti iki 50 gramų. Prieš išbandant kitą žuvies rūšį, palaukite bent tris dienas, kad įsitikintumėte, jog kūdikis nealergiškas. Nenusiminkite, jei žuvis pirmą kartą nepatiks. Tiesiog patiekite žuvį kitaip, panaudokite šviežias citrinos sultis (tai rekomenduojama tik vyresniems vaikams).
Kai kurios mamos jaudinasi, kad žuvis gali turėti neigiamos įtakos vaiko kalbos raidai. Tačiau žuvis, kaip maistas, neturi nieko bendro su kalbos padargų vystymusi. Kalbos raida priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant stambiosios ir smulkiosios motorikos lavinimą. Vaikutis gali nustoti sakyti tai, ką išmokęs, o paskui vėl pradėti sakyti ir išmokti naujų žodžių, nes lavina kitus įgūdžius. Mielos mamos, mažiau nerimaukite dėl kvailų prietarų, o pasidomėkite vaiko raida - tada viskas bus daug aiškiau.
Kokią žuvį rinktis kūdikiui?
Ruošdami maistą mažyliui, medikų bendruomenė vieningai sutaria, kad ankstyvajame amžiuje reiktų rinktis liesesnę žuvį, ji turi būti be odos. Jei į mitybą įvedamos riebesnės žuvys, riebalų perteklius turi būti pašalintas ir taip pat nuimta oda.
Papildant mažylio racioną žuvimi, galima pradėti nuo baltos žuvies, pvz., įvairių rūšių menkė, juodadėmė menkė ar Atlanto menkė, plekšnė. Šios žuvys yra lengvai virškinamos ir rečiau sukelia alergines reakcijas. Pagal dabartines rekomendacijas pirmiausiai reikia patiekti liesesnės žuvies, nes ji lengviau virškinasi. Tad pažintį su žuvimi pradėkite išbandydami šias žuvis: lydeką, menkę, šamą, sterką, plekšnę. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, atkreipia dėmesį į tai, kad pirkėjai tampa išrankesni ir nebijo eksperimentuoti, todėl prekybos tinklas plečia žuvies asortimentą. Vienas iš įdomesnių pasirinkimų - juodadėmė menkė, kuri pasižymi švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu ir minkšta tekstūra.
Augantiems vaikams naudinga ir lašiša, lašišinių šeimos žuvys, tik nepamirškime kokybės, tvirta rekomendacija - rinktis laukinę ar ekologišką žuvį. Jūros gėrybės naudingos ir tinka vaikams, tačiau kokybės sąlygos taip pat būtinos. Vaikams labai naudinga ir silkė dėl joje esančių omega rūgščių gausos.

Gydytojai pediatrai ir dietologai akcentuoja, kad tik kokybiškas produktas kuria vertę, praturtina organizmą reikalingomis medžiagomis, padeda išvengti rizikų, susijusių su atskirų vandens telkinių užterštumu. Martynas Kaminas, žuvies parduotuvės „FishWish“ vadovas, įsitikinęs, kad dar svarbiau sutarti ir išsiaiškinti, kokia žuvis, kur pagauta ir auginta, kuria didžiausią vertę mūsų mažiesiems. Tik kokybiška žuvis duos realios naudos.
Tiek Amerikos, tiek Europos pediatrų draugijos išvadose yra akcentuojama, kad svarbu rinktis laukinėje gamtoje pagautą žuvį, užtikrinant tvarios žuvininkystės principus, arba ekologišką žuvį, kurios gaudymui ir auginimui yra taikomi griežti žuvininkystės standartai. Tokią žuvį galima atpažinti, pasidomėjus specialiu ženklinimu. Visuomenėje gaji nuomonė, kad geriausia valgyti šviežią žuvį. Specialistai šią nuostatą vertina atsargiai ir su tam tikromis išlygomis.
Žuvis gali kaupti sunkiuosius metalus ir gyvsidabrį. Ypač tuo pavojingas tunas, kardžuvės, karališkosios skumbrės ir rykliai. Šių žuvų kūdikiams ir vaikams neduokite, nes jos kaupia sunkiuosius metalus, tokius kaip gyvsidabris, švinas. Iš jūrinių žuvų stenkitės rinktis smulkesnes, nes jos mažiau užterštos sunkiaisiais metalais. Sunkiųjų metalų, gyvsidabrio žalą, gaunamą su užteršta žuvimi mūsų organizmui akcentuoja tarptautinės pediatrų ir šeimos gydytojų bendruomenės. Ypatingai ji pavojinga nėščiosioms ir vaikams. Jei žuvis pagauta laukinėje gamtoje, verta pasidomėti gamtosaugine situacija, ar vandenys nėra užteršti sunkiais metalais bei gyvsidabriu.
Šviežia žuvis kelia daug iššūkių: tikrai šviežia gali atkeliauti ant mūsų stalo tik iš artimų vandens telkinių, dėl daugelio kurių gamtosaugininkai skambina pavojaus varpais, įskaitant ir mylimą Baltijos jūrą. Toks šaldymo būdas iškart pagautoje ir apdorotoje žuvyje išlaiko maistines savybes, pašalina visas maisto saugos rizikas, kurios kyla šviežią žuvį gabenant tolimu atstumu iki mūsų parduotuvių lentynų ir stalo.
Rekomenduojamos žuvys kūdikiams ir jų privalumai
| Žuvis | Privalumai | Rekomendacijos |
|---|---|---|
| Menkė | Liesa, lengvai virškinama, retai sukelia alergiją | Puikiai tinka pradedantiesiems |
| Plekšnė | Liesa, švelnaus skonio | Tinka kūdikiams |
| Lydeka | Liesa, lengvai virškinama | Geras pasirinkimas pradžiai |
| Šamas, sterkas | Liesa, švelnaus skonio | Tinka pradedantiesiems |
| Lašiša | Gausu omega-3 riebalų rūgščių | Tinka, bet pradėti nuo mažesnio kiekio; rinktis laukinę ar ekologišką |
| Silkė | Gausu omega-3 riebalų rūgščių | Tinka vyresniems vaikams |
Kokią žuvį rinktis? / Būk Sveikas TV
Kaip paruošti žuvį kūdikiui?
Svarbiausia - termiškai apdoroti žuvį, kad būtų išvengta bakterijų. Vaikams iki 3 metų, nėščioms ir žindančioms mamoms nerekomenduojama vartoti termiškai neapdorotos žuvies. Ekspertai vieningai sutaria: tai turėtų būti virta ar troškinta žuvis. Žuvį galima virti, troškinti garuose, kepti orkaitėje. Venkite kepti tešloje ar gruzdintuvėje, nes toks paruošimo būdas nėra pats sveikiausias. O linksmai ir patraukliai patiekti - tėvelių fantazijos reikalas. Įvairiaspalvės daržovės papuoš patiekalą, o įdomios, paslaptingos jūrų, vandenynų ir žuvų pasaulio istorijos padės vaikams pamilti sveiką ir taip reikalingą produktą.
Svarbu žinoti, jog vieningai sutariama, kad vaikams nerekomenduotina vartoti mažai apdorotos ar visai neapdorotos žuvies dėl galimybės užsikrėsti Helicobacter pylori infekcija. Sušių mėgstantiems vaikams pasiūlykite rinktis su daržovėmis ar termiškai apdorota žuvimi.
Šviežios žuvies ruošimas:
- Nuplaukite žuvį po tekančiu vandeniu.
- Išskroskite, nuskuskite žvynus (jei reikia), pašalinkite odą ir dar kartą švariai nuplaukite.
- Žuvies nereikia labai smulkinti - geriau virkite nepjaustytą.
- Žuvį dėkite virti į nesūdytą verdantį vandenį arba troškinkite garuose ant silpnos ugnies (virti žuvį piene ar mirkyti grietinėlėje nerekomenduojama). Kai verdu žuvį, užvirus vandeniui, nupilu vandenį ir iš naujo užpilu (taip darau dėl to, kad man ji mažiau smirdėtų).
- Kai išvirs, išrinkite ašakas ir sutrinkite žuvį į tyrę kartu su daržovėmis ar kruopomis, galite smulkiai suplėšyti ją šakute, o ūgtelėjusiam ir mokančiam kramtyti mažyliui patiekti greta daržovių ar kruopų tyrės.
Šaldytos žuvies ruošimas:
- Šaldytą žuvį atšildykite iš lėto kambario temperatūroje (ne vandenyje) ar šaldytuve.
- Atšildytą žuvį nuplaukite po tekančiu vandeniu, išskroskite, nuskuskite žvynus (jei reikia), pašalinkite odą ir dar kartą švariai nuplaukite.
- Dėkite žuvį į verdantį vandenį, troškinkite garuose arba sumalkite mėsmale ar elektriniu trintuvu, jei ketinate gaminti žuvų kukulaičius.
Kiek žuvies duoti kūdikiui?
Pediatrai rekomenduoja vaikams žuvį valgyti 1-2 kartus per savaitę. Žuvies kiekis, kaip ir mėsos, neturi būti didelis - vertingai paruošta turėtų sudaryti apie 10% daržovių tyrelės kiekio (jei ruošiate pati - apie 30-40 g). Kūdikiai iki 1 metukų kasdien turėtų suvalgyti 10-50 g žuvies. 1,5-3 m. mažyliai - 60-70 g. Nepermaitinkite. Nustokite maitinti, jei vaikas nesidomi maistu, nusisuka į šoną ar užmiega. Jei vaikas nenori patiekalo, neverskite jo valgyti, pasiūlykite kita. Neskubėkite. Pratinimas prie naujų maisto produktų - tai laikas, kai vaikas atranda naujus pojūčius ir skonius, įgyja naujų įgūdžių.
Ką daryti, jei vaikas nevalgo žuvies?
Jei nepavyksta įsiūlyti nei keptos, nei virtos, nei troškintos žuvies, o žuvies pietūs prasideda ir baigiasi ašaromis, verčiau šias kankynes baikite. Organizmui būtinų medžiagų, kurių turėtų gauti valgydamas žuvį, vaikas gali gauti kasdien išgėręs šaukštelį žuvų taukų (dozė skiriama pagal vaiko amžių). Tačiau daugiausia įvairių medžiagų vaikas gali pasisavinti iš maisto, o ne iš papildų. Taip pat skaitykite: Ne vienas esame girdėję, kad žuvis gerina nuotaiką, stiprina širdį, imunitetą, suteikia energijos, mažina diabeto riziką.

Receptai su žuvimi kūdikiams nuo 10 mėnesių
Štai keli paprasti receptai, tinkami kūdikiams nuo 10 mėnesių:
Žuvies sriuba su daržovėmis
- Į verdantį sultinį sudėkite pjaustytas morkas ir bulves, virkite 15 min.
- Tada įdėkite pjaustytą žuvį (menkę ar plekšnę) ir pomidorus, pagardinkite pipirais (labai mažai arba visai nenaudokite).
- Virkite dar 5 min. Prieš baigdami, galite įdėti smulkiai pjaustytų alyvuogių (jei kūdikis nėra alergiškas).
Žuvies troškinys su daržovėmis
- Morkas ir svogūnus supjaustykite kubeliais, porą - griežinėliais. Apkepinkite keptuvėje.
- Sudėkite į puodą, užpilkite vandeniu ir užvirinkite.
- Tada įdėkite pjaustytas bulves ir virkite 10 min.
- Įdėkite į sriubą išvalytą ir kubeliais pjaustytą žuvį, pagardinkite pipirais (labai mažai arba visai nenaudokite).
- Virkite 5 min.
Juodadėmė menkė su parmezano plutele (tinka vyresniems nei 1 metų kūdikiams, atsižvelgiant į alergijas)
Jums reikės:
- Juodadėmės menkės gabalėlių
- Žiupsnelio druskos ir juodųjų pipirų (labai mažai arba visai nenaudokite)
- 1 puodelio panko džiūvėsėlių
- 1 puodelio majonezo (namuose pagaminto arba be konservantų)
- 1/2 puodelio tarkuoto parmezano sūrio (nedidelis kiekis)
- 1 arbatinio šaukštelio česnako miltelių
- 2 šaukštų kapotų petražolių
- Kelių citrinos griežinėlių patiekimui
Gaminimas:
- Iki 220 laipsnių įkaitinkite orkaitę. Skardą išklokite kepimo popieriumi, pagardinkite žuvies gabalėlius druska bei pipirais.
- Atskirame dubenyje sumaišykite majonezą, džiūvėsėlius, parmezaną, česnako miltelius ir petražoles.
- Gautą mišinį užtepkite ant žuvies gabalėlių viršaus.
- Galiausiai žuvį dėkite į orkaitę ir kepkite apie 10-12 minučių.
- Patiekite su mėgstamu garnyru ir citrinos griežinėliais.
Juodadėmė menkė sviesto padaže
Jums reikės:
- Juodadėmės menkės gabalėlių
- ½ stiklinės lydyto sviesto
- ¼ didelės citrinos
- Žiupsnelio druskos ir pipirų (labai mažai arba visai nenaudokite)
- Žiupsnelio paprikos miltelių
- Žiupsnelio džiovintų petražolių
Gaminimas:
- Iki 190 laipsnių įkaitinkite orkaitę.
- Žuvies gabalėlius sudėkite į gilesnį kepimo indą. Ant jos užpilkite tirpdytą sviestą, išspauskite citrinos sulčių, apibarstykite prieskoniais.
- Galiausiai dėkite į orkaitę ir kepkite apie 10-20 minučių, priklausomai nuo žuvies gabalėlių dydžio.
- Patiekite su mėgstamu garnyru.
Ant žarijų kepta juodadėmė menkė su citrinos ir kaparėlių padažu
Jums reikės:
Padažui:
- Vienos didelės citrinos sulčių
- 2 šaukštų sviesto
- 2 šaukštų alyvuogių aliejaus
- Saujos susmulkintų česnakų
- 4 šaukštų kaparėlių
- ½ šaukštelio druskos (labai mažai arba visai nenaudokite)
- ½ šaukštelio pipirų (labai mažai arba visai nenaudokite)
Žuviai:
- 1-2 didelės citrinos, supjaustytos apskritimais
- 4 juodadėmės menkės filė gabalėlių
- 1 šaukštelio druskos ir pipirų (labai mažai arba visai nenaudokite)
- 2 šaukštelių česnakų miltelių
- Alyvuogių aliejaus
Gaminimas:
- Iki vidutinės kaitros įkaitinkite grilį. Žuvies gabalėlius įtrinkite prieskoniais ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi.
- Gabalėlius sudėkite ant grilio ir ant kiekvieno žuvies gabaliuko uždėkite po citrinos griežinėlį. Kepkite apie 8 minutes.
- Įkaitinkite keptuvę, sumaišykite visus padažui skirtus ingredientus ir patroškinkite apie 5 minutes.
- Galiausiai iškeptą žuvį apšlakstykite gautu padažu ir patiekite su mėgstamu garnyru.

Ką dar svarbu žinoti?
- Alergijos: Atkreipkite dėmesį į galimas alergines reakcijas. Jei šeimoje yra alergiškų žuviai ar jūros gėrybėms, būkite ypač atsargūs. Vėžiagyviai (omarai, krevetės, krabai) ir moliuskai (aštuonkojai, sraigės, austrės) patenka tarp labiausiai alergizuojančių produktų. Vienas iš stipriausių alergenų - krevečių raumenų glikoproteinas - antigenas Pena 1 (tropomiozinas). Mažyliui tik pradėjus valgyti kietą maistą, siūlyti vėžiagyvių neverta. Jei vaikas alergiškas, eksperimentus atidėkite iki 3 metų.
- Šviežumas: Rinkitės tik šviežią žuvį iš patikimų šaltinių.
- Kaulai: Kruopščiai išrinkite visus kaulus prieš duodami žuvį kūdikiui.
- Prieskoniai: Venkite aštrių prieskonių, druskos ir cukraus. Nepatariama maisto sūdyti ir saldinti. Susidaręs įprotis sūriai valgyti ateityje gali sukelti hipertoniją. Geriausia naudoti natūralius prieskonius, tokius kaip petražolės, krapai, citrinos sultys (vyresniems vaikams).
- Saikas: Nepermaitinkite vaiko.
- Pramoninės tyrelės: Niekada nesutiksiu ir nesutiksiu, kad vaikui sveikiau pramoninės tyrelės, negu šviežias vaisius ar daržovė. Todėl manau, kad namuose paruosto maisto neatstos jokie hipo konservai.
Mitai apie žuvį ir vaikus
- 1 mitas: Žuvis yra pagrindinis omega-3 šaltinis.
Tiesa: Į maisto racioną reikėtų įtraukti riebią žuvį, t.y.: skumbrę, silkę, laukinę lašišą. Tačiau omega-3 galima gauti ir iš kitų šaltinių, tokių kaip traiškytos linų sėmenys ir ispaninis šalavijas (čija sėklos).
- 2 mitas: Nėščiosios turėtų riboti žuvies vartojimą.
Nei mitas, nei tiesa: Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, nėščiai moteriai reikėtų suvartoti iki 200 gramų jūrinės žuvies per savaitę. Žuvis yra sveikas ir reikalingas produktas, tačiau šis ribojimas PSO rekomenduojamas dėl dioksinų ir sunkiųjų metalų taršos, pavyzdžiui, gyvsidabrio, kurių mūsų organizmas negali pašalinti. Konservų venkite ne tik būdamos nėščios, bet ir kasdieniniame gyvenime. Juose daug druskos bei santykinai mažai maistinių medžiagų. Visgi, jei žuvis auginta tvenkinyje ir šerta ekologiškai, galite ją valgyti kelis kartus per savaitę.
- 3 mitas: Omega-3 trūkumas sukelia pogimdyvinę depresiją.
Tiesa: 2013 metais Norvegijoje buvo atliktas tyrimas, kuris patvirtino, kad omega-3 lygis organizme gali turėti įtakos pogimdyvinei depresijai. T.y. jei jis yra nepakankamas, gimdyvė bus labiau linkusi į negatyvias mintis, depresiją. Visgi mitybos specialistė Vaida Kurpienė pataria į tai pažvelgti plačiau ir nesikoncentruoti tik į vieną mitybos aspektą. Pagimdžiusiai moteriai svarbu susireguliuoti mitybą, gerti papildus, sportuoti - juk fizinės veiklos pagalba gaminasi laimės hormonas seratoninas. Be to, dažnai atsiradus naujagimiui pamirštame save - to daryti nederėtų.
- 4 mitas: Žuvį reikia pradėti duoti vėliausiai.
Netiesa: Remiantis naujausiomis tarptautinės pediatrų bendruomenės rekomendacijomis, žuvis į racioną turi būti įtraukta į kūdikio mitybą kuo anksčiau, t.y. tuoj pat po įvedimo mėsos, apie 6 gyvenimo mėnesį.
- 5 mitas: Lašiša yra geriausias pasirinkimas pradedant duoti žuvies kūdikiui.
Netiesa: Pagal dabartines rekomendacijas pirmiausiai reikia patiekti liesesnės žuvies, nes ji lengviau virškinasi. Tad pažintį su žuvimi pradėkite išbandydami šias žuvis: lydeką, menkę, šamą, sterką, plekšnę.
- 6 mitas: Vėžiagyviai ir moliuskai tinka kūdikiams.
Netiesa: Vėžiagyviai (omarai, krevetės, krabai) ir moliuskai (aštuonkojai, sraigės, austrės) patenka tarp labiausiai alergizuojančių produktų. Mažyliui tik pradėjus valgyti kietą maistą, siūlyti vėžiagyvių neverta.
- 7 mitas: Baltijos jūros žuvis yra nesveika dėl užterštumo.
Dalinis mitas: Baltijos vandenų silkėse rasta toksinių medžiagų - dioksino ir PCB. Tačiau vandenynų žuvys yra tikrai vertingos dėl jodo kiekio. Kadangi organizmas jodo negamina, jo reikia gauti iš papildų arba maisto. Žuvies įvairovė vaiko mityboje yra reikalinga. Tačiau svarbu ne tik jos kilmė, bet ir apdorojimas, kokybė, šviežumas.
- 8 mitas: Termiškai neapdorota žuvis tinka vaikams.
Netiesa: Vaikams iki 3 metų, nėščioms ir žindančioms mamoms nereikėtų vartoti termiškai neapdorotos žuvies. To geriau nedaryti dėl įvairių bakterijų tikimybės.
- 9 mitas: Krabų lazdelės yra sveikas pasirinkimas vaikams.
Netiesa: Reikėtų atkreipti dėmesį, jog krabų lazdelės nėra natūrali žuvis. Geriausia rinktis natūralius žuvies produktus.
