Žirniai - tai vienmetis žolinis augalas, priklausantis ankštinių daržovių grupei, vertinamas kaip puikus augalinių baltymų šaltinis. Tai viena svarbiausių žirnių maistinių savybių. Ankštyje esantys žirneliai turi šiek tiek mažiau baltymų, tačiau juose gausu skaidulų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Sausuose džiovintuose žirniuose, be baltymų, yra šiek tiek angliavandenių, taip pat įvairių mineralinių medžiagų ir vitaminų. Žirniuose taip pat gausu biologiškai aktyvių medžiagų, ypač šviežiuose arba šaldytuose.
Parduotuvėse galima rasti pačiais įvairiausiais būdais apdorotų žirnių. Džiovinti žirniai gali būti skaldyti arba pilni, taip pat galima įsigyti šaldytų žaliųjų žirnelių arba žirnių ankščių. Lietuviai šią daržovę išties mėgsta, o žirnių pardavimai kasmet vis auga.
Visus metus „Rimi“ asortimente turime ankštinių žirnių, o vasarai įsibėgėjus prekiaujame ir saldžiais žaliais žirneliais, kurie pirkėjams yra labiau pažįstami. Taip pat pirkėjai pamėgo ir žirnių daigus bei ūglius, kurie pasižymi ryškiu skoniu. Be to, prekiaujama ūgliais, užaugintais vertikalioje lysvėje pačioje parduotuvėje. Vertikalių lysvių technologija yra skirta didmiesčiams, todėl leidžia užauginti šviežius vaisius ir daržoves miestuose, ribotame plote. Auginant vertikalioje lysvėje nenaudojami jokie pesticidai, o palyginus su tradiciniais ūkiais, šis technologinis sprendimas sunaudoja 75 proc. mažiau trąšų bei 95 proc. mažiau vandens.
Šiai subpozicijai priskiriami visų rūšių *Pisum sativum* genties žirniai, įskaitant ir dirvinius žirnius (*Pisum sativum var. arvense*). Pagal KN 0708 10 kodą klasifikuojamų žirnių prekybos standartai nustatomi priede.
Žirniai - ne tik skani, bet ir labai maistinga daržovė, tinkanti užkandžiams bei įvairių patiekalų gamybai. Nors nuo seno vienas populiariausių patiekalų yra košės iš džiovintų žirnių, vis daugiau pirkėjų renkasi ankštinius žirnius, žirnių daigus ar jų ūglius, kurie artėjant pavasariui yra puikūs salotų ir sumuštinių ingredientai.
Žirnių paruošimas ir laikymas
Anot specialistų, švieži žirneliai turi būti blizgūs, tvirti ir ryškiai žali. Reikėtų vengti sutrūkinėjusių ar suglebusių ankščių, nors maži įbrėžimai neįtakoja produkto kokybės bei skonio savybių.
„Žirnelius geriausia suvartoti kuo greičiau, nes jie greitai praranda traškesį. Norėdami juos traškius išlaikyti ilgiau, dėkite į šaldytuvą neišpakuotus, kad jie neprarastų drėgmės. Tinkamai laikomi virti žirneliai šaldytuve išsilaikys apie 3-5 dienas.
Turint didesnį kiekį, žirnelius rekomenduojama išlukštenti ir trumpai blanširuoti verdančiame vandenyje - taip užtikrinsite, kad jie išlaikys ryškiai žalią spalvą ir netaps koše. Po blanširavimo atvėsinkite žirnelius šaltame vandenyje su ledukais. Kai atvės, dar kartą juos perkoškite per sietelį ir pašalinkite vandens perteklių (geriausia palaikyti ant rankšluosčio porą valandų, kad šaldant nesusidarytų ledukai). Sudėkite žirnelius į mažus polietileninius maišelius vienu sluoksniu ir užšaldykite. Vieno sluoksnio pradinis užšaldymas neleidžia žirniams sulipti - taip jie ilgai išlieka švieži“, - pataria specialistė.
Žirniai mitybos racione
Ankštines daržoves rekomenduojama į savo mitybos racioną įtraukti nors ir kasdien, o žirnius pataria valgyti ir glitimo netoleruojantiems žmonėms, nes šiose daržovėse nėra gliuteno.
„Ankštinės daržovės gali būti salotų ar sriubų ingredientas, taip pat vartojamos kaip atskiras užkandis. Pačius įvairiausius žirnius ar kitas daržoves vartoti 2-3 kartus per savaitę būtų puiku.“
Žirniai turi daugiau baltymų nei kitos daržovės ir nemažai jų yra netgi lyginant su mėsa. Žirnių baltymus sudaro labai svarbios aminorūgštys (cistinas, lizinas, triptofanas, argininas, metioninas), kurias sintetina tik augalai. Žalieji žirneliai yra 1,5-2 kartus kaloringesni už kitas daržoves ir bulves. Juose iki 20 % baltymų, karotino, ląstelienos, 25 mg% vitaminų B, C. Žalieji žirneliai dažnai vartojami dietinei mitybai.
Subrendę žirniai valgomi virti. Iš virtų žirnių gaminami konservai. Nesubrendusios žalios sėklos - žalieji žirneliai - valgomi švieži, džiovinti ir konservuoti.
Žirnių panaudojimas kulinarijoje
Žirniai gali būti naudojami įvairiems patiekalams ruošti. Pavyzdžiui, šaldytus žirnelius galima virti apie 5 minutes karštame vandenyje arba sultinyje. Pabaigoje galima supilti grietinėlę ir užvirinti, o tada sutrinti žirnelius su mėtomis, šaltu sviestu, pagardinti druska.
Veršieną susukus į spiralę, apibarstyti pipirais, apšlakstyti aliejumi ir apkepus keptuvėje, galima patiekti su morkytėmis, virtomis pasūdytame vandenyje ir supjaustytomis griežinėliais, bei nuplikytais žirneliais. Svogūną, morkytes ir žirnelius galima pakepinti su sviestu, pagardinti druska, pipirais ir čiobrelių lapeliais.
Iš virtų žirnių gaminami konservai, o nesubrendusios žalios sėklos - žalieji žirneliai - valgomi švieži, džiovinti ir konservuoti.
Žirnių kilmė ir istorija
Žirnis - labai senas kultūrinis augalas. Mažojoje Azijoje jis buvo auginamas akmens ir žalvario amžiuose. Sėklų rasta prie Alpių esančių sričių poliniuose statiniuose. Žirniai buvo vienas svarbiausių senovės graikų ir romėnų, ypač liaudies, maistinių augalų. Centrinėje Europoje jie paplito vėlai - VIII - X a. ir buvo auginami grūdams. XVIII a. žirnius maistui jau plačiai vartojo Prancūzijoje ir Anglijoje.
Šis augalas kažkada buvo svarbus genetinių tyrimų objektas, iš jo atrasti Mendelio dėsniai.
Čekijoje paplitę žirniai, kurių auginimo tradicijos yra labai senos. Švedijoje nepakankamas vasarinių veislių sėjamųjų žirnių kiekis, tinkamas nacionalinėms klimato sąlygoms, kelia iššūkius patenkinti šalies poreikius.
Pagal Reglamento (EB) Nr. 2200/96 I priede žirniai išvardyti kaip produktai, kuriems turi būti patvirtinami standartai. Gali būti leidžiami nežymūs defektai, jei žirniai išlaiko savo pagrindines savybes, susijusias su kokybe, išsilaikymu bei išvaizda.
Šiai rūšiai priskiriami žirniai, kurie netinka I rūšiai, tačiau atitinkantys pirmiau išvardytus minimalius reikalavimus.
Yra genetiškai modifikuotų sojų pakaitalų, kurie galėtų patenkinti baltymų poreikį, pavyzdžiui, sėjamieji žirniai, pupos ir pašarinės pupos, lubinai, lęšiai, avinžirniai, liucerna ir dobilai, kuriais gali būti gerokai mažinamas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Žirnių auginimas pradedantiesiems: ką daryti, kad tikrai pavyktų
Emamektino benzoatą prašoma leisti naudoti sėklavaisiams, persikams ir nektarinams, valgomosioms vynuogėms ir vynuogėms vynui gaminti, braškėms, pomidorams, baklažanams, paprikoms, moliūgams su valgoma ir nevalgoma luoba, žiediniams kopūstams, brokoliams, gūžiniams kopūstams, salotoms ir kitiems salotiniams augalams, salotinėms trūkažolėms, žolėms, šviežioms pupoms su ankštimis ir be jų, žirniams su ankštimis ir artišokams apsaugoti.
Tarnyba pagrįstose nuomonėse padarė išvadą, kad duomenų, pateiktų dėl acetamiprido naudojimo melionams ir žirniams su ankštimis ir be ankščių apsaugoti, nepakako prašomai DLK pagrįsti.
Tinkama įrašyti šiuos vaisius, daržoves, grūdus ir gyvūninius produktus: mineolas, dygiąsias slyvas, šiaurines katuoges, nektarines gervuoges, dumplūnes, puscitrines, mangostanines garcinijas, drakonvaisius (raudonvaisių kertuočių vaisius), valgomąsias viksvuoles, kivių uogas, vaistinių gelsvių šaknis, skudučių šaknis, gencijonų šaknis, stambiavaises basovijas, ožerškius, kininius kopūstus (choi sum), portugalinius lapinius kopūstus, portugalinius gūžinius kopūstus, žirnių ir ridikų lapus, burnotinių šeimos špinatus ir sėklas, druskes, moliūginių, išskyrus moliūgų, sėklas, bolivines balandas, šeivamedžio žiedus, ginkmedžio lapus, valgomąsias gėles, mėtas ir medžiojamuosius paukščius ir žvėris.
Ožkos nuolat papildomai šeriamos nustatytų ribų geografinėje vietovėje gautais šalutiniais produktais, ypač javų šiaudais, vynuogienojais, alyvmedžių šakelėmis, migdolų kevalais, ražienomis, burokų minkštimu ir konservų pramonės atliekomis, taip pat pupomis, žirniais ir itin maistingais papildais, kurių pagrindas - su žirniais, avižomis, kukurūzais, pupomis, džiovintomis liucernomis ir vikiais sumaišyti šiaudai.
Šiam skirsniui priskiriami vartojimui paruošti užkandžiai, pavyzdžiui, tik iš dalies tešla padengti džiovinti žirniai ar žemės riešutai, kurių pagrindinę savybę lemia daržovės, vaisiai, riešutai ar kitos augalų dalys. Šiai pozicijai priskiriami vartojimui paruošti kokteilių užkandžiai, pavyzdžiui, visiškai tešla padengti džiovinti žirniai ar žemės riešutai, jei tešlos apvalkalo storis ar skonis lemia pagrindinę produkto savybę.
Kiekvienos pakuotės turinys turi būti vienodas, pakuotėje turi būti tik tos pačios kilmės, veislės ir kokybės žirniai. Žirniai turi būti pakuojami taip, kad produkcija būtų tinkamai apsaugota.
Lygumų darbininkai turėjo galimybę valgyti gana įvairų maistą, maitinimosi laikas buvo išdėstytas tolygiai, o kalnų darbuotojų maitinimaisis buvo ne toks reguliarus, racione daugiausia būdavo duona, miltiniai patiekalai arba ploni virti makaronai su daržovėmis, pagardinti aliejumi arba lašiniais.
Šparaginės pupelės arba žirniai turi būti mirkomi, krakmolo kleisteris turi būti nusodinamas ir atskiriamas, tešla mušama, filtruojama ir džiovinama (saulėje arba karštame ore) nurodytoje geografinėje vietovėje.
Yra įvairių posakių, susijusių su žirniais, pvz., „panašūs kaip du žirniai ankštyje“ arba „sutaria kaip du žirniai vienoj ankšty“, kurie reiškia didelį panašumą ar sutikimą. Taip pat posakis „atsibodo kaip kareiviui virti žirniai“ išreiškia nuobodulį ar pasikartojimą. Ašaros, riedančios „kaip žirniai“, apibūdina gausų verksmą. Posakis „kaip žirniai į sieną“ reiškia, kad žodžiai ar veiksmai neturi jokio poveikio ar rezultato.
Receptas: Avinžirniai su prieskoniais (Chana Masala)
Ingredientai:
- 1 stiklinė avinžirnių
- 6 stiklinės vandens
- 1 arbatinis šaukštelis druskos
- 1 arbatos pakelis arba arbžolės
- 1 arbatinis šaukštelis kuminų sėklų
- 1 didelis svogūnas, smulkiai sukapotas
- 2-3 skiltelės česnako, susmulkintos
- 1 cm imbiero gabalėlis, susmulkintas
- 1 žalias čili pipiras, susmulkintas (nebūtina)
- 2 vidutiniai pomidorai, susmulkinti
- 1 arbatinis šaukštelis kalendros miltelių
- 0,5 arbatinio šaukštelio ciberžolės
- 0,5 arbatinio šaukštelio mango miltelių (amchur)
- 1 arbatinis šaukštelis Channa masala (arba garam masala)
- Šviežios kalendros lapai papuošimui
- 2 valgomieji šaukštai aliejaus
Paruošimas:
- Avinžirnius pamirkyti 6 val. arba per naktį.
- Sudėti avinžirnius į puodą, užpilti maždaug 6 stiklinėmis vandens, įdėti druskos, įmesti arbatos pakelį arba medvilnėje užrištas arbatžoles.
- Virti avinžirnius kol bus pilnai išvirę, jei pakankamai išmirkyti maždaug 30 min.
- Įkaitinti puode aliejų, sudėti kuminų sėklas ir pakepinti kelias sekundes, tada sudėti ir apkepti smulkintą svogūną, česnaką, imbierą ir žaliuosius čili.
- Sudėti susmulkintus pomidorus, kalendros miltelius, ciberžolę, mango miltelius ir druską.
- Sudėti į pomidorų masę avinžirnius, pusę stiklinės nuoviro ir kalendros lapus, pasiliekant šiek tiek papuošimui.
- Viską išmaišyti ir ant nedidelės ugnies pavirti apie 10-15 min. Jei norisi skysčiau galima įpilti daugiau nuoviro.
- Prieš nuimant nuo ugnies sudėti Channa masala (arba garam masalą).
Pastaba: Šis receptas yra iš Šiaurės Indijos Punjab'o regiono.
