Vandenynai, dengiantys didžiąją Žemės paviršiaus dalį, yra ne tik gyvybės šaltinis, bet ir stichijų arena. Tropiniai ciklonai, dar vadinami taifūnais Ramiajame vandenyne, yra vieni galingiausių atmosferos reiškinių, pasižymintys itin žemu slėgiu. Šiame straipsnyje aptarsime žemiausią kada nors Ramiajame vandenyne užfiksuotą slėgį ir susijusias aplinkybes.
Kas yra Atmosferos Slėgis ir Ciklonai?
Atmosferos slėgis yra oro masės slėgis į Žemės paviršių. Jis matuojamas hektopaskaliais (hPa) arba milibarais (mb). Normalus atmosferos slėgis jūros lygyje yra 1013,25 hPa. Ciklonas (gr. Kykleō - sukuosi) - tai platus oro sūkurys, kurio viduryje yra uždara žemo slėgio sritis. Todėl ciklone vėjai pučia iš jo pakraščių į centrą. Ciklonai yra žemo slėgio sritys, todėl juose atmosferos slėgis yra žemesnis nei aplinkinėse teritorijose. Kuo žemesnis slėgis ciklono centre, tuo stipresnis ciklonas.
Žemas slėgis ciklono centre sukuria slėgio gradientą, kuris sukelia oro judėjimą iš aukštesnio slėgio sričių į žemesnio slėgio sritį. Dėl Žemės sukimosi (Corioliso jėgos) šis oro judėjimas nukrypsta ir įgauna sūkurinį pobūdį. Oro juda spirale iš pakraščių į centrą, Šiaurės pusrutulyje - prieš, Pietų pusrutulyje - pagal laikrodžio rodyklę, todėl ciklonas dar vadinamas žemo atmosferos slėgio sūkuriu.
Sūkurinės oro tėkmės, atitekėjusios į ciklono centrą, kyla aukštyn. Aukštyneigės tėkmės ciklone nulemia žemesnį oro slėgį, kylančio oro atvėsimą, vandens garų kondensaciją. Ciklono apimtoje teritorijoje orai būna vėjuoti, apsiniaukę, iškrinta kritulių. Žiemą oro temperatūra aukštesnė, vasarą žemesnė. Ciklono skersmuo maždaug nuo 1000 iki kelių tūkstančių kilometrų. Sinoptiniuose žemėlapiuose ciklonai vaizduojami koncentrinių (daugiausia ovalių arba netaisyklingų) izobarų sistemomis (barinės sistemos). Pagal vertikalųjį išsivystymą ciklonai skirstomi į žemus (iki 850 hPa izobarinio paviršiaus), vidutinius (iki 700 hPa) ir aukštus (iki 300 hPa). Užregistruotas minimalus slėgis ciklono centre arba ciklono gilumas (perskaičiuotas jūros lygiui) - 935 hPa. Ciklono egzistavimo ciklas 4-7 paros.
Ciklonų evoliucijos stadijos
Yra 4 pagrindinės ciklono evoliucijos stadijos: bangos stadija, jaunas ciklonas, brandus (okliuduotas) ciklonas ir senas, terminiu atžvilgiu simetriškas, ciklonas (vienalytis sūkurys). Susiformavus bangai, jos priekinėje dalyje šiltas oras pradeda judėti į aukštąsias platumas šalto oro link, o užnugarinėje dalyje šaltas oras juda į žemąsias platumas šilto oro link. Kadangi viršutinėje besiformuojančio barinio darinio srityje oro srautai diverguoja, tai priežeminėje - konverguoja centro link. Oras pradeda kilti į viršų. Ties bangos ketera slėgis sumažėja, susiformuoja uždara izobara.
Toliau vystantis ciklonui slėgis centre dar labiau sumažėja (paprastai iki 990-1000 hPa), vėjai sustiprėja ir oras pradeda judėti apie ciklono centrą. Prasideda jauno ciklono stadija. Šiltas oras priekinėje jauno ciklono dalyje toliau juda į šiaurę, čia susiformuoja šiltasis frontas, o užnugarinėje ciklono dalyje formuojasi šaltasis frontas. Šaltasis frontas ciklone visada juda greičiau nei šiltasis, todėl pamažu jis vejasi šiltąjį frontą ir su juo susilieja. Prasideda ciklono okliudavimasis ir okliuzijos fronto formavimasis. Tai brandaus ciklono stadija. Slėgis centre pasiekia žemiausias reikšmes (apie 980-990 hPa, o kartais net iki 950 hPa), vėjo greitis ciklono centre labai padidėja. Cikloninė cirkuliacija pasiekia ir aukštesnius troposferos sluoksnius (paprastai iki 5 kilometrų). Silpnėjant oro srautų divergencijai viršutinėje barinio darinio dalyje, slėgis ciklono centre pamažu didėja, ciklonas tampa šaltu, simetrišku ir mažai judriu bariniu dariniu ir galiausiai visai išnyksta.
Tropinių Ciklonų Formavimasis ir Ypatybės
Tropiniai ciklonai susidaro abiejuose pusrutuliuose tarp 5° ir 25° lygiagrečių. Ties pačiu ekvatoriumi jie nesiformuoja dėl labai silpnos Corioliso jėgos (slėgio gradientai greitai išsilygina ir cikloninė cirkuliacija nesusidaro). Tam, kad susiformuotų tropinis ciklonas, reikalingos kelios sąlygos: paviršinio vandenyno sluoksnio temperatūra turi būti aukštesnė nei 26-27 °C; oro temperatūra turi greitai mažėti didėjant aukščiui, o santykinis drėgnis - išlikti pakankamai didelis; horizontali vėjo kryptis ir greitis turi mažai keistis vertikalia kryptimi.
Tropiniai ciklonai susidaro pasatų zonoje, ten, kur vyksta abiejų pusrutulių pasatinių tėkmių sutekėjimas (konvergencija), nuolat formuojasi nedidelės tropinės depresijos - žemo slėgio sūkuriai (vėjo greitis iki 17 m/s). Šiltam orui vis kylant į viršų, bariniai gradientai juose padidėja iki 15-60 hPa šimtui kilometrų. Į žemesnio slėgio sritį atitekančius oro srautus pradeda veikti Korioliso jėga. Jei išvardyti procesai nenutrūksta ir vis stiprėja, tropinė depresija perauga į tropinę audrą, o ši - į tropinį cikloną, dažniausiai vadinamą tiesiog uraganu. Tropinėje audroje vėjo greitis būna 17-32 m/s, uraganuose - 33 m/s ir didesnis.
Jie mažesni už netropinių platumų ciklonus (skersmuo 300-1500 km), bet gilesni ir pasižymi daug didesniais bariniais gradientais. Susidaro vienalytėje oro masėje, todėl neturi atmosferos frontų. Jiems būdingos smarkios liūtys ir perkūnijos, štorminiai vėjai, vėjo greitis 30-50 m/s, kartais 100-120 m/s. Tik atsiradusio ciklono centras juda 10-20 km/h, vėliau 30-40 km/h greičiu. Tropinio ciklono centre susidaro 15-20 km (kartais iki 200-300 km) skersmens rami zona, vadinama ciklono akimi. Kiekvienais metais Žemėje susidaro 30-100 ir daugiau tropinių ciklonų. Susiformavę tropiniai ciklonai Šiaurės pusrutulyje juda pagal bendrą pernašos kryptį į vakarus, krypdami į šiaurę. Pasiekę vidutines platumas gali virsti netropiniais frontiniais ciklonais, kurių tipiška judėjimo trajektorija iš vakarų į rytus.
Tropinių ciklonų pavadinimai regionuose
Tropiniai ciklonai skirtinguose regionuose vadinami skirtingai:
| Regionas | Pavadinimas |
|---|---|
| Ramusis vandenynas | Taifūnas |
| Atlanto vandenynas ir Karibų jūros baseinas | Uraganas |
| Indijos vandenynas | Tropinis ciklonas |
| Indijos pietryčiai | Elefantas |
| Madagaskaro pakrantės | Trovadas |
| Australija | „Vili-vili“ |
Jūrininkai juos dar vadina jūrų mergelėmis, nes nuo pirmųjų amžių po Kristaus tropinius ciklonus imta vadinti tik moteriškais vardais. Ilgą laiką tropiniams ciklonams būdavo suteikiami moteriški vardai abėcėlės tvarka, tačiau nuo 1979 m. imta naudoti ir vyriškus vardus.
Taifūnas „Tip“: Absoliutus Slėgio Rekordas
Žemiausias kada nors užregistruotas slėgis tropiniame ciklone buvo užfiksuotas taifūne "Tip" Ramiajame vandenyne - 870 hPa. Tai yra vienas stipriausių kada nors užregistruotų tropinių ciklonų. Taifūnas "Tip" susiformavo 1979 m. spalį Ramiajame vandenyne. Jis pasiekė didžiausią intensyvumą spalio 12 d., kai jo centrinis slėgis nukrito iki 870 hPa. Taifūno vėjų greitis siekė 305 km/h (85 m/s), o audros skersmuo - net 2220 km.
Laimei, taifūnas "Tip" didžiąją savo gyvavimo trukmę praleido virš atviro vandenyno ir tiesioginio poveikio sausumai išvengė. Tačiau netiesiogiai jis prisidėjo prie JAV jūrų pėstininkų stovyklos Fudži kalno papėdėje Japonijoje sunaikinimo. Dėl taifūno sukeltų smarkių liūčių ir potvynių žuvo 13 jūrų pėstininkų, o dar 68 buvo sužeisti. Žemiausio slėgio užfiksavimas taifūne "Tip" yra svarbus meteorologinis įvykis, leidžiantis geriau suprasti tropinių ciklonų dinamiką ir jų potencialą. Šis rekordas parodo, kokią didžiulę energiją gali sukaupti šie gamtos reiškiniai. Informacija apie žemiausią slėgį ir kitas ekstremalias ciklonų charakteristikas padeda mokslininkams tobulinti orų prognozes ir perspėjimo sistemas, mažinant potencialią žalą ir gelbstint gyvybes.
Tropinio ciklono susidarymas
Tropinių ciklonų griaunamoji jėga ir pavojai
Tropinių uraganų stiprumui vertinti, atsižvelgiant į galimą poveikį žmonių gyvenamajai aplinkai ir gamtai, taikoma Saffiro-Simpsono skalė. Ypač didele griaunamąja galia pasižyminčiuose V kategorijos uraganuose vėjo greitis gūsiuose gali viršyti ir 100 m/s. Milžiniškus nuostolius daro ne tik stiprus vėjas, bet ir labai stiprios liūtys (formuojasi potvyniai, nuošliaužos, selės) ar pakrančių užtvindymas. Jiems slenkant kartais iškrinta tiek kritulių, kiek per trejus metus Lietuvoje. Uraganai kartais pražudo net tūkstančius žmonių. Vėjo greičio rekordą - 105 m/s (378 km/h) - 1997 pasiekė taifūnas Paka Ramiojo vandenyno Guamo saloje.
Klimato Kaita ir Ekstremalūs Ciklonai
Klimato kaita gali turėti įtakos tropinių ciklonų intensyvumui ir dažnumui. Nors mokslininkai vis dar tiria šį ryšį, yra įrodymų, kad kylanti vandenynų temperatūra gali lemti stipresnius ciklonus. Jei vandenynų paviršiaus temperatūra ir toliau kils, ateityje galime stebėti dar ekstremalesnius tropinius ciklonus su dar žemesniu slėgiu.
Ramiojo Vandenyno Svarba ir Iššūkiai
Pasaulinį vandenyną sudaro keturios tarpusavyje susisiekiančios dalys: Ramusis vandenynas, Atlantas, Indijos vandenynas ir Arkties vandenynas. Pagal fizines ir geografines savybes išskirtas Pietų vandenynas apima Ramiojo, Atlanto ir Indijos vandenynų pietines dalis. Vandenynai yra neatsiejama mūsų planetos dalis, reguliuojanti klimatą, gaminanti deguonį ir teikianti daugybę kitų ekosisteminių paslaugų. Tačiau jie taip pat yra pažeidžiami dėl žmogaus veiklos, tokios kaip tarša ir klimato kaita.
Vandenyno dugno reljefą sudaro povandeninis žemynų pakraštys, pereinamoji zona, vandenyno guolis ir vandenyno vidurio kalnagūbriai. Pereinamoji zona ryškiausia Ramiojo vandenyno vakarinėje, Atlanto - centrinėje ir pietinėje, Indijos vandenyno - šiaurės rytinėje dalyse. Šią zoną link guolio užbaigia povandeniniai loviai - giliausi vandenynų dugno ruožai, susidarantys dėl litosferos plokščių subdukcijos; daugiausia jų Ramiajame vandenyne. Vandenyno vandens vidutinė temperatūra yra 3,8 °C; paviršiuje nuo -1 °C iki 27 °C, priedugnio sluoksnyje nuo -1,8 iki 2,5 °C. Vandens druskingumas vandenyno įvairiose dalyse kinta nuo apie 33 ‰ iki apie 37 ‰; vidutinis - 34,7 ‰. Druskų kiekis priklauso nuo garavimo intensyvumo, kritulių kiekio, gėlo vandens prietakos upėmis, ledynų tirpsmo procesų, geografinės platumos.
Pasauliniame vandenyne yra daugiau kaip 160 000 gyvūnų ir apie 15 000 dumblių rūšių. Biologinių išteklių grupę sudaro jūriniai augalai ir gyvūnai, naudojami maistui arba pramonei. Žmonija išgauna tik apie 1 % visų vandenyno biologinių išteklių.
Didėjantis buitinių atliekų kiekis vandenyne kelia didelį nerimą. Pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje susiformavo didžiulė dreifuojančių šiukšlių sala, kurios plotas siekia apie 1,6 mln. km². Didžiąją šios salos dalį sudaro plastikas, kurį sutelkia jūrų srovės. Tokių salų yra ir kituose vandenynuose. Vandenynų tyrimai yra labai svarbūs norint geriau suprasti jų funkcionavimą, apsaugoti juos nuo taršos ir klimato kaitos poveikio.
tags: #zemiausias #slegis #virs #ramiojo #vandenyno