Greita, skanu, šilta - tokie minimalūs reikalavimai keliami maistui, ypač kai šalta, nėra kada suktis virtuvėje, o skrandis groja maršus. Užpilamos sriubos, košės, makaronai ne vienam - tikras išsigelbėjimas.
Pasak prekybos centrų tinklo „Maxima“ atstovo Pauliaus Stonio, kasmet užpilamų sriubų ar košių parduodama daugiau mažiau toks pat kiekis - apie du su puse milijono pakuočių. Ir nors tai ganėtinai populiari prekė, akademijos „Pirmas šaukštas“ sveikos mitybos specialistė R. Šilenskienė sako, kad supakuotas maistas jai asocijuojasi su negyvu maistu ir pataria rinktis sveikus produktus arba bent jau įdėmiai skaityti etiketes.
„Jose užkoduota labai daug paslapčių. Ir tos paslaptys ilgainiui virsta sunkiomis ligomis. Ypač greitas maistas - jis išvaduoja nuo ilgo stovėjimo virtuvėje, bet atneša daug ir didelių problemų. Tai yra nutukimas, diabetas, širdies ligos ir vėžiniai susirgimai ir kt. Žarnyno, tiesiosios žarnos vėžiniai susirgimai dažnai yra neteisingos mitybos pasekmė“, - pastebi maisto ekspertė.
Anot VMVT vyriausiosios specialistės-valstybinės maisto produktų inspektorės Ritos Sadūnaitės, tai, kas yra užpilamų patiekalų pakuotėje, susideda iš kelių dalių:
- Kietoji ar bazinė (mėsa, makaronai, ryžiai, pupelės ir pan.).
- Tirštikliai (krakmolas, miltai, druska, cukrus, maltodekstrinai).
- Kvapikliai (žolelės, prieskoniai, aromato skonio stiprikliai, kurių paprastai būna kelių rūšių).
Sriuba su skrandžiu tikrai noriai draugauja, bet jei nuolat rinksimės užpilamas sriubas, gausime tik tuščių kalorijų, greitą sotumo jausmą ir jokios naudos organizmui, pabrėžia M.Marcinkevičiaus ligoninės gastroenterologė Diana Žukauskienė.
„Visos bėdos ir prasideda, kai yra skubama, nepavalgoma, didelės pertraukos tarp valgių, tada persivalgymai, pasirenkami apdoroti netinkami produktai tai iš ten ir atsiranda pilnumo pojūtis, pykinimas, atsirūgimas, rėmens, diskomfortas viršutinėje virškinamojo trakto dalyje. Žmonės kartais adaptuojasi ir vertina tai kaip nereikšmingus simptomus“, - pasakoja medikė.
Kas slepiasi greitai paruošiamų produktų pakuotėse?
Paėmusi į rankas maišelį užpilamos sriubos su vištiena, maisto ekspertė R. Šilenskienė pirmiausia atkreipia dėmesį į patiekalo sudėtyje esantį palmių aliejų ir maltodekstriną: „Palmių aliejus - tai blogieji riebalai, kurie negenda, suteikia skonį, o maltodekstrinas iš esmės yra cukrus. Jis naudojamas vaikų mišinėliams, kad jie greičiau priaugtų svorio. Tad pagalvokite, reikia to papildomo svorio valgant tokias sriubas.“
Iš tiesų maltodekstrinas prilyginamas gliukozei, bet nėra saldus. Dažnai jis dedamas į batonėlius ar gėrimus, skirtus sportuojantiems žmonėms.
Greitai paruošiamuose makaronuose slypi ir didžiulis kiekis druskos. „Tiems, kurie turi padidintą kraujospūdį, širdies ligas, tai tiesioginis kelias į tolimesnes problemas“, - įspėja R. Šilenskienė.
Dar vienas akį rėžiantis dalykas - žymusis skonio stipriklis natrio gliutomatas. Specialistės žiniomis, pasaulyje jo kasmet pagaminama apie 200 tūkst. tonų, o kilogramo kaina - ne daugiau kaip doleris.
Ši medžiaga ypač pavojinga vaikams, nes mažina augimo hormonų kiekį organizme. O jeigu natrio gliutomatą vartoja būsimos mamos, jis gali lemti net kūdikio ūgį.
Toliau etiketėje puikuojasi skonio stiprikliai ir modifikuotas krakmolas. „Tokių produktų nesirinkčiau“, - patikina R. Šilenskienė.
Namie pačių gaminti makaronai skrandyje suvirškinami per 3 valandas. Pirktiniai, pagaminti pramoniniu būdu - virškinami iki 6 valandų. Užpilami makaronai nepaprastai sunkiai virškinami - nėra fermentų, kurie suvirškintų tokį cheminį produktą. Iš organizmo jie pasišalina per 12 valandų, o gal net ir ilgiau.
„Mūsų maistas guli nesuvirškinamas tarsi šiukšlių dėžėje. Susidaro toksinai ir tai reiškia žarnyno užterštumą“, - pabrėžia R. Šilenskienė.
Ji nori įspėti vartotojus ir dėl dar dviejų skonio stipriklių, pasitaikančių greito paruošimo makaronuose - E635, galinčio sukelti alergiją (ypač astma sergantiems žmonėms) ir amoniakinio dažiklio E150C. Dėl pastarojo Amerikoje vyksta aršios diskusijos, nes nustatyta, kad jo vartojimas sukelia vėžį.
„Uždrausti užpilamus produktus pagrindo nėra, nes tai yra saugu, niekas neapsinuodija, vartotojų skundų dėl greitai paruošiamų sriubų ar makaronų neturime. Jiems patinka. Bet yra vartotojų grupės, kurios visiškai nevalgo tokių produktų. Juk dažniausiai mėgsta jaunimas, kuris viską daro greitai ir negalvoja apie pasekmes“, - paaiškina VMVT vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė R. Sadūnaitė.
Druska ir jos poveikis sveikatai
Druska, tai gyvybiškai svarbus cheminis junginys (NaCL) - natrio chloridas. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja mažinti druskos kiekį su maistu, nes gausus jos suvartojimas sietinas su arterinio kraujospūdžio didėjimu, kurį turi apie 40 proc. populiacijos, kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika, trumpesne gyvenimo trukme bei didesniu mirtingumu.
Pasaulio sveikatos organizacija per dieną rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos (t.y. maždaug vienas arbatinis šaukštelis druskos) siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Vidutiniškai europiečiai per dieną suvartoja apie 8-11 g druskos ir tai beveik dvigubai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą neviršyti druskos kiekį. Lietuvos gyventojų suvartojamas druskos kiekis nedaug skiriasi nuo kitų Europos gyventojų.
Viena pagrindinių taisyklių, norint sumažinti su maistu suvartojamo natrio kiekį, yra neberti papildomo druskos kiekio į gaminamą ar jau pagamintą maistą. Dažniausiai tai tik paprasčiausias įprotis - ant stalo matant druskos indelį tiesiog impulsyviai norisi užberti ant patiekalo daugiau druskos. Vietoje daug druskos turinčių prieskonių mišinių geriau rinktis visiškai natūralius pipirus, džiovintas žoleles ar citrinos sultis. Druskos kiekį rekomenduojama mažinti palaipsniui. Maždaug po dviejų - trijų savaičių skonio receptoriai pripranta prie mažesnio natrio chlorido kiekio, atsiskleidžia natūralus maisto skonis ir kvapas.
Taip pat būtina vengti itin daug druskos turinčių maisto produktų - tai įvairūs padažai, sūdyti užkandžiai, konservuoti, marinuoti produktai, mėsos gaminiai (ypatingai sūdyta ir rūkyta mėsa, dešrelės), sultinio kubeliai ir greitai paruošiami patiekalai (verdančiu vandeniu užpilamos sriubos, makaronai, sausi padažų ruošiniai ir kita). Ypač svarbi priemonė yra tikslus maisto produktų ženklinimas - ant kiekvieno iš jų turi būti aiškiai pateikta informacija apie maisto produkte esantį druskos kiekį.
Reikėtų išsiugdyti įprotį skaityti maisto produktų etiketes - kai kuriuose jų daug daugiau druskos, nei galima įsivaizduoti. Jeigu ant maisto produkto etiketės nurodyta, kad 100 gramų produkto yra 1,5 gramo druskos (0,6 g natrio) arba daugiau, tai yra didelį druskos kiekį turintis maistas. Jeigu 100 gramų yra 0,3 gramų druskos (0,1 g natrio) arba mažiau, tai mažai druskos turintis maistas.
Alternatyvos užpilamoms sriuboms: sveikesnis maistas
Jei užpilamos sriubos nėra pats sveikiausias pasirinkimas, kokios yra alternatyvos? Pirmiausia, galima rinktis namuose gamintą maistą. Naminė sriuba ar košė, pagaminta iš šviežių ingredientų, yra daug maistingesnė ir sveikesnė už užpilamą variantą. Be to, gaminant namuose galima kontroliuoti ingredientus ir išvengti nereikalingų priedų.
Jei neturite laiko gaminti, galima rinktis sveikesnius greito maisto variantus, pavyzdžiui, salotas, sumuštinius su pilno grūdo duona ir daržovėmis arba natūralaus jogurto indelius su vaisiais ir sėklomis. Svarbu atsiminti, kad sveika mityba yra raktas į gerą savijautą ir ilgaamžiškumą. Todėl verta skirti laiko ir pastangų, kad pasirinktumėte maistą, kuris ne tik patenkintų alkį, bet ir suteiktų naudos organizmui.
Sveikesni receptai
Trinta cukinijų sriuba
Ingredientai:
- 2-3 jaunos cukinijos
- 1 svogūnas
- 1 skiltelė česnako
- Gabalėlis sviesto
- Vištienos arba daržovių sultinys
- Grietinėlė
- Druska
Gaminimas:
- Cukiniją supjaustykite nedideliais kubeliais ir troškinkite keptuvėje ištirpintame svieste, kartu su smulkiai pjaustytu svogūnu ir česnaku, kol suminkštės.
- Ištroškintas daržoves sutrinkite blenderiu, sumaišykite su sultiniu (pilkite tiek, kad sriuba būtų norimo tirštumo).
- Jeigu sultinys nesūrus, pagardinkite druska ir užvirinkite.
- Sriubą supilstykite į lėkštes, užpilkite truputį grietinėlės.
Vietnamietiška PHO sriuba
PHO - tai kasdienis Vietnamo gatvės maistas, kurio galima gauti ištisą dieną, tačiau vietinių tarpe jis populiariausias ryte.
Gaminimas:
- Išvirkite jautienos arba vištienos sultinį.
- Įkaitinkite orkaitę iki 200C.
- Į didelę gilią skardą sudėkite svogūnus, imbiero šaknį, mėsą su kaulais (arba kaulus) ir pašaukite kepti.
- Sudėkite visą skardos turinį į didelį puodą, supilkite verdantį vandenį, užvirinkite.
- Į puodą įmeskite jautienos juosteles minutei kitai, kad mėsa išvirtų.
- Dubenėlyje sumaišykite išspaustą česnaką su cukrumi ir druska, tada supilkite vandenį ir maišykite tol, kol cukrus ištirps.
Japoniška rameno sriuba
Rameno pagrindą sudaro mėsos sultinys, savo skoniu primenantis sultinį, paprastai gaminamą iš kiaulienos ir kiaulienos kaulų (tonkotsu). Į sultinį dažnai dedama paukštienos, jūros gėrybių ir daržovių. Sriuba praturtinama tare, makaronais ir garnyrais.
Užpilamos košės: ar jos sveikesnės už sriubas?
Maisto technologė Raminta Bogušienė teigia, kad šviežiai išsivirę paprastą košę, pagardinę ją alyvuogių aliejumi ar sviestu, patiekę su šviežiomis ar šaldytomis uogomis ar kitais kartais išvirę kartu su daržovėmis, turėsime sveikatai palankiausius pusryčius.
Užpilamų košių ingredientai yra sausi ir dehidratuoti. Renkantis užpilamą košę, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- Rakto skylutės simbolis: reiškia, kad produkte yra mažiau druskos, cukraus ir daugiau skaidulinių medžiagų.
- Gamintojo ir žaliavų kilmės šalis: vartotojui gali būti svarbu, kad pagrindinė sudėtinė dalis būtų iš Lietuvos.
- E621: maisto priedas, kurio reikėtų vengti.
- Pagrindinio komponento kiekis: rinkitės košę, kurioje yra daugiau nei 55 proc. avižų.
Žirnių sriuba | Sriubos receptai | Žirnių sriuba su rūkyta vištiena | Kaip išvirti žirnių sriubą
