Artėjant šaltajam sezonui, daugelis žmonių prisimena rauginimą - tradicinį maisto konservavimo būdą. Rauginti kopūstai, agurkai ir kiti produktai yra ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai. Tačiau ar rauginti kopūstai yra tinkamas pasirinkimas sergant podagra? Norint atsakyti į šį klausimą, reikia išsamiau panagrinėti raugintų kopūstų savybes ir jų poveikį organizmui, ypač sergant podagra.
Kas yra podagra?
Podagra - tai metabolinė liga, kuri atsiranda dėl šlapimo rūgšties kaupimosi organizme. Ši rūgštis susidaro, kai organizmas skaido purinus - natūraliai randamas chemines medžiagas, esančias daugelyje maisto produktų. Kai šlapimo rūgšties kiekis kraujyje tampa per didelis, ji pradeda kristalizuotis sąnariuose, sukeldama stiprų skausmą ir uždegimą. Podagra yra lėtinė uždegiminė liga, kurią sukelia pernelyg didelė šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje (hiperurikemija). Ši būklė gali sukelti skausmingus priepuolius, sąnarių uždegimą ir deformacijas.
Senovėje podagra buvo vadinama „karalių liga“, nes ji dažniausiai pasirenka 35-45 metų vyriškos lyties atstovus. Šios ligos stereotipinis modelis būtų toks: vidutinio amžiaus nutukęs vyras vakare išgeria alkoholio, valgo daug riebaus maisto. Dažniausiai naktį jis pajunta stiprų skausmą kojos didžiojo piršto sąnaryje, pirštas parausta, patinsta. Priepuolis trunka kelias dienas, paskui praeina, ir kurį laiką liga nepasireiškia. Podagra pažeidžia sąnarius, vėliau - inkstus ir sukelia jų nepakankamumą.
Podagros simptomai ir rizikos veiksniai
Podagros simptomai ir požymiai beveik visada atsiranda staiga, dažniausiai naktį arba anksti ryte. Podagros priepuolis gali pasireikšti staiga, dažnai nuo jo pabundama vidury nakties, pajutus didžiojo kojos piršto deginimą. Jis tampa labai jautrus, todėl netgi patalynės svoris gali atrodyti nepakeliamas.
- Intensyvus sąnarių skausmas. Podagra paprastai pažeidžia didįjį kojos pirštą, tačiau taip pat gali atsirasti ir bet kuriame kitame sąnaryje: kulkšnies, kelio, alkūnės, riešo ir piršto.
- Nuolatinis diskomfortas. Sumažėjus skausmui, sąnarių diskomfortas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
- Uždegimas ir paraudimas.
- Ribotas judesių diapazonas.
Jeigu Jums pasireiškė bet kokie podagros požymiai ir simptomai, kuo skubiau kreipkitės į specialistus.
Pagrindinė podagros priežastis yra hiperurikemija, arba kitaip: padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje. Podagros rizika išauga tuomet, kai organizme yra didelis šlapimo rūgšties kiekis. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra:
- Dieta.
- Alkoholio (ypač alaus) vartojimas.
- Svoris.
- Sveikatos būklė. Tam tikros ligos ir būklės lemia didesnę podagros išsivystymo riziką.
- Tam tikrų vaistų vartojimas. Mažos aspirino dozės ir kai kurie vaistai, naudojami hipertenzijai kontroliuoti (tiazidiniai diuretikai, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai ir beta blokatoriai), taip pat gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį organizme.
- Paveldimumas.
- Amžius ir lytis. Podagra dažniau pasireiškia vyrams, nes jų organizme yra didesnis šlapimo rūgšties kiekis. Tačiau moterims po menopauzės jis taip pat padidėja.
- Neseniai atlikta operacija arba patirta trauma.
Mitybos pokyčiai paprastai sukelia tik nedidelius šlapimo rūgšties kiekio pokyčius.
Raugintų kopūstų nauda sveikatai
Rauginti produktai pasižymi iš tiesų plačiu gerųjų savybių spektru. Raugintų daržovių vartojimas skatina uždegimo mažinimą, iš jų galime lengvai gauti vitamino C ir K. Pieno rūgštis ir celiuliozė gerina mikroflorą ir padeda atkurti sveiką bakterijų pusiausvyrą žarnyne, normalizuodama jo veiklą.
Anot dietologo, probiotikų ir prebiotikų nauda žinoma jau seniai. Mūsų virškinamasis traktas, ypač storasis žarnynas, nusėtas mikroorganizmais, ir nuo jų pusiausvyros priklauso, kaip mes jaučiamės, funkcionuojame kasdien, kaip mūsų maistinės medžiagos pasisavinamos, pavyzdžiui, geležis, B12 ar folio rūgštis. Raugintuose produktuose esančios bakterijos gali pagerinti folio rūgšties ar geležies pasisavinimą. Fermentuotuose produktuose gausu trumpųjų grandžių riebalų rūgščių, kurios yra energijos žaliava mūsų žarnyno gleivinės ląstelėms, jos palaiko mūsų storojo žarnyno epitelio pralaidumo lygį.
Be to, rauginti kopūstai gerina virškinimą: juose esančios natūralios rūgštys valo žarnyną, šalina toksinus ir kitas nuodingas, organizmą teršiančias medžiagas, padeda apsisaugoti nuo įvairių ligas sukeliančių bakterijų. Jie stiprina imunitetą: valgomajame šaukšte raugintų kopūstų yra visos dienos vitamino K norma (jo reikia kraujui krešėti). Taip pat raugintuose kopūstuose gausu vitamino C ir B grupės vitaminų, ypač reikalingų nervų sistemai, saugančių jaunystę, stiprinančių imunitetą, užkertančių kelią priešlaikiniam senėjimui. Raugintuose kopūstuose dar yra kalcio, magnio, cinko, kalio, fosforo, silicio, boro. Jie pasižymi uždegimo slopinamuoju, antibakteriniu, skausmą malšinančiu, antivėžiniu, organizmą ir imunitetą stiprinančiu, nuo virusų ir bakterijų saugančiu poveikiu. Kopūstai apsaugo nuo streso ir neleidžia pasiduoti depresijai.
Rauginti kopūstai yra sveiki ir nekaloringi - puodelyje tokių kopūstų yra vos 42 kilokalorijos, todėl jie tinka valgyti vieni arba kaip garnyras prie kitų patiekalų. Jie mažina cholesterolio kiekį, kovoja su onkologinių ligų rizika, užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, aprūpina ląsteles naudingomis medžiagomis ir gerina apetitą. Rauginti kopūstai mažina antrojo tipo cukrinio diabeto, plaučių, prostatos vėžio riziką, o kopūstų sultys tinka pykinimui malšinti ir žarnyno problemoms spręsti.
Raugintų kopūstų apribojimai ir atsargumo priemonės
Tačiau kad ir kokios puikios būtų raugintos daržovės, yra atvejų, kai jos nelabai rekomenduojamos. Atsargūs turi būti ir alergiški žmonės. Histaminas, esantis raugintuose kopūstuose, gali išprovokuoti nepageidaujamas reakcijas: niežulį, greitesnį širdies plakimą, rinitą, nosies užgulimą, virškinimo trakto negalavimus arba netgi migreninius galvos skausmus. Taip pat gydytojas atkreipia dėmesį, kad rauginti kopūstai turi didelį kiekį tiramino, todėl nerekomenduojami žmonėms, kurie vartoja tam tikrus vaistus neurologinėms ligoms gydyti.
Gydytojas teigia, kad rauginti produktai nėra universalus, visiems tinkantis produktas: „Žmonės mėgsta galvoti, kad viskas arba nieko. Jei išgirdo, kad valgyti raugintus produktus sveika, pradės nuo ryto iki vakaro vien juos vartoti. Jeigu esame sveiki ir viskas gerai, galime kasdien jų pavartoti, tačiau jei jaučiame diskomfortą pavartoję raugintų daržovių ar vaisių, tai nėra gerai, kad ir kiek gerų savybių šie produktai turėtų.“
Kada rauginti kopūstai nerekomenduojami:
- Hipertenzija ir druskų apykaitos ligos: Dėl per didelio druskos kiekio rauginti kopūstai gali išprovokuoti staigų kraujospūdžio padidėjimą ir edemų atsiradimą.
- Inkstų nepakankamumas: Dėl didelio druskos kiekio rauginti kopūstai pavojingi žmonėms, sergantiems inkstų nepakankamumu, todėl tokiu atveju geriau jų visai vengti.
- Padidėjęs rūgštingumas, pankreatitas, paūmėjęs gastritas ar skrandžio opaligė.
- Lėtinis kolitas: Dėl raugintuose kopūstuose esančių augalinių skaidulų ir sieros kiekio padidėja dujų susidarymas, o tai gali pabloginti lėtiniu kolitu sergančių žmonių sveikatą.
Gydytojai rekomenduoja ryte suvalgyti iki 200 g raugintų kopūstų, bet ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. Jei suvalgius produkto kyla kokių nors sveikatos problemų, geriau jį išbraukti iš savo mitybos raciono. Raugintų kopūstų nereikėtų užgerti vandeniu. 20 minučių prieš valgį reikėtų išgerti negazuoto vandens. Po valgio 40 minučių nerekomenduojama gerti vandens.
Vienintelė sąlyga, kai kopūstai padarys žalą bet kurio žmogaus sveikatai, yra kelias dešimtis kartų viršijanti normą. Taikant pagrįstą požiūrį, nėra griežtų kontraindikacijų. Ribojimas yra inkstų pažeidimas, polinkis į įprastą edemą, rimti virškinimo sistemos sutrikimai, kurių metu padidėja dujų gamyba. Tokių atvejų pasitaiko retai, ypač tinkamai sudarant dietos programą.
Yra dar vienas svarbus įspėjimas: vitaminas K. Nacionalinis maisto papildų institutas Jungtinėse Valstijose nurodo, kad vitaminas K gali reikšmingai sąveikauti su varfarinu ir panašiais antikoaguliantais, todėl žmonės, vartojantys tokį gydymą, turi palaikyti nuolatinį, o ne sporadinį vitamino K suvartojimą. Tai nereiškia, kad rauginti kopūstai turėtų būti visiškai uždrausti, tačiau tai reiškia, kad didelės, nereguliarios porcijos gali būti bloga mintis. Rizika susijusi ne su pačia podagra, o su tuo, kad staigūs vitamino K kiekio maiste svyravimai gali sustiprinti arba susilpninti antikoaguliacinį poveikį. Todėl principas čia paprastas: ne nulis arba „valgyti tiek, kiek noriu, kada noriu“, o pastovus kiekis savaitė po savaitės, nebent gydytojas rekomenduotų kitaip.
Mitybos rekomendacijos sergant podagra
Tinkama mityba sergant podagra yra ne tik apie tai, ko reikėtų vengti, bet ir apie tai, kokius produktus reikėtų įtraukti į kasdienį racioną. Maisto produktų poveikis ligos patogenezei yra didelis. Aukštas uratų lygis kraujo serume skatina uratų kristalų formavimąsi ir nusėdimą, bet tai ne visada rodo podagros požymius. Negalima tapatinti podagros ir hiperurikemijos. Nutukimas ir dažnas bei gausus alkoholinių gėrimų vartojimas siejami su endogeniniu uratų gamybos padidėjimu ir sumažėjusia šlapimo ekskrecija. Daugeliui pacientų, sergančių podagra, išsivysto hiperinsulinemija, hiperlipidemija. Padidėjęs uratų kiekis kraujo serume yra insulino rezistentiškumo prognostinis rodiklis.
Pagrindiniai mitybos principai:
- Reguliariai maitintis visą dieną (ne mažiau kaip 3-4 kartus).
- Siekti, kad KMI būtų mažesnis nei 25.
- Derinti sumažintos energinės vertės dienos racioną su optimalia fizine veikla. Rekomenduojama mažinti svorį ne daugiau 0,5-1,0 kg / savaitę.
- Griežtai draudžiama badauti.
- Gertis ne mažiau kaip 2 l skysčių per dieną. Ligoniai skatinami vartoti daugiau šarminių skysčių, mineralinio vandens, šarminančių maisto papildų.
- Vengti stiprios arbatos, kavos, kakavos.
- Saikingai gerti alkoholinių gėrimų.
- Vengti riebios mėsos, riebios žuvies, subproduktų (kepenų, inkstų, smegenų), riebių koncentruotų sultinių, žąsienos, konservuotų, rūkytų mėsos, žuvies produktų.
Rekomenduojama valgyti liesą virtą mėsą, kiaušinius, pieno produktus, kuriuose mažai purinų, skatinančių šlapimo rūgšties kaupimąsi, be to, pieno produktai pasižymi šlapimo rūgšties išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Vengti ankštinių daržovių, rūgštynių, briuselinių kopūstų, ridikėlių, špinatų, rabarbarų, pomidorų. Rekomenduojama per dieną suvalgyti ne mažiau kaip 400 g kitų rūšių daržovių ir 300 g vaisių, ypač apelsinų.
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti sergant podagra:
- Jautiena, kiauliena, aviena - šiose mėsos rūšyse yra vidutiniškai 120-150 mg purinų 100 g produkto.
- Subproduktai (kepenys, inkstai, širdis, liežuvis, smegenys) - šie produktai turi ypatingai daug purinų: kepenyse jų yra apie 250 mg/100 g, o inkstuose - net iki 300 mg/100 g.
- Alus - turi ne tik alkoholio, bet ir didelį kiekį purinų, todėl yra ypač kenksmingas sergant podagra.
- Baltieji miltai ir rafinuoti angliavandeniai (balta duona, balti ryžiai, makaronai).
Ilgą laiką buvo manoma, kad kai kurios daržovės, tokios kaip šparagai, špinatai, žiediniai kopūstai ir grybai, gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje dėl didesnio purinų kiekio, tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad augalinės kilmės purinai nėra taip pavojingi kaip gyvūninės. Uratų kiekis padidėja dėl endogeninio purinų metabolizmo sutrikimo, vartojant daug subproduktų, žuvies, mielių, kai kurių daržovių - pomidorų, špinatų, kivių, rūgštynių, agrastų ir kt.
Vaisiai yra labai svarbi podagra sergančių žmonių mitybos dalis, nes juose gausu vitaminų, antioksidantų ir skaidulų. Svarbu: Nors vaisiai yra naudingi, reikėtų vengti per didelio fruktozės kiekio, nes jis gali paskatinti šlapimo rūgšties gamybą. Mažo riebumo pieno produktai, tokie kaip liesas pienas, neriebus jogurtas ir varškė, yra geras pasirinkimas podagra sergantiems žmonėms. Tinkama mityba yra būtina podagros prevencijai ir valdymui.
Ar rauginti kopūstai tinka sergant podagra?
Trumpai tariant, rauginti kopūstai paprastai yra saugūs sergant podagra, tačiau tai nėra maistas, kurį reikėtų vertinti vien pagal purino kiekį. Šiuolaikinėse rekomendacijose rauginti kopūstai nėra įtraukti į tipišką podagros priepuolių sukėlėją. Priešingai, duomenys apie augalinę mitybą apskritai atrodo palankūs: sveikesnė augalinė mityba siejama su mažesne hiperurikemijos ir podagros rizika, o gyvūninės kilmės ir saldi mityba - su didesne rizika. Tai nepadaro raugintų kopūstų „vaistiniu maistu“, tačiau priskiria juos daug saugesnei kategorijai nei mėsa, organai, alus ir saldūs gazuoti gėrimai.
Pagrindinis rūpestis dėl raugintų kopūstų vartojimo sergant podagra yra ne patys kopūstai, o druska. Kalifornijos kooperatinės plėtros sistema (CCO) nurodo, kad raugintuose kopūstuose yra maždaug 1,5 g arba 1500 mg natrio vienoje stiklinėje. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems neviršyti 2000 mg natrio paros normos, todėl didelė raugintų kopūstų porcija gali greitai suvartoti didelę paros normos dalį. Tai ypač svarbu, nes podagra dažnai siejama su lėtine inkstų liga, nefrolitiaze, nutukimu ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksniais. Todėl tiksliausia praktinė išvada yra tokia: rauginti kopūstai paprastai yra priimtini sergant podagra kaip bendros sveikos mitybos dalis, tačiau tai nėra nei „draudžiamas maistas“, nei „liaudies vaistas“.
Amerikos reumatologijos kolegija rekomenduoja apriboti bendrą purinų, alkoholio ir daug fruktozės turinčių gėrimų perteklių, tačiau taip pat pripažįsta, kad mitybos pokyčiai paprastai sukelia tik nedidelius šlapimo rūgšties kiekio pokyčius. Nacionalinio biotechnologijų informacijos centro ataskaitoje aiškiai teigiama, kad purinų gausūs augaliniai maisto produktai, tokie kaip ankštiniai augalai, špinatai, grybai, avižos, žiediniai kopūstai ir brokoliai, mažai arba visai neturėjo įtakos podagros priepuolių rizikai. Tai reiškia, kad beatodairiškas mėsos purinų baimės perkėlimas į daržoves yra neteisingas.
Augalinės mitybos ir šlapimo rūgšties apžvalga padarė panašią išvadą: daržovės, kuriose yra daugiau purinų, nebuvo susijusios su hiperurikemija ir netgi buvo siejamos su mažesne podagros rizika. Toje pačioje apžvalgoje pažymėta, kad rizika pirmiausia padidėja vartojant raudoną mėsą, jūros gėrybes, alkoholį ir saldžius gėrimus, o apsauginis ryšys pastebėtas vartojant pieno produktus, sojos produktus ir vaisius. Nauji, dideli stebėjimo duomenys patvirtina šią išvadą. „JAMA Network Open“ tyrime didesnis sveikos augalinės mitybos laikymasis buvo susijęs su mažesne podagros rizika, o „nesveika augalinė“ mityba, kurioje gausu rafinuotų ir saldžių maisto produktų, buvo susijusi su didesne rizika. Todėl rauginti kopūstai geriau tinka prevencinei dietai nei dieta, kurioje gausu mėsos, alkoholio ir saldžių gėrimų. Tačiau jie nepakeičia uratų kiekį mažinančios terapijos ar paūmėjimų gydymo.
Rauginti kopūstai kartais suvokiami kaip kvaziprobiotinis podagros gydymo būdas. Tai rimtas teiginys. 2025 m. atlikta probiotikų ir šlapimo rūgšties metaanalizė parodė prieštaringus rezultatus ir šlapimo rūgšties kiekio sumažėjimą tik tam tikrose pogrupėse, todėl raugintų kopūstų negalima rekomenduoti kaip podagros gydymo priemonės.
Praktiniai patarimai ir rekomendacijos
Geriausias būdas - raugintus kopūstus vartoti kaip nedidelį sveikos mitybos priedą, o ne kaip didelių, sūrių patiekalų pagrindą. Sergančiam podagra svarbiau, ar šis produktas išstumia dešras, šoninę, riebius garnyrus ir alų, nei pati fermentacija. Jei rauginti kopūstai yra daržovių lėkštės dalis ar garnyras neutralesniems baltymams - tai viena. Jei jie derinami su kepta mėsa, rūkyta mėsa ir alkoholiu - visai kas kita.
Dėl druskos ypač svarbus saikingumas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems suvartoti mažiau nei 2000 mg natrio per dieną, o sergant lėtine inkstų liga tarptautinėse pacientų gairėse taip pat rekomenduojama vartoti mažiau nei 5 g druskos per dieną, o tai atitinka 2 g natrio. Atsižvelgiant į tai, net vienas puodelis raugintų kopūstų nebeatrodo kaip „nekenksmingos salotos“, o veikiau reikšmingas indėlis į dienos druskos normą. Gera taisyklė - rinktis mažesnes porcijas ir, jei reikia, raugintus kopūstus nuplauti šaltu vandeniu. Kalifornijos kooperatinės plėtros sistema konkrečiai nurodo, kad nuplaunant sumažėja natrio kiekis ir rūgštumas. Tai nereiškia, kad produktas yra mažai sūrus, tačiau jį šiek tiek patogiau vartoti tiems, kuriems reikia riboti druskos vartojimą.
Kitas protingas būdas - derinti raugintus kopūstus su mitybos įpročiais, kurie atrodo palankesni podagrai: daug daržovių, neskaldytų grūdų, ankštinių daržovių, saikingas kiekis neriebių pieno produktų ir mažiau perdirbtos mėsos. Podagros ir mitybos apžvalgose pabrėžiama, kad mažai riebalų, saikingas angliavandenių kiekis, augalinė dieta daugumai pacientų yra geresnė nei tradicinė dieta, kurioje gausu mėsos. Su podagra galima valgyti kopūstus, ypač kai jie fermentuojami be druskos. Fermentacijos procesas vyksta be druskos. Tai reikalinga, kad galutinis produktas pridėtų skonio. Triukas yra pridėti prieskonių, tokių kaip lauro lapas ir juodieji pipirai.
Dažniausiai užduodami klausimai apie raugintus kopūstus ir podagrą
- Ar rauginti kopūstai saugūs podagrai remisijos metu?
Taip, daugeliu atvejų. Remiantis dabartiniais duomenimis, augalinis maistas paprastai nėra pagrindiniai podagros sukėlėjai, o pagrindinis dėmesys skiriamas alkoholio, per didelio mėsos purinų kiekio ir saldžių gėrimų ribojimui. Tačiau rauginti kopūstai išlieka sūrus produktas, todėl porcijos dydis yra svarbus.
- Ar galima valgyti raugintus kopūstus podagros paūmėjimo metu?
Pats produktas paprastai nėra tipiškas paūmėjimo sukėlėjas, tačiau priepuolio metu svarbiau neeksperimentuoti su „gydomuoju maistu“ ir vietoj to nedelsiant gydyti uždegimą. Jei rauginti kopūstai nesukelia diskomforto ir valgomi saikingai, tiesioginio draudimo paprastai nėra, tačiau jie neturi tokio paties poveikio palengvinant priepuolį kaip vaistai.
- Kiek raugintų kopūstų galima suvalgyti sergant podagra?
Universalaus skaičiaus nėra, nes ribojantis veiksnys dažnai yra druska, o ne purinai. Praktiškai saugiau tai laikyti nedideliu priedu, o ne dideliu dubeniu daržovių salotų, ypač jei sergate hipertenzija ar inkstų liga.
- Ar rauginti kopūstai sveikesni už šviežius kopūstus sergant podagra?
Nėra tiesioginių įrodymų, kad rauginti kopūstai yra geresni už šviežius kopūstus būtent gydant podagrą. Švieži kopūstai paprastai turi daugiau druskos, o rauginti kopūstai naudingesni dėl fermentacijos ir skonio. Todėl sergant podagra klausimas paprastai yra ne „kas stebuklingai sveikiau“, o „kas geriausiai dera su konkrečia dieta ir pagrindinėmis ligomis“.
- Ar galima valgyti raugintus kopūstus, jei sergate podagra ir hipertenzija tuo pačiu metu?
Taip, bet atsargiai. Pagrindinė problema čia yra natris. Sergant hipertenzija ir ypač lėtine inkstų liga, didelės porcijos labai sūraus maisto yra mažiau idealus pasirinkimas.
- Ar probiotikai iš raugintų kopūstų padeda sumažinti šlapimo rūgšties kiekį?
Kol kas neįmanoma tiksliai pasakyti. Tyrimai apie probiotikus ir šlapimo rūgštį atrodo įdomūs, tačiau rezultatai yra prieštaringi, o podagros specialistams skirtoje literatūroje aiškiai teigiama, kad kol kas nėra griežtų rekomendacijų dėl probiotikų.
- Ar reikėtų visiškai atsisakyti raugintų kopūstų, jei vartojate varfariną?
Ne. Svarbiau yra palaikyti stabilų vitamino K suvartojimą, o ne jo visiškai atsisakyti. Pereiti nuo visiško susilaikymo prie didelių porcijų yra nepageidautina.
- Ar vien raugintų kopūstų dieta gali pakeisti podagros gydymą?
Ne. Podagra yra liga, kuriai reikia sisteminio požiūrio, o ne vien mitybos apribojimų. Nacionalinis biotechnologijų informacijos centras pažymi, kad net ir labai griežta mažai purinų turinti dieta gali sumažinti šlapimo rūgšties kiekį tik ribotai, nes maždaug 70 % šlapimo rūgšties gaminasi organizme. Tai reiškia, kad jei priepuoliai dažni, yra tophių, šlapimo rūgšties akmenų arba nuolat didelis šlapimo rūgšties kiekis, vien mitybos koregavimo paprastai nepakanka. Podagros gydymo gairėse rekomenduojama paūmėjimus gydyti priešuždegiminiais vaistais ir, kai reikia, uratų kiekį mažinančia terapija. Rauginti kopūstai gali būti priimtina dietos dalis, tačiau jie nepakeičia šlapimo rūgšties kiekio kontrolės ir patys savaime neužkerta kelio komplikacijoms.
Asmenys, sergantys hipertenzija, lėtine inkstų liga, polinkiu į edemą ir širdies bei kraujagyslių ligomis, turėtų būti ypač atsargūs. Podagra dažnai pasireiškia kartu su šiomis ligomis, o raugintuose kopūstuose esanti druska gali būti reikšmingesnis ribojantis veiksnys nei juose esantis purinas. Jei žmogus serga ir podagra, ir inkstų liga, raugintų kopūstų vartojimo dažnumas ir porcijų dydis turėtų būti griežčiau kontroliuojami nei sveikam jaunam žmogui, nesergančiam kitomis ligomis.
Taip pat yra ir grynai virškinimo trakto problema. Nors daugelis žmonių mėgsta fermentuotą maistą, kai kurie pastebi, kad rauginti kopūstai padidina pilvo pūtimą, diskomfortą ir gurgėjimą. Nors tai nėra kritinė medicininė podagros kontraindikacija, tai svarbu kasdieniam toleravimui. Jei maistas sukelia didelį diskomfortą, jo praktinė nauda sumažėja, net jei jis teoriškai priimtinas. Šiuo klausimu yra nedaug tiesioginių podagros gydymo gairių, todėl ypač tinka individualus požiūris.
Galiausiai, nevertinkite vien produkto neatsižvelgdami į kūno svorį ir gėrimus. Amerikos reumatologijos kolegija rekomenduoja numesti svorio žmonėms, sergantiems podagra ir nutukimu, taip pat riboti alkoholio ir fruktozės turinčių gėrimų vartojimą. Praktiškai tai reiškia, kad nedidelė raugintų kopūstų porcija sveikoje mityboje paprastai yra logiška, o bandymas kompensuoti alkoholio, mėsos ir kalorijų perteklių jais - ne.
Labai svarbu nustatyti ligos priežastį ir pradėti gydymą, todėl būtina kreiptis į gydytojus. Podagra sergantiems žmonėms patariama daugiau judėti ir sportuoti. Jiems naudingas nesunkus fizinis darbas.
Pavyzdiniai raugintų kopūstų vartojimo planai
Nors rauginti kopūstai nėra pagrindinis podagros gydymo būdas, jie gali būti įtraukti į mitybą saikingai. Štai keletas dietos variantų, į kuriuos galima įtraukti raugintus kopūstus:
1 variantas - lengva dieta (4 dienos)
- 1 diena
- Pusryčiai: 175 g liesos varškės su žalumynais, riekelė rupios duonos.
- Pietūs: 200 g raugintų kopūstų, 100 g virtos mėsos ir kriaušė.
- Vakarienė: salotos iš 150 g raugintų kopūstų, 0,5 baltojo ridiko, 4 raudonų ridikėlių ir 0,5 agurko. Galima pagardinti padažu - natūralus jogurtas su maltais riešutais.
- 2 diena
- Pusryčiai: bananas ir liesas jogurtas su valgomuoju šaukštu avižinių dribsnių.
- Pietūs: sriuba iš 100 ml sultinio, 50 ml obuolių sulčių, 200 g kopūstų ir 2 griežinėlių saldžiosios paprikos.
- Vakarienė: 150 g ant garų paruoštos lašišos ir 200 g raugintų kopūstų.
- 3 diena
- Pusryčiai: 150 g liesos varškės su žiupsneliu saulėgrąžų ir apelsinas.
- Pietūs: 150 g virtos žuvies ir 150 g raugintų kopūstų.
- Vakarienė: keli bulviniai blyneliai, 100 g raugintų kopūstų salotų ir kelios vynuogės.
- 4 diena
- Pusryčiai: bandelė su sėlenomis, 30 g gaudos sūrio ir kelios obuolio skiltelės.
- Pietūs: 200 g virtos mėsos, 150 g raugintų kopūstų ir keli ananaso griežinėliai.
- Vakarienė: salotos iš 3 pomidorų ir 100 g raugintų kopūstų.
Po šių keturių dienų prie įprasto mitybos režimo reikėtų grįžti pamažu, o geriausia - pertvarkyti mitybą taip, kad nesikauptų riebalai. Nevartokite kalorijų daugiau nei sudeginate!
2 variantas - greita dieta (3 dienos)
Preliminarus valgiaraštis, galite rinktis iš siūlomų variantų.
- Pusryčiai: Avižinė košė, 250 g vaisių ir stiklinė natūralaus jogurto. Riekelė rupios duonos, gabalėlis virtos mėsos raugintų kopūstų marinate (skysčiai).
- Pietūs: Raugintų kopūstų blyneliai iš tarkuotos bulvės, 2 valg. šaukštai raugintų kopūstų.
