Šylant klimatui ir vasaroms vis dažniau mušant karščio rekordus, darbo sauga karštomis oro sąlygomis tampa vis aktualesnė. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį į karščio keliamus pavojus. Vyraujant karštiems orams didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, todėl būtina atidžiau rūpintis sveikata.
Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose - organizmo perkaitimą. LR Darbo kodeksas numato, kad darbdaviai privalo organizuoti darbą taip, kad būtų pašalinti arba sumažinti pavojingi veiksniai, įskaitant ir karštį. Darbdavys pagal teisės aktus privalo sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
Darbdavio pareigos ir bendrieji saugos principai
Darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai. Tai apima tinkamą darbo organizavimą, asmeninių apsaugos priemonių užtikrinimą ir darbuotojų informavimą.
Tinkama apranga
Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams. Darbdavys privalo pasirūpinti tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis - vasarą, organizuoti jų valymą, skalbimą, keitimą joms nusidėvėjus.
- Jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą.
- Galva turi būti pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais.
- Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, net ir karštymečiu - be šalmų.
Tinkama apranga gali ženkliai sumažinti perkaitimo riziką, o atėjus karščio bangai, tai gali būti gyvybiškai svarbi apsaugos priemonė.
Darbo organizavimas karštą dieną
Esant galimybei, darbus rekomenduojama organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje. Taip pat atsižvelgti, kad pavojingiausias dienos metas vasarą - nuo 11 iki 17 val. Esant didžiausiems karščiams, turėtų būti koreguojamas ir darbo laikas: darbus rekomenduojama organizuoti ankstyvomis ryto valandomis arba perkelti į vėsesnį paros metą, taip sumažinant riziką darbuotojams.
Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
Kai kurios bendrovės lauke dirbantiems specialistams karščių metu suteikia ir papildomų priemonių: dalija SPF kremus nuo saulės, naudoja specialias liemenes, kurios padeda vėsinti kūną. Tose šalyse, kuriose karščiai tęsiasi ilgai, statybvietėse įrengiamos kondicionuojamos patalpos, kuriose darbuotojai gali atsivėsinti, naudojami vandens garintuvai ir dulksnos sistemos, mažinančios aplinkos temperatūrą. Bendrovės kartais net pasirūpina ledų porcijomis darbuotojams, kad šie galėtų atsigaivinti ir išvengtų perkaitimo.
Specialiosios pertraukos
VDI specialistė akcentuoja, kad darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei +28 laipsniai Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Rekomenduojamos specialiosios pertraukos dirbant lauke esant aukštai temperatūrai:
| Darbo sąlygos | Pertraukų dažnumas | Minimali pertraukų trukmė (8 valandų pamainai) |
|---|---|---|
| Darbas lauke, aplinkos temperatūra virš +28°C | Ne rečiau kaip kas 1,5 valandos | Ne mažiau kaip 40 minučių |
Vandens režimas
Būtina užtikrinti galimybę darbuotojams gerti pakankamai vandens - bent 1-2 litrus per pamainą. Dirbant karštą vasaros dieną gerkite daug vandens. Šaltas vanduo atkuria skysčių balansą, vėsina, atgaivina, neturi kalorijų. Jeigu gerti paprastą vandenį neskanu, galite pagardinti jį paprastomis ar žaliosiomis citrinomis, apelsino ar agurko skiltele, uogomis, šviežiomis mėtomis ar rozmarino lapeliais.
Karštomis dienomis venkite dehidratuojančių skysčių, kurie paspartina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Venkite alkoholio, kavos, arbatos ir kofeino turinčių gaiviųjų gėrimų.
Pirmosios pagalbos mokymai
Darbo vietose, kuriose dirbama karštyje, turi būti bent vienas asmuo, apmokytas suteikti pirmąją pagalbą perkaitimo atveju. Būtina stebėti vieniems kitų bei savo būklę ir, pastebėjus perkaitimo požymius, tokius kaip pykinimas, galvos svaigimas, silpnumas ar sąmonės praradimas, nedelsiant sustabdyti darbą ir suteikti pirmąją pagalbą.
Jautresni darbuotojai ir jų teisės
„Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorio, kurių kraujospūdis padidėjęs ar sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus“, - pabrėžia VDI specialistė. Nors ši pareiga dažnai pamirštama, būtent šiai grupei karštis kelia didžiausią pavojų.
Darbuotojams svarbu žinoti ir tai, kad nėščiosios ar žmonės, turintys širdies, kvėpavimo ar kitų lėtinių ligų, turi teisę dirbti mažiau pavojingomis sąlygomis arba būti perkelti į kitą darbo vietą. Esant kenksmingoms darbo sąlygoms, darbuotojams gali būti mokamas priedas prie atlyginimo, jei tai numatyta darbo ar kolektyvinėje sutartyje. Darbuotojas taip pat turi teisę atsisakyti dirbti, jei mano, jog darbo sąlygos kelia realų pavojų jo sveikatai ar gyvybei.
Papildomi patarimai darbuotojams
Kad sumažintumėte riziką dirbant karštyje, atkreipkite dėmesį į šiuos patarimus:
- Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
- Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto. Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
- Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kurių metu galėtumėte atsivėsinti.
- Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį.
- Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
- Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.
- Pasinaudokite vandeniu suvilgytu rankšluosčiu. Juo retsykiais galite sudrėkinti veidą, kaklą, rankas, pėdas.
- Susipažinkite su šilumos smūgio/perkaitimo simptomais, kad atsitikus nelaimei darbe, galėtumėte suteikti pirmąją pagalbą.
Šilumos smūgis ir jo simptomai
Šilumos smūgis yra vienas pavojingiausių su aukšta oro temperatūra susijusių sveikatos sutrikimų. Šilumos smūgis gali atsirasti tada, kai kūnas pradeda labai daug prakaituoti ir kūno temperatūra pasiekia sveikatai pavojingą lygį. Kūno reakcija į per didelį šilumos kiekį ore yra skysčių ir druskų praradimas, įprastai prakaituojant.
Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimų.
