Bėgimas - viena populiariausių ir prieinamiausių fizinio aktyvumo formų. Juo gali užsiimti beveik kiekvienas, turintis minimalų fizinį pasirengimą. Reguliarus, organizmui pritaikytas bėgimas yra puikus būdas išlikti sveikam, pagerinti fizinę būklę ir psichologinę savijautą. Tačiau svarbu žinoti, kaip bėgioti saugiai ir efektyviai, kad išvengtumėte traumų ir pasiektumėte geriausių rezultatų. Gydytojai pabrėžia, kad svarbu įsiklausyti į savo kūną ir nepersistengti.
Bėgimas daugeliui tampa puikia galimybe bendrauti su bendraminčiais, dalintis patirtimi, kartu dalyvauti bėgimo varžybose. Jeigu jūs dar nesate tarp jų, sužinokite, kodėl verta pradėti bėgioti bei nuo ko pradėti. „Prasijudinimas“ ir geresnė savijauta ilgojoje perspektyvoje yra gerokai daugiau nei galite įsivaizduoti.
Visokeriopa bėgimo nauda sveikatai
Mokslinių tyrimų duomenimis, užtenka vos 5-10 minučių bėgimo per dieną, kad teigiamai paveiktų žmogaus organizmą, 50 minučių per savaitę, jog reikšmingai pagerintų sveikatos rodiklius, 50 proc. sumažintų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką, net 29 proc. sumažintų mirštamumą esant įvairioms kitoms priežastims. 2008 m. paskelbti Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos 20 metų vykdyto mokslinio tyrimo rezultatai rodo, jog reguliarus bėgiojimas taip pat reikšmingai lėtina senėjimą: vyresnio amžiaus bėgikai yra sveikesni, aktyvus gyvenimas trunka reikšmingai ilgesnį laiką, o tikimybė gyventi ilgiau yra didesnė.
| Naudos sritis | Aprašymas |
|---|---|
| Sveika širdis ir plaučiai | Bėgimas sumažina širdies ligų riziką, mažina kraujospūdį ir „blogojo“, arterijas užkemšančio MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolio kiekį, didina „gerojo“ DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolio, kuris valo kraujagysles, kiekį. Širdis yra raumuo ir jei ji intensyviau dirbs saugia apkrova, tai padidės ir taps stipresnė. Pagerėja organizmo gebėjimas pernešti deguonį, nes dirbančiuose raumenyse atsiranda daugiau kapiliarų (mažos kraujagyslės). Bėgti taps ne tik lengviau, bet ir atrodys, kad kasdienei veiklai reikia mažiau pastangų. |
| Sumažėjęs kūno riebalų kiekis | Yra žinoma, kad bėgimas padeda žmonėms sulieknėti, palaiko tinkamą kūno svorį ir mažina su nutukimu susijusių ligų riziką. Tyrimai rodo, kad per didelis kūno riebalų kiekis aplink vidaus organus kelia riziką sveikatai, nesvarbu, koks yra svoris. Reguliarus sportas - geriausias būdas sumažinti kūno riebalų kiekį. |
| Mažesnis stresas | Bėgimas padeda atsipalaiduoti. Į stresą, nesvarbu, kokia jo priežastis, kūnas reaguoja taip, tarsi būtų susidūręs su pavojumi, ir generuoja vadinamąjį „kovoti arba pabėgti“ atsaką. Streso hormonai katecholaminai išsiskiria į kraują ir tankina pulsą bei kelia kraujospūdį, kvėpavimas padažnėja, o kūnas pasirengia fizinei veiklai. Bėgimas skatina šių cheminių medžiagų šalinimą, sumažina nemalonius streso požymius, pavyzdžiui, nerimą, drebulį ar būdravimą. |
| Stipresni kaulai ir sąnariai | Nustatyta, kad bėgimas gerina kaulų tankį ir užkerta kelią osteoporozei (kaulų trapumui). Reguliarus judėjimas gali padėti išlaikyti sąnarių judrumą senstant. |
| Geresnė psichinė sveikata | Po sunkesnės treniruotės kelias valandas jausitės pakylėti. Mokslininkai negali pasakyti kodėl, bet sportas susijęs su endorfinų - natūralių anestetinių cheminių medžiagų - išskyrimu ilgalaikės ir intensyvios veiklos metu. Naujesni tyrimai parodė, kad bėgikų ir dviratininkų kraujotakoje po treniruotės padidėja kitos cheminės medžiagos - anandamido - lygis, žmonės jaučiasi atsipalaidavę ir gerai nusiteikę. Bėgimas palengvina depresijos požymius, tad gydytojai šia liga sergantiems pacientams pataria sportuoti. Reguliarus bėgimas taip pat gerina miego kokybę, pakelia nuotaiką, padeda susikoncentruoti. |
| Geresnė žarnyno peristaltika | Bėgimas gerina žarnyno peristaltiką. Manoma, kad tai lemia padidėjęs skrandžio rūgštingumas, pagerėjusi kraujotaka, didesnis raumenų tonusas. |
| Geresnis raumenų tonusas ir laikysena | Bėgimas didina raumenų masę ir gerina jų tonusą. Jei norite palaikyti gerą kūno formą, bėgimas padės pagerinti laikyseną, sustiprins pilvo ir nugaros raumenis, sumažės kūno riebalų kiekis, išryškės raumenys. |
| Kognityvinės funkcijos | Tyrimų duomenimis, bėgiojimas gali efektyviai pagerinti kognityvines funkcijas, tokias kaip atmintis, dėmesio koncentracija ir kt. 2018 m. Brigamo Jango universiteto mokslininkų vykdyti tyrimai atskleidė, kad patiriant lėtinį stresą, smegenų ląstelėse vykstantys procesai silpnina atmintį. Remiantis mokslininkais, bėgiojimas ne tik teigiamai veikia emocinę būklę, tačiau taip pat šalina neigiamą streso poveikį atminčiai. |
Pasak specialistų, bėgiojant dirba visos mūsų raumenų grupės, todėl stiprėja tiek apatinės, tiek viršutinės kūno dalies raumenys, gerėja bendra kūno forma. Bėgant taip pat gerėja deguonies įsisavinimas organizme, kvėpavimo funkcija, didėja fizinė ištvermė ir darbingumas. Bėgiojimas taip pat gali padėti pagerinti laikyseną, išlaikyti sąnarių judrumą, sulėtinti su amžiumi susijusius organizmo senėjimo procesus.
Bėgimas naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Bėgiojimas lauke suteikia galimybę pasimėgauti supančia aplinka, padeda atsipalaiduoti, mažina stresą, gerina miego kokybę ir yra siejamas su nerimo bei depresijos simptomų mažėjimu. Mūsų emocinei sveikatai, laimės pojūčiui ir ilgaamžiškumui svarbią reikšmę turi socializacija.
Kaip pradėti bėgioti saugiai?
Bėgime, kaip ir kiekviename kitame sporte, svarbiausia - nuoseklumas ir įsiklausymas į savo kūną. Pradėti bėgioti reikėtų nuo trumpesnių atstumų, nesudėtingų trasų ir palaipsniui didinti intensyvumą. Saugiam bėgiojimui taip pat svarbu pasirinkti tinkamą avalynę. Siekiant išvengti traumų, reikėtų nepamiršti ir tinkamo apšilimo. Jis padidina raiščių ir sausgyslių elastingumą, o tuo pačiu mažina raumenų ar sausgyslių patempimo bei kitų pažeidimų tikimybę. Tuo tarpu specialūs pratimai po bėgimo palengvina ir pagreitina atsigavimą.
Prieš pradedant sportuoti, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tai ypač svarbu besiskundžiantiems padidėjusiu kraujospūdžiu, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems kitų sveikatos sutrikimų. Žmonėms, turintiems antsvorio, patartina numesti keletą kilogramų, kitaip galima pakenkti sąnariams dėl jiems tenkančio didžiulio krūvio. Gydytojas, žinodamas jūsų sveikatos istoriją bei dabartinę situaciją, patars, ar galite aktyviai bėgioti.
Kaip taisyklingai bėgioti | Bėgimo technikos paaiškinimas
Bėgimo plano sudarymas ir pasiruošimas
Pradėkite nuo plano: laikas, vieta, apranga/reikmenys, tikslas (bėgimo laikas/atstumas). Planas padės pagaliau išbėgti, jeigu iki šiol bėgiojimą vis atidėliodavote, pavyzdžiui, dėl vis pasitaikančio netinkamo laiko ar neapsisprendimo, kur bėgti, kaip apsirengus. Taigi, nuspręskite, kurią dieną ir kuriuo metu išbėgsite pirmą kartą. Kur bėgsite? Iš anksto apgalvokite ir susiruoškite bėgimui patogius drabužius bei avalynę.
Avalynės svarba. Labai svarbu pasirinkti tinkamą avalynę: sportiniai batai turi būti lankstūs, patogūs, svarbu, kad kulnas turėtų amortizaciją. Avint netinkamus sportinius batelius, gali pradėti skaudėti nugarą, klubo sąnarius, kelius, formuotis netaisyklinga laikysena.
Bėgant šaltuoju metų laiku, nepamirškite pirštinių bei kepurės, esant didesniems šalčiams - odos apsaugos nuo šalčio. Šiltuoju metų laiku būtina apsauga nuo saulės. Jeigu planuojate bėgti naudodamiesi bėgimui skirta mobiliąja programėle, parsisiųskite ją, išnagrinėkite funkcijas. Pagalvokite apie gertuvę su vandeniu. Galiausiai, nuspręskite, kiek laiko bėgsite. Negalima nusiteikti „kiek jėgos leis“ - krūvis bus per didelis ir jums vėliau skaudės.
Patarimai prieš bėgimą ir bėgant. Prieš bėgimą nevalgykite 2-3 valandas, tačiau galima lengvai užkąsti - puikiai tinka bananas ar obuolys. Būtinai apšilkite, nuteikite raumenis darbui: sparčiau pavaikščiokite, prasimankštinkite. Įvairūs tempimo pratimai yra labai svarbūs ir po bėgimo. Jeigu bėgdami planuojate klausytis muzikos, nusistatykite tokį garso lygį, kad girdėtumėte, kas vyksta aplinkui.
Tempas turi būti toks, kad bėgant pavyktų susikalbėti su šalia esančiu. Jeigu stipriai pritrūksta oro, kalbate pavieniais žodžiais, bėgate per greitai. Pačiai pradžiai, neplanuokite atstumo, remkitės norimu išbėgti laiku, suderintu su jūsų savijauta eigoje. Nusibrėžę 10 min. laiką pastebite, kad pavargote jau po 5 minutes? Neprievartaukite savo kūno - ištvermė ir galimybės ateina su laiku, tad klausykitės savo kūno ir leiskite jam sustoti. Jeigu yra poreikis, gurkšnokite vandenį viso bėgimo metu ir po jo. Optimaliausias bėgimo grafikas yra trys kartai per savaitę, bėgimo trukmę ir atstumą pamažu ilginant. Susiformuokite rutiną, kurioje bėgiojimas kuo puikiausiai įsilietų ir taptų neatsiejama jos dalimi, kitaip mesti bėgimą bus labai lengva. Bėgimas neturi būti susijęs su kentėjimu, sveikatai tai yra geriausia.
Bėgimo aplinka ir technika
Kur bėgioti?
Gydytojai rekomenduoja bėgti atviroje erdvėje, gamtoje. Jei bėgate šalia autostrados, greitkelio arba judrios gatvės, tai yra oksidacinis stresas. Jūs pakvėpuojate automobilio išmetamosiomis dujomis ir klystate, jei galvojate, kad tai labai sveika. Jūs įkvepiate visus sunkiuosius metalus ir išmetamąsias dujas, taip pat lieka viskas, kas per žiemą ant gatvių buvo išbarstyta, o mes visa tai sukvėpuojame.
Sporto klubų lankytojai neretai renkasi bėgimo takelį. Tai jau savaime yra stresas smegenims. Bėgimo takelis daugiau skirtas profesionalams, kuriems dėl, tarkime, blogų oro sąlygų, tenka kilometrus „rinkti“ uždaroje erdvėje. Bėgikui mėgėjui, kuriam bėgimas - sveikatos ir energijos šaltinis, bėgimo takelis - visai nereikalingas ir net žalingas. Mums nebūdinga bėgti vienodu greičiu, tai nefiziologiška. Bėgtakis jums neužduoda kintančio tempo. Jūs bėgate, kūnas juda, bet tuo pačiu smegenys registruoja, kad jūs stovite vietoje. Jūsų pasąmonėje iš karto atsiranda įtampos komponentas, nes smegenys jaučiasi nesaugios. Todėl bėgioti reikėtų lauke, gamtoje.
Bėgimas bekele. Jei norite iš bėgimo pasiimti maksimalios naudos, turėtumėte rinktis bekelę. Tai galėtų būti miškas, pieva. Bėgimas lygia danga arba asfaltu yra truputį ne tai, kas mums reikalinga. Bėgimas bekele duos jums maksimalią naudą, jeigu bėgimą jūs norite naudoti kaip sporto šaką ir užsiėmimą. Jeigu jūs bent šiek tiek bėgate bekele - kaitaliojasi minkšta, kieta dangos, samanos, takas, akmenys ir pan., jūs save adaptuojate įvairiapusiškai.
Teisinga bėgimo technika
Pėdos statymas. Jeigu bėgate greitai ir koja leidžiasi ant kulno, jūsų pėda smūgio absorbcijoje nedalyvauja. Krūvis, kuris ateina nuo kulno, sugeriamas keliais, klubais ir nugara. Bėgimas nuo kulno yra viena dažniausiai pasitaikančių klaidų. Jeigu jūs norėsite patekti į pažengusių lygį (nuo 10 km ir daugiau) ir jei jūs bėgate nuo kulno, jūs ieškote problemų. Bėgimo metu ant žemės statoma pėda turėtų būti tiesi, t. y. kojos pirštai turėtų būti nukreipti kuo tiesiau. Jei pastebite, kad pėdos „neklauso“, viena sukasi į vieną šoną, kita - į kitą, tai reiškia, kad jūs turite raumeninį disbalansą.
Bėgimas - tai, grubiai tariant, yra šuoliavimas, nuo vienos ant kitos kojos. Mokslas sako, kiekvienas žingsnis nuo 2,5 iki 3 kartų - kūno svoris. Jei jūs bėgate kilometrą, 1200-1300 žingsnių, jei sveriate 60 kg, 180 kg su kiekvienu žingsniu ir žiūrėkite, kiek jūs iš karto turite absorbuoti apkrovos. Jeigu viduriniojo sėdmens raumens, kuris labai reikalingas bėgant, nėra, arba jo funkcija yra nepakankama, bėgdami jūs save žalosite.
Laikysena. Pagrindinis ir pirmas dalykas, kurį privalote turėtų norint bėgti - optimali žmogaus laikysena. Galingas sėdmens raumuo - adaptacija bėgimui. Jei šis raumuo per silpnas, bėgti jūs nelabai galite, jūs traumuosite klubo sąnarį. Kai jūs atsispiriate, pagrindinis atsispyrimas eina iš sėdmens. Atlikite šio raumens testą: uždėkite plaštakas ant sėdmenų ir prasibėkite. Kai einate, šis raumuo nedaug dirba, kai pradedate bėgti, jis iškart pereina į aktyvumą.
Kada reikėtų pasitikrinti sveikatą ir ko vengti bėgiojant?
Gydytojas atkreipia dėmesį į tai, kokie kūno siunčiami ženklai byloja, kad metas pasitikrinti sveikatą. Jei bėgimo metu jaučiate pykinimą, dusulį ar silpnumą, tai gali būti ženklai, įspėjantys, kad darote kažką ne taip. Svarbu atsižvelgti į bėgimo intensyvumą. Neintensyvaus bėgimo metu tokių pojūčių turėtų būti mažiau. Jei jaučiate diskomfortą, tai gali reikšti, kad per daug iš savęs reikalaujate.
Pavojaus signalai. Jei tik išėję pabėgioti, pradedate bėgti greitai, pradedate dusti, jus pykina, sulėtinkite tempą ir pojūčiai po truputį dings. Reikėtų vengti sulėtinti tempą tam kartui ir vėliau vėl pradėti bėgti didesniu greičiu. Tempą reikia didinti palaipsniui ir save pažinoti, nepatekti į diskomforto zoną. Nes net pailsėjus, organizmas tampa rūgštesnis, pieno rūgšties koncentracija padidėja ir rezultatas galiausiai bus tik blogesnis.
Kai didesnė pieno rūgšties koncentracija, krenta gliukozės lygis, dėl to gali atsirasti svaigimo pojūtis, širdies ploto skausmas, skausmas gali plisti į kairį petį. Pastarasis yra pavojingiausias, nes, jei fizinio krūvio metu suspaudžia širdį, reikia ją būtinai pasitikrinti. Tai labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau šios ribos vis jaunėja, taip gali atsitikti ir 40-mečiams. Reikia atsižvelgti ir į rizikos faktorius: didelė cholesterolio koncentracija ar tokios problemos šeimoje, taip pat aukštas spaudimas, mažas fizinis aktyvumas iki vidutinio amžiaus.
Bėgimas dėl sveikatos vs. sportiniai pasiekimai. Jei sportuojate tik dėl savo sveikatos, diskomfortas gali būti labai minimalus. Stipresniems bėgikams, kurie nori pagerinti savo rezultatą ar aplenkti draugą, kaimyną, teks save šiek tiek paspausti ir išeiti iš komforto zonos. Kad pasiektume geresnį nei vidutinį rezultatą, turime pradėti jausti diskomfortą. Tačiau tada atsisveikiname su sveikatingumu ir einame link to sporto, kuriame yra daugiau nemalonių potyrių bei traumų, bet daugiau psichologinio pasitenkinimo.
Kai mėgėjai bėgikai save užregistruoja į ilgus maratonus, neklauso organizmo siunčiamų ženklų, perspaudžia save - jiems pradeda silpti imunitetas, sąnariai. Toks poelgis - visiškai neracionalus ir kvailokas. Pasekmės gali būti dešimt kartų blogesnės nei gaunama nauda. Ypač neprotinga tai daryti, kai žmogui virš 40 metų.
Kada bėgti nerekomenduojama? Jei bėgiojant jaučiame blogus pojūčius sąnariuose ar raumenyse, darosi silpna ar skauda širdį, reikia pasitikrinti. Arba vietoje bėgiojimo minti dviratį ar vaikščioti, ypač tiems, kas niekada gyvenime nebėgiojo. Net yra statistikos, kad ypač daug žmonių JAV, nusprendę pradėti gyventi sveikiau, staiga ima sportuoti ir patiria infarktus, nes neįvertina savo galimybių. Vien noro ir valios neužtenka, bėgimui reikia žinių, be to, reikia įvertinti savo rizikos faktorius, gauti rekomendacijas ir labai nuosekliai pradėti.
Moterims. Moterys lygiai taip pat sutvertos bėgimui, kaip ir vyrai. Neikime į kraštutinumus. Bėgioti ristele, tiek vyrams, tiek moterims yra sveika ir rekomenduotina.
Bėgimo traumos ir jų gydymas
Nors bėgimas suteikia daug naudų, bėgiojant netinkamai, gresia įvairios traumos ir pažeidimai. Dažniausia bėgiojimo nulemta problema - apatinės galūnės sąnarių ir raumenų skausmai. Juos gali sukelti per didelis krūvis, bėgimo technikos niuansai, netinkama avalynė, bendro fizinio pasiruošimo trūkumas. Esant tam tikriems anatominiams ypatumams, raumenų balanso sutrikimams gali būti perkraunami sąnariniai paviršiai ilgainiui sukeliantys skausmą, funkcijos praradimą, sąnarinių paviršių, meniskų, raiščių ar sausgyslių lėtinius pažeidimus. Bėgiojant taip pat neišvengiama ir ūmių traumų - raiščių patempimų, plyšimų. Dažniausiai pažeidžiamos čiurnos, kelio ir klubo sąnarių struktūros.
„Jeigu po traumos ar ilgainiui bėgiojant atsiranda skausmas, tinimas, nestabilumo jausmas, judesio amplitudės sumažėjimas, šie simptomai nepraeina pailsėjus ir vėl bėgant pasikartoja, reikėtų nedelsti ir kreiptis į ortopedą-traumatologą“, - atkreipia dėmesį gydytojas.
Traumų diagnostika ir gydymo metodai
Jeigu traumos susijusios su menisko, raiščio, kremzlės pažeidimu, siekiant nustatyti galimą jų priežastį, atliekama sąnario, galūnės apžiūra, tam tikri klinikiniai testai ar jų kombinacijos. Diagnozės patikslinimui pasitelkiami instrumentiniai tyrimai: rentgenograma, ultragarsinis, magnetinio rezonanso tyrimas ir kt. Esant perkrovimo pažeidimui, atliekamas funkcinis ištyrimas judesio laboratorijose. Šio ištyrimo metu analizuojami judesiai, galūnės apkrovimas skirtinguose pavargimo lygiuose ir kt.
Minėti pažeidimai negali išnykti patys, o bėgant laikui jie progresuoja. Negydant, gali didėti jų apimtis, todėl vėliau gali prireikti sudėtingesnio gydymo, ilgiau užtruks ir pooperacinis periodas. Nesikreipiant dėl gydymo ilgainiui gali grėsti netgi fizinę veiklą stipriai apribojantis dalinis sąnario funkcijos praradimas. Tuo tarpu pažangūs gydymo metodai gali padėti sėkmingai pašalinti pažeidimų priežastis ir grąžinti galimybę toliau džiaugtis aktyviu gyvenimu bei judėjimo teikiamu malonumu. Taigi, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos laiku.
Diagnozavus lokalų kremzlės pažeidimą, meniskų, raiščių pažeidimą ar plyšimą, daugeliu atvejų prireikia chirurginės intervencijos. Siekiant atkurti pažeistą struktūrą, dažniausiai atliekamos minimaliai invazyvios (artroskopinės) meniskų, raiščių, kremzlės operacijos. Operacija dažniausiai atliekama pacientui taikant bendrinę nejautrą, jos trukmė - iki 2 valandų. Operacijos metu atliekami maži pjūveliai, per vieną iš jų į kelio sąnarį įvedama kamera, atidžiai apžiūrimos visos kelio sąnario struktūros, identifikuojamas pažeidimas ir, naudojant specialius instrumentus bei priemones, pažeistos struktūros susiuvamos, pašalinamos arba rekonstruojamos.
Šiuolaikinė medicina leidžia pasiūlyti vis pažangesnių kelio sąnario problemų būdų. Meniskų siuvimui naudojami specialūs siūlai, kurių dėka siuvant neprireikia papildomų pjūvių. Atliekant kremzlės rekonstrukciją, pažeistas kremzlinis paviršius atnaujinamas ir/arba padengiamas membrana. Kryžminių raiščių rekonstrukcijai naudojamos tos pačios paciento kojos sausgyslės, iš kurių formuojamas naujas kryžminis raištis.
Po tokios operacijos pacientas įprastai gali vykti namo tos pačios dienos vakarą ar kitos dienos rytą. Prieš jam išvykstant parengiamas pooperacinės priežiūros planas (suplanuojami perrišimai, skiriami vaistai pooperaciniam skausmui malšinti), kojos apkrovimo režimas (pateikiamos ramentų, ortopedinių įtvarų naudojimo, judesio amplitudės rekomendacijos), aptariamas reabilitacinis gydymas, suplanuojamas sekančio vizito laikas. Esant poreikiui, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Pradinis reabilitacinis gydymas gali būti pradedamas iš karto po operacijos, aktyvus - nuo 6-7 savaitės. Ramentų įprastai prireikia iki 3 savaičių po operacijos.
Sveikimo laikas, po kurio galima sugrįžti į aktyvią veiklą, trukmė kiekvienam pacientui yra individuali. Ji priklauso nuo sužalojimo ar jų derinio pobūdžio, atliktos operacijos ir kitų veiksnių. Atlikus kremzlės pažeidimų gydymą ar menisko susiuvimą, fizinis krūvis ribojamas iki 6-8 savaičių po operacijos, o pilnas grįžimas į aktyvią veiklą ir neribotas krūvis galimas po 4-6 mėnesių (tiek laiko trunka reabilitacinis gydymas, kol atstatomi raumenys ir kt.). Po kryžminių raiščių rekonstrukcijos grįžimas į sportą galimas sugijus naujai suformuotam kryžminiam raišiui, o tai trunka apie 6-9 mėnesius. Laikantis gydytojo rekomendacijų, galima tikėtis visiško būklės pagerėjimo ir galimybės grįžti prie įprastos aktyvios veiklos bei fizinių krūvių.
Kartais kremzlės, meniskų, raiščių perkrovimo ir žalojimo priežastis yra įgimtos arba įgytos kojos kaulų mechaninės ir anatominės ašies deformacijos. Dėl šių deformacijų fizinio krūvio metu atsirandantis apkrovimas susikoncentruoja mažame plote, todėl gali būti pažeidžiamos minėtos struktūros. Tokiu atveju rekomenduojama kaulinės ašies korekcinė operacija, kurios tikslas - sumažinti pažeistos vietos apkrovimą (perkrovimą), perkeliant jį į sveikesnę sąnario dalį. Dažniausiai pasitaiko blauzdikaulio artimojo galo ir šlaunikaulio tolimojo galo deformacijos, keičiančios kojos mechaninę ašį. Kaulinės ašies korekcinė operacija gali išsaugoti kelio sąnarį ir pratęsti jo tarnavimo laiką, taip padėdama atitolinti ar išvengti kartotinių operacijų ar sąnarių endoprotezavimo. Kojos ašies korekcinės operacijos gali būti kombinuojamos su artroskopinėmis meniskų, kremzlės ar kryžminių raiščių rekonstrukcinėmis operacijomis (tos pacios procedūros metu).