Dauginimasis yra esminis gyvybės bruožas, užtikrinantis rūšių išlikimą. Gyvūnų pasaulyje egzistuoja įvairios dauginimosi strategijos, tačiau lytinis dauginimasis yra būdingiausias, o kiaušinio susidarymas - pagrindinis procesas daugeliui rūšių. Šiame straipsnyje išnagrinėsime gyvūnų dauginimosi procesą, ypatingą dėmesį skirdami kiaušinio susidarymui ir jo vaidmeniui embriono vystymuisi.
Pagrindiniai Gyvūnų Dauginimosi Aspektai
Daugybė skirtingų būdų, kuriais gyvūnai dauginasi, gali būti suskirstyti į lytinį ir nelytinį dauginimąsi. Dauginantis nelytiškai, yra tik vienas tėvas, o dauginantis lytiškai - du tėvai.
Lytinės Ląstelės ir Sistemos
- Gyvūnų lytinės ląstelės: Vyriška judri - spermatozoidas; Moteriška nejudri - kiaušialąstė.
Gyvūnams būdingos 2 tipų lytinės sistemos:
- Hermafroditinė - kai viename organizme yra vyriška ir moteriška lytinė sistema. Būdinga daugumai kirmėlių ir moliuskams.
- Skirtalytė - kai yra vyriškos ir moteriškos lyties atstovai. Skirtalyčiams dažnai stebimas lytinis dimorfizmas, kai ryškiai skiriasi vyriška ir moteriška lytis.
Apvaisinimas ir Embriono Vystymasis
Gyvūnams būdingi 2 tipų apvaisinimai:
- Išorinis apvaisinimas, kai kiaušialąstė apvaisinama kūno išorėje. Tai būdinga vandenyje besiveisiantiems gyvūnams, pvz., žuvims, varliagyviams.
- Vidinis apvaisinimas, kai kiaušialąstė apvaisinama kūno viduje. Būdingas sausumos stuburiniams, pvz., ropliams, paukščiams, žinduoliams.
Apvaisinta kiaušialąstė vadinama zigota. Iš zigotos vystosi gemalas. Zigota dalijasi mitozės būdu, formuojasi blastulė (blastuliacija). Vėliau blastulė įlinksta ir formuojasi antras ląstelių sluoksnis - tai gastrulė (gastruliacija). Gastrulės sluoksniai vadinami gemaliniais lapeliais, iš kurių vėliau vystosi organai ir organų sistemos.
Kiaušinio Susidarymas ir Struktūra
Daugelio gyvūnų kiaušiniai gaminasi kiaušidėse. Bręstant kiaušiniai padidėja, nes prie jų prisideda trynio. Trynys - tai atsarginis maistas, kurį sunaudos besivystantis embrionas.
Po to, apsaugai nuo išdžiūvimo, kiaušiniai pasidengia luoba, susidedančia iš kelių baltymų ir vaško turinčios medžiagos sluoksnių. Viename kiaušinio gale lieka mažos skylutės spermatozoidams patekti.
Kiaušinis yra aukštos kokybės maisto ingredientas, kuriame gausu žmogaus organizmui reikalingų medžiagų: vidutinio dydžio kiaušinyje galima rasti apie 75 proc. vandens, po 12 proc. baltymų ir riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Kiaušinio trynyje randama geležies, vitaminų A ir D, fosforo, kalcio, tiamino ir riboflavino, o baltyme - vertingų aminorūgščių, natrio, sieros, chloro, kalio, B grupės vitaminų.
Kiaušinio Dalys ir Jų Funkcijos
Kiaušinio struktūra yra pritaikyta apsaugoti ir pamaitinti besivystantį embrioną. Štai pagrindinės kiaušinio dalys:
| Kiaušinio dalis | Procentinė dalis | Savybės ir funkcija |
|---|---|---|
| Lukštas | Apie 10% | Tvirtas kalkinis apvalkalas, apsaugantis vidų nuo mechaninių pažeidimų ir išdžiūvimo. |
| Baltymas | Apie 60% | Permatoma, bespalvė, drebučių konsistencijos masė, apsauganti trynį ir aprūpinanti embrioną baltymais. |
| Trynys | Apie 30% | Didelė lytinė ląstelė kiaušinio centre, atsakinga už gemalo maitinimą. |
Ekstraembrioniniai Dangalai Kiaušinyje
Roplių, ypač paukščių, trynio yra labai daug, nes šios rūšys neturi lervos stadijos, o pilnas vystymasis vyksta lukštu padengto kiaušinio viduje. Jame yra gemalo poreikiams būtini ekstraembrioniniai dangalai.
- Išorėje esanti membrana - chorionas - yra tuoj pat po lukštu ir dalyvauja dujų apykaitoje.
- Amnionas apie gemalą sudaro vandens pilną maišelį, užtikrinantį, kad gemalas neišdžius.
- Trynio maišelyje yra gemalą maitinantis trynys.
- Alantojyje kaupiasi azotinės atliekos.
Gyvūnai, kurių kiaušiniai padengti lukštu, yra žymiai geriau prisitaikę gyventi sausumoje.
Dauginimosi Strategijos ir Vystymosi Tipai
Gyvūnams būdingi 2 vystymosi tipai:
- Netiesioginis vystymasis, kai iš kiaušinio vystosi lerva (tarpinė stadija). Lervos stadijos metu gyvūnas gana dažnai skiriasi nuo suaugėlio savo išvaizda ir gyvenimo būdu. Pavyzdžiui, vabzdžiai gali būti pilno ir nepilno kitimo.
- Tiesioginis vystymasis, kai iš kiaušinio vystosi jauniklis be tarpinės stadijos. Vėžiai lervos stadijos neturi, iš kiaušinių išsiritantys mažyčiai vėžiukai yra visai tokie pat, kaip ir suaugę vėžiai.
Kiaušialąsčių apsauga ir rūpinimasis palikuonimis
Daug vandens gyvūnų yra apvaisinami išoriškai; tai reiškia, kad kiaušialąstė ir spermatozoidai susitinka ne kūno viduje, o vandenyje. Sausumos gyvūnams labiau būdingas vidinis apvaisinimas, kai kiaušialąstės ir spermatozoidai susijungia patelės kūno viduje.
Dauguma abiejų tipų gyvūnų padeda kiaušinius. Ropliai deda kiaušinius arba pasitaiko netikra gyvavedystė, tačiau paprastai nesirūpina palikuonimis. Paukščiai deda kiaušinius, kiaušinius peri ir rūpinasi palikuonimis. Kartais pasitaiko lizdinis parazitizmas, būdingas gegutėms.
Kai kurie gyvūnai kiaušinių nededa ir neperi, nes jie yra gyvagimdžiai. Tai reiškia, kad kiaušiniai iki jauniklių išsiritimo būna kūne. Iš jų išeina pilnai išsivystęs jauniklis, kurio gyvenimo būdas toks pat kaip ir tėvų. Austrės kiaušinius laiko mantijos ertmėje, jūrų arkliukų patinai turi specialią perėjimo sterblę, kurioje ir vystosi kiaušiniai.
Gyvavedystė
Gyvūnams gali būti būdinga gyvavedystė, kuri gali būti netikra ir tikra.
- Netikra gyvavedystė - kai kiaušiniai vystosi patelės kiaušintakiuose iki išsirita jaunikliai. Gali pasitaikyti žuvims, ropliams (pvz., juostuotosios gyvatės, žalčiai ir barškuolės kiaušinius išlaiko kūne iki išsiritant jaunikliams).
- Tikra gyvavedystė - kai vaisius vystosi gimdoje ir turi ryšį su motinos organizmu. Būdinga tik žinduoliams. Jaunikliui gimus, jo vystymuisi reikalingą maistą teikia motina. Gyvavedystė rodo didžiausią rūpinimąsi zigota ir gemalu.
Partenogenezė: Dauginimasis be Apvaisinimo
Dauginimasis be apvaisinimo, arba partenogenezė, yra viena iš lytinio dauginimosi formų, kai organizmas išsivysto iš neapvaisintų kiaušialąsčių. Šis reiškinys gyvojoje gamtoje yra gana dažnas ir būdingas kai kuriems augalams, kirmėlėms, vabzdžiams ir vėžiagyviams.
Partenogenezė yra skirstoma į dirbtinę ir natūralią. Natūralios partenogenezės atveju, kai kurie gyvūnai gali vystytis tiek iš apvaisintos, tiek ir iš neapvaisintos kiaušialąstės. Pavyzdžiui, iš apvaisintų kiaušinių išsivysto patelės, o iš neapvaisintų - patinai. Šitaip dauginasi skruzdėlės, bitės, verpetės. Šių gyvūnų grupių partenogenezė yra prisitaikymas kiekybiniam lyčių santykiui reguliuoti.
Daugelio rūšių patelės vasarą dauginasi tik partenogenetiškai, o rudenį jau būdingas apvaisinimas, tai vadinama cikliniu dauginimusi. Tiek ciklinė partenogenezė, tiek vystymasis be apvaisinimo išsivystė tiems gyvūnams, kurių daug žūdavo arba kuriems būdavo sunku susirasti priešingos lyties individą.
Dirbtinė partenogenezė gali būti sukelta panaudojus kai kurias chemines medžiagas, priverčiant partenogenetiškai daugintis dygiaodžius, kirmėles, moliuskus ir kitus gyvūnus.
tags: #gyvunu #dauginimasis #kiausinio #susidarymas