Humusas: Artimųjų Rytų klasika su Egipto šaknimis ir nuostabus receptas namams

Kas gi tas humusas, iš kur jis atsirado ir svarbiausia - kaip ir su kuo jį valgyti? Humusas dažnai apibūdinamas kaip tiesiog avinžirnių užtepėlė. Arabų kalba „hummus“ reiškia avinžirnį, o patiekalą, kurį mes vadiname humusu, arabai iš tiesų vadina „hummus bi tahina“. Jau pats pavadinimas sufleruoja, jog pagrindiniai humuso ingredientai yra avinžirniai bei tahinis - sezamų sėklų pasta.

Humuso kilmė ir populiarumas

Sunku tiksliai pasakyti, kur ir kada buvo pradėtas gaminti humusas, tačiau jis laikomas vienu seniausių pasaulio patiekalų, o avinžirniai Artimuosiuose Rytuose auginami jau tūkstančius metų. Nors humuso kilmė nėra visiškai aiški, bent jau receptų knygose humusas atsirado apie XIII a.: seniausias panašaus patiekalo receptas buvo rastas Kaire, Egipte.

Dabar savo nacionaliniu patiekalu jį laiko Egiptas, Graikija, Izraelis, Jordanija, Libanas, Palestina, Sirija, Turkija. Negana to, humusas dabar taip išpopuliarėjęs, jog yra itin mėgstamas daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, vien 2020 metais humuso pardavimai šoktelėjo 32 proc.

Humuso kilmės ir paplitimo regionų žemėlapis

Kuo humusas naudingas?

Visų pirma, humusas yra be galo maistingas ir naudingas sveikatai patiekalas. Jis turi daug geležies, vitamino C, B6 ir folio rūgšties, yra puikus proteino, skaidulų ir kalio šaltinis. Be to, humusas yra be galo paprastas ir lengvai paruošiamas, jį galima suvartoti greitai.

Pagrindinės humuso sudedamosios dalies - avinžirnių - nauda apibūdinama paprastai. Tai ir patiekalas, ir užkandis, dažnai padėsiantis išspręsti galvosūkį, ko skanaus ir maistingo užkąsti.

„Avinžirniai turi kur kas didesnę maistinę naudą nei kiti ankštiniai augalai, jie savo maistinėmis savybėmis aplenkia net ir juodąsias pupeles. Be to, avinžirniuose gausu geležies, padedančios gaminti hemoglobiną, ir kalio - itin svarbaus mineralo auginant raumenis, reguliuojant skysčius kūne, kraujo spaudimą. Avinžirniuose gausu maistinių skaidulų: 100 g virtų avinžirnių yra net 30 proc. rekomenduojamos paros normos“, - pranešime žiniasklaidai cituojama „Maxima“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė.

Avinžirnių maistinės vertės infografika

Klasikinis humusas: žingsnis po žingsnio

Humusą galima lengvai pasigaminti ir namuose, tik reikės šiek tiek pasiruošimo. Štai ką reikia žinoti ir kaip jį paruošti:

Ko reikia geram humusui paruošti?

  • Avinžirniai yra klasikinio humuso pagrindas. Galite naudoti konservuotus arba pačių virtus avinžirnius.
  • Tahini pasta iš maltų sezamo sėklų paverčia humuso skonį neįtikėtinu. Jos galite įsigyti, o galite pasigaminti patys.
  • Šviežiai spaustos citrinų sultys padeda sureguliuoti rūgštumą.
  • Skiltelė česnako suteikia humusui aštrumo. Jei nemėgstate šviežių česnakų aštrumo, galite naudoti keptą česnaką ar česnako miltelius.
  • Malto kumino ir šiek tiek druskos bei pipirų, kurie skoniui suteikia daugiau atspalvių ir sodrumo.
  • Alyvuogių aliejus: reikės iki pusės stiklinės švelnaus skonio alyvuogių aliejaus. Dėl humuse naudojamo alyvuogių aliejaus, jo tekstūra tampa kremiška, švelni.
  • Gali prireikti ir vandens - pagal poreikį. Jei naudojate konservuotus avinžirnius, viso likusio skysčio neišpilkite - jis puikiai pagerins humuso skonį. Šis skystis išsiplaka panašiai kaip kiaušinio baltymas, iš jo net morengą galima kepti. Todėl jis suteikia humusui ypatingo purumo, švelnumo.

Paruošimas

  1. Pirmiausia reikia pasiruošti avinžirnius: užpilti vandeniu ir palaikyti užmerkus per naktį (maždaug 14 val.), arba bent 12 valandų.
  2. Išbrinkusius avinžirnius gerai nuplauname šaltu vandeniu, nusausiname ir verdame ant silpnos ugnies uždengtame puode tol, kol taps visai minkšti (gali užtrukti 1-2 valandas, o kartais ir apie 3 valandas). Kad avinžirniai greičiau išvirtų, į vandenį galite įdėti šaukštelį sodos.
  3. Išvirusius avinžirnius nukošiame, tačiau nuovirą pasiliekame. Kai avinžirniai taps minkšti ir išvirs, juos reikia atvėsinti.
  4. Pirmas ir svarbiausias žingsnis, norint pagaminti nuostabios kreminės tekstūros humusą - pašalinti avinžirnių odeles. Jas galima lengvai nuimti spaudžiant avinžirnius tarp pirštų. Tai labai lengva, bet užtrunka geras 10 minučių. Tik naudodami avinžirnius be odelių galėsite išgauti humusą be jokių gumulėlių - itin kreminės tekstūros.
  5. Į indą, skirtą plakimui, ar virtuvinį kombainą, kuriuo trinsite humusą, įdėkite šaukštą tahinio pastos ir apšlakstykite spaustos citrinos sultimis. Plakite maždaug 1 minutę laiko, kol gausite tirštą pastą.
  6. Nestabdant trintuvo, į humuso indą sudėkite susmulkintą šviežią česnaką, kuminą, paskaninkite druska ir pipirais bei supilkite alyvuogių aliejų.
  7. Pabaigoje į humusą galite įpilti šiek šalto vandens ar avinžirnių nuoviro ir darsyk išplakti. Vanduo padės humusą paversti galutinai kreminiu, nors jis nėra būtinas - atsižvelkite į tai, kokia humuso tekstūra - tirštesnė ar skystesnė - jums priimtinesnė. Pradžioje pilkite 2 v.š. ir jei humusui dar reikės drėgmės - vis po truputį pridėkite skysčio, taip reguliuodami humuso tirštumą iki kol pasieksite savo norimą rezultatą.

Užtepėlė iš VAPEUR garuose ruoštų avinžirnių

Avinžirniai be luobelių pasiruošimui humusui

Patiekimas

Paruoštą humusą dedame į gilią lėkštę, pabarstome malta paprika, pašlakstome alyvuogių aliejumi, papuošiame likusiais avinžirniais ir smulkinta kalendra. Galima valgyti su pita ar kita duona.

Puošiamas humusas su alyvuogių aliejumi, paprika ir kalendra

Kaip ir su kuo valgyti humusą?

Humusas yra nepaprastai universalus patiekalas, tinkantis įvairioms progoms ir patiekalams. Pašnekovė dalinasi keliais būdais, kaip galima mėgautis humusu:

  1. Dažniausiai humusas valgomas kaip pagrindinis patiekalas. Užsisakius humuso vienoje iš specializuotų užkandinių, jis bus patiektas lėkštėje kartu su pita (tai toks duonos paplotėlis su kišenėle). Atsiplėšus gabalą pitos, ja kabinate humusą ir dedate į burną (taip, taip, tiesiog rankomis). Žinoma, lietuviškose parduotuvėse rasti pitos ne visada pavyksta.
  2. Antras būdas yra valgyti humusą kaip vieną iš užkandžių. Tradiciniame izraelietiškame/Artimųjų Rytų virtuvės restorane dažnai vienu metu patiekiami keli skirtingi, paprastai šalti, užkandžiai: humusas, falafeliai, alyvuogės, kepti kalafijorai, baklažanas, įvairios salotos, duona.
  3. Trečiasis būdas yra valgyti humusą tiesiog kaip priedą ar padažą prie kitų patiekalų. Izraelyje humuso dedama į šavarmas kartu su mėsa, į falafelius, o tikras izraelietis jo užsidės net ir ant vištienos šnicelio. Tad jei ieškote, kuo pakeisti kečupą - išbandykite humusą!
  4. Sviestą sumuštiniuose pakeiskite humusu. Ant tokio humuso sutepto sumuštinio dėkite įvairiausias daržoves, daigus, žalumynus, sėklas, riešutus. Tiks ir keptas ar virtas kiaušinis, sūriai, vytintas kumpis. Beje, duoną ar batoną prieš ruošdami sumuštinius galite paskrudinti.
  5. Mėgaukitės humusu tiesiog su šviežiomis daržovėmis (kokiomis tik mėgstate - paprikomis, morkomis, agurkais ir t. t.) ar orkaitėje keptomis daržovėmis.
  6. Humusas gali būti ir pagrindinis patiekalas kartu su, pavyzdžiui, orkaitėje keptomis bulvytėmis ir šviežiomis salotomis.
  7. Naudokite kaip padažą savo ruoštoms buritoms ar tortilijoms.

Humusas gali būti patiekiamas su įvairiais pagardais. Tradicinėse arabiškose užkandinėse populiariausi - tahinis, virti avinžirniai ir fava pupų pasta, vadinama ful. Tuo tarpu izraeliečiai yra kiek išradingesni humuso gamintojai.

Humusas patiekiamas su pita, falafeliais ir šviežiomis daržovėmis

Įvairūs humuso variantai ir patarimai

Humusas nenusileidžia ne tik maistine savo nauda, bet ir skonių įvairove. „Nors klasikiniu visame pasaulyje laikomas avinžirnių humusas, tačiau šiandien galima rasti įvairių humuso rūšių ir skonių, pavyzdžiui, saldžiųjų bulvių, burokėlių, Chalapo paprikų, žaliųjų pipirų ir tajų kokosų kario“, - pasakoja B.Baratinskaitė.

Humusas gali būti skirtingas savo sudėtimi, priklausomai nuo to, pagal kurios šalies tradicijas yra pagamintas. „Pavyzdžiui, Turkijoje humuse alyvuogių aliejus yra keičiamas sviestu. Į humusą kartais mėgsta įdėti šaukštelį graikiško jogurto ir aitriųjų paprikų. Tačiau klasikinio humuso recepte beveik visada yra avinžirniai, sezamų pasta (tahini), citrinos sultys ir česnakas“, - humuso ruošimo niuansais dalijasi B.Baratinskaitė.

Jei humusą nuspręstumėte gaminti be tahinio pastos, būkite ramūs, nebūsite pirmieji. Vieni mėgsta šį skonį, kiti tikrai gali ir be jo apsieiti. Tokiu atveju, įpilkite daugiau alyvuogių aliejaus. Arba vietoje tahinio pastos naudokite kreminį žemės riešutų sviestą. Jei norite suteikti kitų atspalvių humuso skoniui, galite naudoti raudonuosius pipirus, alyvuoges ar kedro riešutus - taip pat puikūs variantai.

Įvairių spalvų ir skonių humuso pavyzdžiai

Lęšių humusas

Nors avinžirniai yra tradicinis pagrindas, humuso variantai gali būti ruošiami ir iš kitų ankštinių kultūrų, pavyzdžiui, lęšių. Tai puiki alternatyva ieškantiems naujų skonių.

  1. Lęšius iš vakaro užmerkite. Išskalaukite, užpilkite nurodytu kiekiu vandens ir virkite, kol vandens beveik neliks. Kiek pravėsusius lęšius sukrėskite į elektrinį plakiklį.
  2. Suberkite smulkintą česnaką, sezamų pastą (3 valg. š.), citrinų sultis (3 valg. š. iš 1 citrinos), pagal skonį pasūdykite, pagardinkite pipirais ir susmulkinkite iki vientisos masės.
  3. Sudėkite į dubenėlį, apšlakstykite aliejumi, lengvai išmaišykite šaukštu, apibarstykite paprikos milteliais.

Šį humusą gardu valgyti su duona, skrebučiais, pita, įvairiais trapučiais, šviežiomis daržovėmis.

Jei jau skyrėte laiko ir pagaminote tokio humuso - sandariame indelyje šaldytuve jis laikysis net 5 dienas. Užtepas šaldytuve gali išbūti porą dienų, tačiau būtinai pridenkite jį maistine plėvele taip, kad ji liestų paviršių, antraip užtepo viršus negražiai apdžius.

tags: #humusas #egiptietiskai #receptas

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.