Sapiegų parkas Vilniuje - tai ne tik istorinė vieta, bet ir erdvė, kurioje gimsta naujos bendruomeninės iniciatyvos, tokios kaip "Kaimynų pusryčiai", pritraukiančios gyventojus iš viso Vilniaus. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas daro šią vietą ypatingą, kokie atsiliepimai vyrauja apie "Kaimynų pusryčius" ir kokios kitos veiklos vyksta Sapiegų parke.
Sapiegų parkas: nuo baroko ansamblio iki šiuolaikinės bendruomenės erdvės
Judriame Antakalnio mikrorajone veši ramus ir ūksmingas Sapiegų parkas. Teritorijoje aktyviai lankosi praeiviai, kuriasi bendruomenės, veikia progresyvus verslas.
Dar XVII a. pabaigoje Kazimiero Jono Sapiegos užsakymu pastatytam Sapiegų rūmų ansambliui priklauso ne tik rūmai, bet ir Vilniaus išganytojo bažnyčia su vienuolynu bei autentiškas barokinis parkas, kuriame auga viena seniausių liepų visame Vilniuje. Rūmai pastatyti 1689-1692 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos užsakymu perstačius šioje vietoje jau stovėjusį mūrinį namą - renesansinius rūmus. Šalia rūmų įrengtas prancūziško tipo parkas, pastatyti trinitorių vienuolynas ir bažnyčia. Ansamblį kūrė architektas Giovanni Battista Frediani, skulptorius Giovanni Pietro Perti, tapytojas Michelangelo Palloni. Sapiegų šeimai rūmai priklausė iki XVIII a. pabaigos, vėliau juose įsikūrė ligoninė, tarpukariu veikė oftalmologijos klinika, sovietmečiu - karinės mokyklos. XX a. antroje pusėje prasidėjo rūmų tyrimai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atlikti archeologiniai, architektūros tyrimai, parengta rūmų architektūros restauravimo programa, rūmai restauruoti ir pritaikyti naudojimui. Nors Sapiegų rūmai, Šiuolaikinio meno centro padalinys Antakalnyje, išgyveno dideles transformacijas ir turėjo daugybę šeimininkų, jiems prigijęs pavadinimas siejasi su jų statytoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karvedžiu Kazimieru Jonu Sapiega (1637-1720) ir priklausymu Sapiegų giminei - žinomiems mokslo ir kultūros mecenatams.
„Miesto laboratorija“: bendruomenės širdis parke
Buvusiame ligoninės sandėlyje įsikūrusi bendruomenės edukacijos centras „Miesto laboratorija“ yra netikėta ir įdomi vieta. Kaip teigia Goda, viena iš centro iniciatorių, "Tais laikais tai buvo pats negražiausias parko pastatas, kuriame laikydavo ir remontuodavo visokius sulūžusius ligoninės daiktus, taigi jo paskirtis ilgą laiką ir buvo tokia - būti paslėptam". Tačiau dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Bjaurusis ančiukas virto gulbe: čia įkurtas hidroponinis daržas ir jau ketvirtus metus veikia erdvi kavinė, prasidėjusi nuo idėjos sukurti vietą, kur kaimynai galėtų susibėgti kavos, arbatos ir pokalbių. Parke veikianti kavinė - tai edukacinė erdvė „Miesto laboratorija”. Tai tam tikras vietos bendruomenės sukurtas kultūrinių renginių centras, pastatytas ant darnios plėtros ir ekologijos pamatų. Laboratorijoje vyksta įvairūs renginiai. Viduje auga hidroponinis daržas. Laboratorijos sieną puošia originalus grafiti aplinkosaugos tema.
„Šitą vietą sukūrė kaimynai“, - pabrėžia Goda. Anot jos, Antakalnio gyventojai, kaip ir daugelio kitų mikrorajonų gyventojai, ilgą laiką vieni kitų beveik nepažinojo. Tačiau viskas pasikeitė, kai aktyviausi gyventojai susitiko Antakalnio darže. Ši miesto daržininkystės iniciatyva suvienijo žmones, kurie pradėjo auginti agurkus, pomidorus ir organizuoti bendrus renginius. „Miesto laboratorija“ įkurta siekiant aktyvinti ir burti Antakalnio bendruomenę, tačiau dabar čia laukiami visi kaimynai iš viso Vilniaus.
Antras daiktų gyvenimas: kūrybiškumas ir tausojimas
„Viską darėme savo rankomis, kvietėme kaimynus, kad ateitų, padėtų sutvarkyti, įrengti, kažką sumeistrauti. Labai daug žmonių susirinko“, - pasakoja Goda. Vienas iš pagrindinių "Miesto laboratorijos" principų - į viską žvelgti kūrybiškai, verstis su tuo, ką turime, veikti tausiai ir būti draugiški aplinkai. Pavyzdžiui, virtuvės spintelių rankenos pagamintos iš senų šaukštų, šviestuvų gaubtai - iš perpus perpjautų senų dujų balionų, stalai - iš senų ligoninės durų, o kėdės - rekonstruotos, perdažytos ir kaimynų suneštos. Indai taip pat kaimynų sudovanoti. „Tiesą pasakius, kai pradėjome įsirenginėti, supratau, jog visi namuose turime tiek nereikalingų daiktų, kad prikėlus juos antram gyvenimui galima ne tik kavinę, bet ir visą viešbutį atidaryti!“ - juokiasi Goda. Kaimynų sunešti puodeliai neretai tampa pokalbio pradžia: „O, šitas mano!“
"Kaimynų pusryčiai": bendruomenės jėga ir draugiškumo atmosfera
Duris atvėrusioje kavinėje iš pradžių dirbo centro įkūrėjos - penkios moterys. „Nesame nei profesionalios virėjos, nei šefės, bet iš pradžių pačios ir meniu sudarinėjome, ir maistą gaminome, ir indus plovėme. Kaimynai ateidavo padėti - tai pyragą iškepdavo, tai dar kažką padarydavo“, - prisimena Goda. Kai veikla įsibėgėjo ir pajutome, kad poreikis yra didesnis, nei pačios gebame „pavežti“, pasikvietėme šefus, padavėjus ir šiandien jau esame normali kavinė. „Beveik normali“, - juokdamasi pasitaiso moteris. Virtuvei galioja tie patys reikalavimai, kaip ir visai centro veiklai - dirbti aplinką tausojančiu režimu, vadovautis ekologinėmis idėjomis. „Mūsų šefas Andrėjus turi absoliučią kūrybos laisvę, tačiau esame sutarę laikytis kelių principų. Stengiamės gaminti taip, kad maisto likučių beveik nebūtų, pavyzdžiui, po ilgųjų sekmadienio pusryčių likusius grikius sunaudojame kepdami pyragus; liko petražolių - gaminame pesto".
"Comfort food" ir "Pilnas dubuo": jaukus maistas ir netikėti skoniai
„Miesto laboratorijos“ virtuvės koncepcija - vadinamasis „comfort food“: jaukus, namus primenantis maistas, didelės porcijos ir tas pats jausmas, kai, na, žinote, vakarienei bus tai, ką mama sugalvos. „Mūsų valgiaraštis trumpas - vos du trys patiekalai, ir nepastovus, t. y. svečiai valgo tai, ką sugalvoja šefas. Jo net nespausdiname ant popieriaus - užrašome lentoje, kuri kažkada buvo sandėlio skelbimų lenta“, - paaiškina Goda. Trumpai tariant, vieną savaitgalį čia gaminami vienokie, kitą - jau kitokie patiekalai. Šiandienos pietūs, pavyzdžiui, gali būti pakoreguoti pagal vakar dienos vakarienę: jeigu liko lašišos, šefas pietums patieks kažką, kur bus sunaudoti jos likučiai. Visgi yra vienas dalykas, kuris nesikeičia - tai patiekalas pavadinimu „Pilnas dubuo“.
"Kaimynų vakarienės": bendravimas ir kulinariniai atradimai
Į „Miesto laboratoriją“ užsukę šiokiadieniais pietų negausite, bet galėsite pasimėgauti kava, arbata, meduoliniais grybukais ar pyragu. Tačiau ketvirtadieniais ir penktadieniais čia vyksta ypatingos - kaimynų vakarienės, kai prie viryklės stoja gaminti mėgstantys antakalniečiai. „Labai didelis susidomėjimas, kaimynai rašo, siūlo netikėčiausias idėjas, deriname datas“, - džiaugiasi pašnekovė. „Kai tai pradėjome, supratau, kaip labai žmonės nori bendrauti - reikia tik suteikti tam galimybę, paskatinti, duoti erdvės. Dėl šios iniciatyvos sužinojau, kad mano kaimynas yra tikras perujietis iš Peru: jis gamino tradicinę perujietišką vakarienę su jūrų gėrybių plovu. Taip pat - kad Antakalnyje gyvena nemaža graikų bendruomenė: esame rengę ir graikišką vakarienę. Mes labai daug ko nežinome vieni apie kitus. Kai tik atsidarėme, visi buvome nepažįstami, o dabar štai sėdi skirtingi žmonės - visi prie bendro stalo, pažįsta vieni kitų vaikus, visi gatvėse vieni su kitais sveikinasi. Tai teikia labai daug džiaugsmo“, - pasakoja Goda.
Sapiegų rūmų atgimimas ir „Druska Miltai Vanduo“ restoranas
Pastaraisiais metais Sapiegų rūmai buvo kruopščiai restauruoti ir atverti visuomenei. Pagal rūmų restauravimo koncepciją buvo atkurta Sapiegų laikų puošyba ir erdvių tūriai. Šių dienų Sapiegų rūmai yra neatsiejami nuo mūsų laikų visuomenės įsitraukimo bei profesionalų darbo, siekiant pastatą išsaugoti, tyrinėti, suteikti jam naują paskirtį ir grąžinti į miesto gyvenimą. 2017 m. Sapiegų rūmai buvo patikėti kuruoti Šiuolaikiniam meno centrui (ŠMC), 2024 m. Naujam gyvenimui prikelti Sapiegų rūmai - ryški ir gyvastinga Vilniaus kultūrinio žemėlapio vieta, patikėta Šiuolaikinio meno centro globai. Puoselėjamos vertybės - kūrybingumas, dėmesys paveldui, darna, atvirumas ir tarptautiškumas, o komandos tikslas - ilgainiui paversti Sapiegų rūmus tarptautinio lygio kultūros erdve, ugdančia pagarbą istorijai ir sudarančia sąlygas megztis originaliam kultūros paveldo ir šiuolaikinio meno dialogui. Šiandienos Sapiegų rūmuose vyksta ekskursijos, edukacijos visai šeimai, įvairūs renginiai ir koncertai, parodos. O nuo šiol į rūmus dar daugiau gyvybės įneš ir naujasis „Druska Miltai Vanduo“ restoranas.
„Kepykla ir restoranas Sapiegų rūmuose - ilgai brandinta svajonė,“ - pasakoja „Druska Miltai Vanduo“ vadovė Barbora Grigaliūnaitė‑Kadūnienė. - „Čia, kaip ir visose mūsų lokacijose, didžiausias dėmesys skiriamas kokybei, rankų darbui ir bendruomenei. Vietos išskirtinumas diktuoja ypatingą jautrumą ir pagarbą aplinkai, kurioje veikiame. Esame įsitikinę, kad genialumas slypi paprastume. Mūsų verslo širdis - kasdien rankomis kepama natūralaus raugo duona, kurios receptūra remiasi vos trimis ingredientais. Šis paprastas, tačiau daug žinių reikalaujantis receptas apibūdina visą mūsų veiklos koncepciją - švieži, sezoniniai produktai, nekomplikuoti, bet rūpestingai paruošti patiekalai ir kepiniai, bendruomenė, kuri dalinasi.“ „Druska Miltai Vanduo“ - ilgametę patirtį gastronomijos srityje turinti įmonių grupė, šiuo metu valdanti kepyklas, kavines ir restoranus. Naujasis restoranas tampa penktąja įmonės grupės lokacija. Restoranas Sapiegų rūmuose jau nuo šios savaitės dirba septynias dienas per savaitę. Jo meniu rasite pusryčių, užkandžių, dienos pietų ir pagrindinių patiekalų. Svečius Sapiegų rūmuose kasdien džiugins šviežia „Druska Miltai vanduo“ kepyklos duona bei kepiniai.
Kitos veiklos ir parko ypatybės
Be „Kaimynų pusryčių“ ir „Miesto laboratorijos“ veiklos, Sapiegų parke vyksta ir kitos bendruomeninės iniciatyvos. Taip pat Sapiegų parke vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, tokie kaip tarptautinio festivalio „TAIKA. MUZIKA. LAISVĖ“ koncertai.
Parko žaliąjį karkasą sudaro brandūs ir bręstantys medžiai. Šiaurinėje teritorijos dalyje auganti liepų, klevų, uosių, beržų bendrija ir medžių alėjos sudaro tankią lajų dangą, kuri yra ypač ūksminga. Pietuose medžių grupės kaitaliojasi su atvirais plotais, gausu jaukių, šviesių erdvių. Pievoje patogu prisėsti. Gausiai medžiais apaugusiame parke gyvena įvairūs parkų paukščiai. Čia pasitaiko senų, drevėtų medžių, juose peri uoksiniai paukščiai - didžiosios, mėlynosios, pilkosios zylės, margasparnės musinukės, bukučiai. Seni medžiai taip pat patogūs lipučiams, kikiliams, devynbalsėms, pečialindoms. Sapiegų parke, Antakalnio gatvės pusėje, auga liepa, pripažinta gamtos paminklu. Medžiui senoliui apie 300 metų. Augalas išsiskiria savo galinga laja ir kamieno apimtimi. Nepaisant amžiaus, medžio būklė tebėra gera. Nematyti pavojingų lūžių, žaizdų ar stiebo įtrūkimų.
Parko centre yra medinis buvusios slaugos ligoninės pastatas. Šiandien medinuke veikia „Vilnius tech park”, glaudžiantis išmanius verslus - startuolius. Medinis pastatas formuoja vidinius kiemelius, kuriuose stovi stebinančios skulptūros, vaizduojančios įvairias žmogbeždžiones. Tai šiuolaikinio meno atstovo Donato Jankausko-Duonio darbai. Kūriniai netikėti, įspūdingi ir paveikūs. Skulptūros iškilo įdomioje aplinkoje - tarp Sapiegų rūmų, technologinių verslų biurų ir žaliuojančio parko. Viename iš Sapiegų parko kiemelių stovi klasikinė skulptūra Geležinis vilkas. Būnant parke patogu aplankyti šalia įsikūrusį Lietuvos saugomų teritorijų lankytojų centrą.
Praktinė informacija
- Adresas: Antakalnio g. 17, Vilnius.
„Miesto laboratorijos“ darbo laikas
| Diena | Darbo laikas |
|---|---|
| Antradienis-Trečiadienis | 12:00-18:00 val. |
| Ketvirtadienis-Penktadienis | 12:00-21:00 val. (vakarienės - nuo 18:00 val.) |
| Šeštadienis-Sekmadienis | 11:00-15:00 val. (vėlyvieji pusryčiai) |
- Virtuvė: „Comfort food“.
- Erdvė: Draugiška, laisva, didelė.
- Terasa: Yra.
- Vaikų kampelis: Yra.
„Druska Miltai Vanduo“ restoranas Sapiegų rūmuose
- Restoranas Sapiegų rūmuose jau nuo šios savaitės dirba septynias dienas per savaitę. Jo meniu rasite pusryčių, užkandžių, dienos pietų ir pagrindinių patiekalų.
Nuolaidos Sapiegų rūmų lankytojams
- Nuolaida taikoma visiems Sapiegų rūmų lankytojams kiekvieną trečiadienį.
- Kasdien nuolaida taikoma senjorams iki 80 m., studentams, moksleiviams, privalomosios karinės tarnybos kariams ir savanoriams, 1939-1990 m. nukentėjusiems asmenims, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, pasipriešinimo 1940-1990 m.