Apyniai - išgirdus šį žodį, mintyse dažniausiai iškyla alus. Tačiau ar žinote, kad šis augalas yra ne tik svarbi alaus sudedamoji dalis, bet ir pasižymi sveikatai naudingomis savybėmis? Man rašant šį tekstą didžiausias atradimas buvo apynių naudojimas kulinarijoje.
Apyniai (Humulus) yra kanapinių (Cannabaceae) šeimos vijoklinių augalų gentis. Žinomos 4 rūšys. Laukinis apynys auga Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostos lapuočių miškuose, paupiuose, atšlaitėse. Lietuvoje auga paprastasis apynys (Humulus lupulus).
Apyniai suformuoja daugiametę virkščią, kuri užauga iki 10 m aukščio (žiemą sunyksta). Tik moteriškieji augalai subrandina mažus, į kankorėžius panašius žiedus, vadinamus strobilėmis (spurgais). Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Lapai yra tamsiai žali, rankos formos su dantytais kraštais - primena vynuogienojus.
Dažnas mūsų, vaikščiodamas, paupiais ar paežerėmis, esame pastebėję „lietuvišką lianą“ - apynius. Jų sąžalynai primena džiungles ir yra labai vaizdingi. Apynių virkščios apsiveja medžius ir krūmus iki pat viršūnių, kai pasiekia saulę - sužydi ir rudenop apsipila labai kvapniais ir lipniais spurgais.
Apynių auginimas ir priežiūra
Apyniai dažniausiai dauginami šaknų gabaliukais, kurie sodinami pavasarį. Pavasaris (prieš vegetacijos pradžią) yra tinkamas laikas paimti apynių šaknų gabaliukus dauginimui. Naudodamiesi kastuvu ar šakėmis atsargiai, stengdamiesi nepažeisti šaknų, ištraukite augalą iš dirvos. Patikrinkite šaknis: išvalykite šaknis nuo nereikalingos žemės ir apžiūrėkite, ar nėra pažeidimų ir ligų požymių. Naudodami aštrų peilį padalykite šaknis į 10-15 cm ilgio gabaliukus. Kiekvienas jų turėtų turėti bent kelis sveikus pumpurus, iš kurių išaugs ūgliai. Kiekvienam šaknų gabaliukui iškaskite apie 10-15 cm gylio duobutę. Įdėkite šaknų gabaliuką horizontaliai į duobutę, užberkite žemėmis ir gerai suspauskite, kad neliktų oro tarpų.
Apyniams reikia derlingo dirvožemio, todėl prieš sodinant rekomenduojama įterpti organinių trąšų. Apynys - nereiklus augalas. Kartą tinkamai ir tinkamoje vietoje pasodintas, augs daugelį metų, o norint išnaikinti teks gerokai paplušėti, nes augalas puikiai dauginasi šakniastiebiais. Apynys mėgsta humusą ir azotą, tad sodinant geriau iškasti gilesnę duobę ir į ją suversti keletą kibirų perpuvusio mėšlo, komposto - jo augalui užteks keletui ar net keliolikai metų.
Jeigu sugalvosite apynį pasisodinti savo sklype - pasirinkite vietą, kad jums netrukdytų, nes paprastai juo atsikratyti nepavyks. Apynių šaknys labai didelės ir ištvermingos, net pastoviai nupjaunant ūglius, jis atželia kasmet. Bet pasodinkite kur nors nuošalėje, kad netrukdytų, iškelkite aukštą kartį su skersiniu viršuje ir ilgus metus pavasarį turėsite ūglių, o rudenį - migdomųjų.
Apyniams reikia atraminių stulpų, kurie gali būti pagaminti iš medžio, metalo ar plastiko. Jie turi būti bent 6-8 metrų aukščio, kad apyniai turėtų pakankamai vietos vijotis. Medinius stulpus reikia impregnuoti, taip apsaugant nuo drėgmės ir puvimo. Įtempkite vielas ar virves tarp stulpų, maždaug 5-6 metrų aukštyje. Vielos turi būti pakankamai įtemptos, kad galėtų atlaikyti apynių svorį ir vėjo gūsius. Prie kiekvieno apynio augalo pritvirtinkite vertikalią virvę, kurios vienas galas būtų pritvirtintas prie žemės, o kitas - prie viršutinės horizontalios vielos. Tai padės apyniams lengvai vyniotis aukštyn.
Tręšimas ir laistymas
Pavasaris (ankstyvas - vegetacijos pradžia). Azotas (N). Apyniams reikia azoto, kad būtų paskatintas spartus stiebų ir lapų augimas. Pavasarį (kai tik pradeda augti nauji ūgliai), tręškite azoto turinčiomis trąšomis, tokiomis kaip amonio salietra arba karbamidas. Tręškite kartą ar du, kai prasideda vegetacijos sezonas.
Vidurvasaris (intensyvaus augimo etapas). Fosforas (P) ir Kalis (K). Šie elementai padeda augalui formuoti žiedus ir vystyti strobiles. Jie taip pat stiprina augalo atsparumą ligoms ir aplinkos poveikiui. Naudokite kompleksines trąšas (pvz., NPK 10-10-20) arba specialiai apyniams skirtas trąšas, kuriose yra daugiau fosforo ir kalio. Antrą kartą tręškite, kai augalai pasiekia apie 1 metro aukštį.
Vasaros pabaiga (žydėjimas ir spurgų formavimasis). Vasaros pabaigoje, kai augalai pradeda formuoti spurgus, sumažinkite azoto kiekį, kad augalai sutelktų dėmesį į derliaus formavimąsi, o ne vegetatyvinį augimą. Tęskite kalio trąšų naudojimą, kad užtikrintumėte gerą spurgų kokybę.
Papildomos trąšos:
- Kompostas. Naudokite gerai perpuvusį kompostą, kuris padės pagerinti dirvožemio struktūrą ir papildys maistinių medžiagų.
- Žaliasis mėšlas. Tarp apynių sodinkite dobilus, liucernas ir įterpkite juos į dirvą kaip natūralų trąšų šaltinį.
- Organinės trąšos. Nuolat stebėkite augalus, ar nėra maistinių medžiagų trūkumo požymių, tokių kaip pageltę lapai, lėtas augimas ar silpni spurgai.
Svarbu užtikrinti, kad vanduo neužsistovėtų, nes tai gali sukelti šaknų puvimą. Vasaros metu, ypač sausros laikotarpiais, apyniai turi būti reguliariai laistomi.
Apynių panaudojimas
Apyniai yra esminė alaus sudedamoji dalis, kuri ne tik suteikia skoniui unikalumo, bet ir veikia kaip natūralus konservantas bei stabilizatorius. Jie leidžia aludariams kurti plačią alaus skonių ir aromatų paletę, prisidedant prie įvairių alaus stilių įvairovės.
Pirmieji gydymo tikslais apynio spurgus VIII a. ėmė vartoti arabai. Beveik tuo pat metu - VIII-IX a. Vokietijos ir Prancūzijos vienuolynuose apynius taip pat augino vaistams. Nuo senų laikų Rusijoje, Austrijoje ir kitose šalyse labai paplitusios pagalvėlės, prikimštos džiovintų spurgų - jos veikia raminamai ir migdo. Spurgų užpilai pasižymi uždegimą slopinančiu bei šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu, gerina apetitą, vartojami sergant gastritu.
Apynio spurgų preparatais gydomos skausmingos, ilgai negyjančios opos, taip pat vartojami skausmui malšinti, skaudamiems sąnariams, sumušimams, inkstų ir tulžies ligoms gydyti, sergant gelta ir dar daugeliu ligų. Iš spurgų gaunami ekstraktai įeina į plačiai vartojamų vaistų sudėtį.
Apyniai yra gerai žinomi dėl savo raminamųjų savybių, todėl kartu su kitomis atpalaiduojančiomis žolelėmis gali būti skiriami nuo nemigos, ypač jei sunkiai užmiegama. Manoma, kad stipriai kvepiantis apynių eterinis aliejus atpalaiduoja nervų sistemą. Miegui pagerinti šalia lovos galima padėti pagalvėles, prikimštas apynio žiedų. Apyniai taip pat slopina nerimą. Dėl juose esančių karčiųjų medžiagų apyniai (arbatos ir ekstraktai) stimuliuoja lėtą virškinimą, ir yra vartojami kaip vaistas nuo skrandžio ir žarnyno ligų, ypač kai juos lydi įtampa ir stresas. Svarbu - kai kurie žolininkai depresija sergantiems asmenims pataria vengti apynių.
Dabartiniu metu apynio spurgai ir iš jų išgaunamos veikliosios medžiagos naudojamos parfumerijoje ir kosmetikoje, gaminant kremus, šampūnus, muilus, losjonus.
Apynių ūgliai virtuvėje
Anksti pavasarį, dažniausiai balandžio mėnesį, kai dar neužžėlusios pievos, pasidairykite kur pamatysite nudžiuvusias pernykštes apynio virkščias, apsivijusias medžius. Po jomis galite rasti apynio ūglius - sultingus, storus, susiraičiusius kotelius. Tai - brangiausia daržovė pasaulyje. Laukinius apynius galima rinkti ir valgyti tol, kol kotelis būna traškus, lengvai laužiamas. Jei nepavyksta nulaužti perlenkus - vadinasi jis jau per kietas, turi plaušų ir maistui netinka.
Surinktus apynių ūglius galite valgyti žalius, dėti į salotas, rauginti, marinuoti, kepti svieste ar dėti į pyragų, blynų, virtinių įdarus.
Pavasarį maistui renkami jauni apynių ūgliai. Rinkite tik jaunus, švelnius ūglius, kurie dar nėra sukietėję. Prieš naudojimą kruopščiai nuplaukite, kad pašalintumėte bet kokius nešvarumus.
Kaip paruošti apynių ūglius:
- Žaliosios salotos. Smulkiai supjaustykite ūglius ir sumaišykite su kitomis salotomis, pavyzdžiui, špinatais, rukola, ar kitais žalumynais. Pridėkite alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių, druskos ir pipirų pagal skonį.
- Garinti apynių ūgliai. Sudėkite ūglius į garų puodą ir garinkite 5-7 minutes arba kol jie taps švelnūs. Patiekite su sviestu arba alyvuogių aliejumi, pridėkite šiek tiek citrinos sulčių, druskos ir pipirų.
- Apynių ūglių omletas. Apkepkite smulkiai supjaustytus ūglius keptuvėje, supilkite plaktus kiaušinius ir pabarstykite sūriu. Kepkite, kol omletas bus paruoštas.
- Apynių ūglių sriuba. Keptuvėje apkepkite smulkiai supjaustytus svogūnus ir morkas. Pilkite daržovės į sultinį, sudėkite bulves ir apynių ūglius. Virkite, kol daržovės taps minkštos.
Jei nesate tikri dėl ūglių skonio, pirmiausia paragaukite nedidelį kiekį, kad įsitikintumėte, jog jie jums patinka.
Receptai su apyniais
Apynių salotos
100 g apynių lapų, 25 g svogūnų laiškų, 25 g grietinės, pluoštelis žalumynų. Jauni apynių lapai nuplaunami, 2-3 minutes blanširuojami verdančiame vandenyje, smulkiai supjaustomi. Įdedama susmulkintų svogūnų laiškų, druskos (pagal skonį), pagardinama grietine arba majonezu. Patiekiama papuošus krapais ir petražolėmis.
Pieniška apynių sriuba
150 g apynių ūglių, 0,5 l pieno, 15 g miltų, 1 valgomasis šaukštas sviesto, druskos. Jauni požeminiai apynių ūgliai nuplaunami šaltu vandeniu, supjaustomi ir verdami piene. Sriuba pagardinama skrudintais miltais, sviestu, pasūdoma pagal skonį.
Kepti apynių ūgliai
400 g apynių ūglių, 40 g džiūvėsėlių, 50 g augalinio aliejaus arba lydyto sviesto, 1 svogūnas, 25 g grietinės. Jauni požeminiai apynių ūgliai verdami ant mažos ugnies apie pusvalandį. Vanduo nupilamas. Ūgliai apvoliojami džiūvėsėliuose, pasūdomi, apkepinami. Tada įdedama kepintų svogūnų ir kepama dar 5 minutes. Patiekiama su grietine.
Apynių košė
150 g jaunų apynių ūglių, 200 ml pieno, druskos, sviesto, cukraus pagal skonį. Jauni apynių ūgliai nuplaunami, susmulkinami ir verdami 100 g vandens ant silpnos ugnies 30 minučių. Įberiama druskos ir cukraus. Įpilama pieno ir paverdama dar 10 minučių. Patiekiama su sviestu.
Grybų padažas su apyniais
500 g grybų, 100 g ropinių svogūnų, 30 g sviesto, 25 g pomidorų padažo, druskos pagal skonį. Švieži grybai kruopščiai nuplaunami, supjaustomi ir kepami su pakepintais svogūnais. Paskui įdedama pomidorų padažo, pavirinama 15 minučių ir įpilama apynių spurgų nuoviro (15 g / 100 ml vandens), pagardinama sviestu. Patiekiama prie mėsos ir žuvies patiekalų.
Medaus ir apynių gėrimas
1 kg medaus, 4 l vandens, 20 g apynių spurgų, po žiupsnelį cinamono, gvazdikėlių, kardamono, mėtų ir melisų. Apynių spurgai dvi valandas verdami 0,5 l verdančio vandens, graibant putas. Medus ištirpinamas verdančiame vandenyje. Supilamas perkoštas apynių nuoviras, sudedami prieskoniai, užvirinama ir ataušinama. Gėrimas perkošiamas ir vartojamas šaltas.
Apynių arbata nuo nemigos
Puodeliui arbatos užtenka 3-4 spurgų arba jei turite smulkintus, 1 a.š., juos tiesiog užpilame stikline verdančio vandens, uždengiame ir palaikome 5 - 10 minučių, kad pritrauktų. Arbatą pasaldiname medumi ir išgeriame prieš miegą. Ši arbata tikrai karti, tad jei bijote kartaus skonio pamaišykite su kitomis raminančiomis žolėmis: ramunėlėmis, raudonėliu, valerijonu.
Rauginti apynio ūgliai
Jaunus apynių ūglius galima rauginti kaip agurkus. Ir valgyti su mėsa ar žuvimi, dėti ant sumuštinių ar į troškinius - taip pat, kaip raugintus kopūstus ar agurkus. Rauginimui renkami jauni, dar traškūs ir sultingi ūgliai, nuplaunami ir sudedami į plačiagurklį stiklainį ar į kitą rauginimui pritaikytą indą. Ten pat įdedame kelias česnako skilteles, lauro lapą, kelis juodus ir kvapniuosius pipirus, jei turime ant paviršiaus uždedame džiovintų ąžuolo, vyšnios, juodojo serbento ar vynuogių lapus. Jei neturite džiovintų lapų (jaunų tokį ankstyvą pavasarį juk dar nėra), tada tiks ąžuolo, vyšnios, serbento ar avietės šakelė. Rauginį užpilame paruoštu sūrymu (1 l vandens 30 gr druskos), paslegiame, kad joks gabaliukas neiškiltų į paviršių ir rauginame kambario temperatūroje 3 - 5 dienas kol gerai įrūgsta. Įrūgusius apynius laikome šaldytuve.
Sausainiai su kietu sūriu ir apyniais
1 stiklinė miltų, 50 gr sviesto, 50 gr tarkuoto kieto sūrio (parmezano ar Džiugo), 1 kiaušinis, žiupsnis druskos, 1 a.š. sutrintų apynių spurgų. Šaltą sviestą sutarkuojame, sumaišome su sūriu. Miltus išsijojame, suberiame druską ir apynius, į juos sudedame tarkuotą sviestą ir sūrį, gerai išmaišome, kad gautume rupius trupinius, įmušame kiaušinį ir išminkome tešlą. Jei tešla nelimpa įpilame šaukštą ledinio vandens. Tešlą valandai dedame į šaldytuvą. Po valandos iškočiojame 1 cm storio lakštą, jį supjaustome lazdelėmis ar kvadratais ir kepame sausainius iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 10-15 minučių arba kol pagels.
