Duona - vienas pagrindinių maisto produkt, vartojamų nuo seno. Duona lietuvių namuose nuo senų senovės buvo kur kas daugiau nei paprastas valgis. Duona yra kasdieninis visų mūsų valgis, nuo seno gerbiamas ir saugomas lietuvių tautoje. Tačiau šiandien girdime ir skaitome, kad gal ji nesveika, gal visai jos nevalgyti? Žinoma, duona dabar kitokia, nei ta, kurią kepė močiutės ir promočiutės. Duona, kartu su kitais grūdiniais produktais, yra vienas iš pagrindinių sveikos mitybos elementų. Tačiau, atsižvelgiant į didžiulę pasiūlą, vartotojams kyla klausimas, kokią duoną pasirinkti.
Nusprendus keisti mitybos įpročius ir nuo šiol valgyti tik sveikai, dažnas puola į kraštutinumus: sau įprastą maisto racioną ima keisti drastiškai ir iš pagrindų, nors tai ir ne visada būtina. Nebevalgyti duonos - vienas pirmųjų pokyčių, kurių imasi daugelis pradedančiųjų „sveikuolių“. Šiame straipsnyje aptarsime plikytos duonos ypatumus, jos galimą žalą ir pateiksime patarimų, kaip išsirinkti kokybišką ir sveikatai palankų produktą.
Kas yra plikyta duona ir jos gamybos ypatumai
Plikyta duona - tai tradiciniu lietuvišku būdu kepama duona, kurios gamybos procese miltai užplikomi verdančiu vandeniu. Senovėje šiam tikslui naudodavo medinius duonkubilius, kuriuose miltai būdavo užplikomi, uždengiami linine drobele ir paliekami parai, kad apsaltų ir išrūgtų. Šis procesas suteikia duonai unikalų skonį ir tekstūrą.
Nors plikytos duonos gamybos principas išliko tas pats, šiuolaikinės technologijos leido jį pritaikyti didesniems mastams. Šiandien dideliuose cechuose, pavyzdžiui, "Klaipėdos duonos", plikyta duona gaminama naudojant specialius įrenginius, tačiau laikantis tradicinių receptūrų. Skirtingai nuo kitų kepyklų, kur duona gali būti pagaminama per kelias valandas, "Klaipėdos plikytos" duonos procesas - rauginimas, brandinimas ir kepimas - trunka ilgiau nei parą.
Aleksandros virtuvėje sklando ypatingas kvapas - nepažįstamas, nes ar daug Lietuvoje berasi namų, kur ant šilto duonkepės mūriuko mediniame kubilėlyje pukšėtų duona. Tai iš to kubilėlio, lino drobele užkloto, tas salsvas gardus kvapas pasklinda po namus. Kepti duoną Aleksandra mokėsi savo vaikystės namuose Paantvardžio kaime, žiūrėdama, kaip tą šventą darbą dirba mama Ona Čerbienė. Aleksandra nededa jokių priedų, tik ruginius miltus užpliko, beria truputį cukraus ir druskos ir, žinoma, deda raugo.
„Pastatyta šiltai duona rūgsta, poškėja dvi dienas. Trečią dieną jau reikia minkyti ir kurti duonkepį. Nešu tris glėbius malkų - tinka visokios, svarbu, kad būtų sausos. Kai malkos sudega ir žarijos prapuola - krosnis karšta, gali kepti, - pasakoja Aleksandra. - Plikyta duona - modernesnė, negu kepdavo mano mama, ji minkštesnė ir ne taip žiedi - ilgai būna šviežia. O mano ližė jau supuvo, bet plikytos tešlos ant ližės nepadėsi, nesilaiko".
Plikytos duonos privalumai
Plikyta duona pasižymi keliais privalumais. Užplikyti miltai natūraliai susicukruoja, todėl duona įgauna saldų skonį be pridėtinio cukraus. Jei mes norime gauti saldaus skonio duoną, reikėtų ruošti duoną su plikiniu. Pagal plikinio kiekį galime gauti mažiau ar daugiau saldžią duoną. Jeigu pridedame į plikinį raugo, turime saldžiarūgštį. Plikyta duona dažnai būna ypač aromatinga.
Kada duona, įskaitant plikytą, gali tapti nesveika?
Nors duona, ypač viso grūdo ir tradicinė, yra vertingas maisto produktas, tam tikros gamybos, laikymo ir vartojimo ypatybės gali ją paversti mažiau sveika. Svarbu suvokti, koks duonos kiekis yra suvalgomas, ir reikia nepamiršti, su kuo mes duoną valgome.
Akrilamidai ir perdegusi pluta
Akrilamidai - tai kancerogeninė medžiaga, kelianti rimtą pavojų žmonių sveikatai ir yra ne tik skrudintose bulvytėse, bulvių traškučiuose, bet ir mūsų kasdieninėje duonoje. Jis susiformuoja vykstant reakcijai tarp amino rūgščių ir cukraus, paprastai maisto produktuose, turinčiuose krakmolo ir apdorojamuose aukštoje temperatūroje (virš 120 ºC). Specialistai įspėja apie duonos plutą: „Salykle, kai jis termiškai apdorojamas, susidaro kancerogeniniai junginiai - akrilamidas, kuris kaupiasi dažniausiai plutelėje“, - pabrėžė E. Bartkienė. Akrilamido kiekis didėja per ilgai skrudinant duoną. Dėl to nerekomenduojama valgyti apskrudusios duonos plutos, nes joje didelė šių kenksmingų medžiagų koncentracija (akrilamido kiekis gali būti 10 kartų didesnis nei minkštime).
Pavojingi priedai ir miltų pasirinkimas
Duonos asortimentas nuolat keičiasi, tačiau atskirti, kuri duona yra vertingesnė, galima jau vien paragavus: vienos ir riekės gana, kad iškart pasijaustume sotūs, o kitos net kepalėlį galima vienu ypu suvalgyti, ir rodysis dar negana. Vis dėlto svarbiausia renkantis duoną yra atkreipti dėmesį į jos sudėtį. Apie duoną, kurią dabar dažna šeimininkė kepa dujinėse orkaitėse ir elektrinėse krosnelėse, kaip ir apie parduotuvėje perkamą, Aleksandra atsiliepia kritiškai: „Ko jie ten deda, kuo dažo, kad ta duona į duoną nepanaši? Priedų visokių pridėta ir likęs tik duonos pavadinimas.“
„Pavyzdžiui, jei sudėtyje pažymėta, jog duonoje yra išties nemažai skaidulinių medžiagų (5 g ir daugiau 100 g produkto), vadinasi, tokia duona teikia ilgalaikį sotumo jausmą, gali pagerinti virškinimą, o tirpiosios skaidulos gali padėti suaktyvinti gerąsias bakterijas žarnyne. Vertinga sudedamoji duonos dalis yra baltymai, kurie taip pat teikia kokybišką sotumo jausmą. Puikus pasirinkimas, jei 100 g duonos yra 10 g ir daugiau baltymų. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į cukraus kiekį. Rekomenduotina, kad 100 g duonos cukrus neviršytų 5 g, visai tobula, jei jo yra 2 g ar dar mažiau.“
Anot dietistės, geras produktas yra tas, kurio sudedamųjų dalių sąrašas yra trumpas. Kuo produkto sudedamųjų dalių sąrašas trumpesnis, tuo jame bus mažiau nereikalingų, sintetinių priedų. Dietologė A. Gečionienė pataria gilintis į produktų etiketes ir rinktis duoną iš viso grūdo miltų, su sumažintu cukraus, druskos kiekiu, pakankamu skaidulų kiekiu, be puriklių, konservantų.
Vienas iš natūralių duonos dažiklių - salyklas. Ši medžiaga padeda krakmolui, esančiame tešloje, pavirsti į cukrų, taip pat skaido kai kuriuos baltymus. Tačiau salyklas, dėl skrudinimo proceso, gali padidinti akrilamidų kiekį galutiniame produkte. KTU profesorės Gražinos Juodeikienės patarimu, nereikėtų vartoti duonos su linų sėmenimis, nes juose yra daug kepimui neatsparių riebalų, kurie aukštoje temperatūroje virsta sveikatai žalingais transriebalais.
Glitimas ir jo toleravimas
Daugelis žmonių įtikėję, kad „labai blogai“ yra duonoje esantis glitimas, nors iš tiesų jo netoleruoja tik vos keli procentai visuomenės. Dietologės teigimu, toks požiūris nėra teisingas. Ji pažymi, kad esama žmonių, kurie serga celiakija ar netoleruoja gliuteno, ir pritaria, kad jie būtinai turi valgyti specialią duoną ir kitus produktus be gliuteno. Anot R. Stuko, sąvokos „sveikas“ ir „be glitimo“ šiandien sutapatinamos be pagrindo. 2017 m. JAV Kolumbijos ir Harvardo universitetų atlikta mokslinė studija atskleidė, kad neturint alergijos, netoleravimo ar kitų sveikatos sutrikimų, atsisakyti gliuteno turinčių gaminių nerekomenduotina.
„Prieš keletą metų „British Medical Journal“ publikuota mokslinė studija atskleidė, kad glitimo vartojimas nepadidina galimybių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Atvirkščiai, atsisakydami glitimo, atsisakome ir grūdinių produktų, kurie mums suteikia būtinų stambiamolekulinių angliavandenių”, - teigia profesorius. T. Aleknavičius atkreipia dėmesį į tai, kad renkantis gaminį be gliuteno, vertėtų dar atidžiau panagrinėti ir jo sudėtį. „Bandant sukurti gaminį be gliuteno, jo sudėtyje dažnai pridedama įvairių dirbtinių priedų, kildinimo medžiagų, kurios primintų mums įprastą kepinių struktūrą: būtent dėl glitimo jie yra minkšti, purūs. Taip pat svarbu suprasti, kad be gliuteno - tai nereiškia be cukraus, be riebalų ar kitų sveikatai nepalankių priedų”, - sako T. Aleknavičius.
Netinkamas duonos laikymas
Jei duona greitai ima pelyti ar vos per kelias dienas sudžiūvo, greičiausiai dėl to kalti esame patys. „Svarbiausia duonos nedėti į šaldytuvą. Kaip aš sakau - jeigu jūs norite valgyti šaldytuvo skonio duoną, dėkite į šaldytuvą ir valgykite... Duoną reikia laikyti kambario temperatūroje, pageidaujama laikyti maišelyje arba drobiniame maišelyje“, - pamokė V. Kurpienė. Patartina duoną laikyti duoninėje, o šią - reguliariai plauti, po to gerai išdžiovinti, nes tik tuomet mūsų tradicinis gaminys galės išlikti šviežias ir skanus, net pasibaigus galiojimo terminui, kuris, beje, yra labai trumpas - tik 3-5 dienos. Kai kurie gyventojai renkasi duoną laikyti šaldytuve. Nors tai padeda išvengti jos gedimo, tačiau senėjimo procesas tik pagreitėja, t. y. duona pradeda kietėti, trupėti, praranda savo skonines savybes.
„Nusipirkote duoną, kuri yra rankų darbo ir sveika, kurią norite ilgai vartoti. Atsiriekiate batono, paskui tuo pačiu peiliu atriekiate tą gerąją duoną ir ji po kelių dienų supelijo. Atpjovus mielinį produktą, reikia peilį nuplauti, nusausinti“, - paaiškino V. Kurpienė. „Jeigu įmanoma, pirkim neraikytą duoną, nes raikyta... Vis tik peiliai yra tepami atitinkamais lubrikantais, gali būti užteršiami papildomai sporomis. Išvengsim ilgiau, kai patys atsipjausim riekelę kokią norime storumo“, - kalbėjo E. Bartkienė.
Su kuo ir kada valgyti duoną?
Mitas nr. 1 - nuo duonos auga svoris. R. Stukas teigia, kad nuo duonos svoris neauga - auga nuo priedų, kuriuos dedame į sumuštinį. „Kaltinti duoną dėl augančio svorio yra visiškai neteisinga, juk ją labai retai valgome vieną. Vartojant duonos gaminius su saiku, tai neturės jokios įtakos svorio augimui. Būtent dėl to duona ir yra mitybos piramidės apačioje, tai vienas svarbiausių maisto produktų. Žinoma, kaip ir su bet kokiu kitu ingredientu, svarbu stebėti suvartojamus kiekius, tačiau kelios riekelės per dieną tikrai nepakenks jūsų figūrai”, - teigia R. Stukas.
Pasak ekspertės, norint maitintis sveikai, reikėtų vengti derinti duoną su rūkytais, pramoniniu būdu perdirbtais maisto produktais, kurie žmogaus organizmui nėra palankūs. „Tačiau ji puikiai tinka su natūraliu sviestu, natūraliu fermentiniu ar varškės sūriu, avokadu. Dar kelios skanios sveikuoliškų sumuštinių idėjos - duona su sviestu ir pomidoru ar raugintu agurku, arba su sūdyta silke, lašiša, ar kepto orkaitėje buroko rieke. Variantų, kaip patiekti duoną sveikai, apstu“, - sako V. Kurpienė.
Pasak dietologės A. Gečionienės, duoną patartina rinktis pirmoje dienos pusėje: pusryčiams, priešpiečiams arba pietums. Joje gausu sudėtinių angliavandenių, kurių vienintelė paskirtis - aprūpinti mus energija. Jei energijos gausime vakare ir nebeužsiimsime jokia aktyvia veikla, angliavandeniai neteks savo prasmės ir virs į kūno riebalus. „Tokiu atveju svoris gali didėti ne dėl pačios duonos ir joje slypinčių kalorijų, o dėl netinkamai pasirinkto jos valgymo laiko. Sportuojantiems vakare, per mažą kūno svorį turintiems asmenims bei vaikams duoną galima valgyti bet kurio metu, nes sportuojant energiją išeikvosime bei padidinsime reikalingų medžiagų kiekį. Kalbant apie vaikus, svarbu atkreipti dėmesį, kad jų medžiagų apykaita bei organizmo poreikiai kiek kitokie, nei suaugusiųjų“, - sako A. Gečionienė.
10 Minučių Receptas - Greitas pusryčių sumuštinis | 10 Minutes Recipe - Quick Breakfast sandwich
Kaip išsirinkti kokybišką ir sveikatai palankią duoną?
Dietistė Ž. Dumbraitė-Varkalienė tikina, kad duona turi būti įtraukta į mitybos racioną nepaisant to, ar siekiama numesti svorio. „Valgydami duoną nepriaugsite svorio, jeigu rinksitės geros sudėties produktą. Visada sakau, kad geras produktas yra tas, kurio sudedamųjų dalių sąrašas yra trumpas. Kuo produkto sudedamųjų dalių sąrašas trumpesnis, tuo jame bus mažiau nereikalingų, sintetinių priedų. Taip pat renkantis duoną svarbu atkreipti dėmesį į naudojamus grūdus, cukraus kiekį. Visada naudingiau rinktis tamsią, visų grūdo dalių duoną“, - pataria specialistė.
Duonos pasirinkimo kriterijai
V. Kurpienė pastebi, kad duona duonai iš tiesų nelygi, o svarbiausia renkantis duoną yra atkreipti dėmesį į jos sudėtį. Štai svarbiausi aspektai, į kuriuos verta atsižvelgti:
- Skaidulų kiekis: „Pavyzdžiui, jei sudėtyje pažymėta, jog duonoje yra išties nemažai skaidulinių medžiagų (5 g ir daugiau 100 g produkto), vadinasi, tokia duona teikia ilgalaikį sotumo jausmą, gali pagerinti virškinimą, o tirpiosios skaidulos gali padėti suaktyvinti gerąsias bakterijas žarnyne.“ Rekomenduojama, kad 100 g duonos būtų ne mažiau kaip 4-5 g skaidulų, idealu, jei 6 g ir daugiau.
- Baltymų kiekis: „Vertinga sudedamoji duonos dalis yra baltymai, kurie taip pat teikia kokybišką sotumo jausmą. Puikus pasirinkimas, jei 100 g duonos yra 10 g ir daugiau baltymų.“
- Cukraus kiekis: „Taip pat būtina atkreipti dėmesį į cukraus kiekį. Rekomenduotina, kad 100 g duonos cukrus neviršytų 5 g, visai tobula, jei jo yra 2 g ar dar mažiau.“
- Viso grūdo miltai: Etiketėje viso grūdo miltai turėtų būti nurodyti pačioje pradžioje. Daugiausiai naudingųjų medžiagų yra grūdo apvalkale, o kuo dažniau jis perdirbamas (valomas), tuo mažiau mikroelementų išlieka.
- Duonos priedai: Avižos, soros, speltos, gysločiai ar skaldyti grūdai duoną praturtina visapusiškai. Mitybos specialistė taip pat atkreipia dėmesį ir į įvairias sėklas, kuriomis neretai gardinami duonos gaminiai. Pavyzdžiui, moliūgų ar saulėgrąžų, taip pat linų sėmenis, kas ypač vertinga kiekvienam, norinčiam maitintis sveikiau. Sėklose yra nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios žmogaus organizmui teikia visą eilę naudų.
- Duona su raugu: Raugu kildinta duona padeda gerinti virškinimą ir palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Raugas - tai vandens ir miltų mišinys, kuriame vyksta rūgimo procesas, susidarant gerosioms lactobacillus bakterijoms ir natūralioms mielėms.
- Druskos kiekis: Druskos kiekis turėtų būti iki 1 g 100 g produkto.
Apibendrinant, lentelėje pateikiami rekomendaciniai duonos pasirinkimo kriterijai:
| Kriterijus | Rekomenduojama vertė (100 g duonos) | Nauda |
|---|---|---|
| Skaidulų kiekis | 5 g ir daugiau (idealu 6 g+) | Ilgalaikis sotumas, geresnis virškinimas, gerųjų bakterijų aktyvinimas |
| Baltymų kiekis | 10 g ir daugiau | Kokybiškas sotumo jausmas |
| Cukraus kiekis | Iki 5 g (idealu 2 g ar mažiau) | Mažiau pridėtinio cukraus, stabilesnis cukraus lygis kraujyje |
| Druskos kiekis | Iki 1 g | Mažesnis natrio suvartojimas |
| Miltų rūšis | Viso grūdo miltai (sąrašo pradžioje) | Daugiau naudingųjų medžiagų (vitaminų, mineralų, skaidulų) |
| Duonos priedai | Avižos, soros, speltos, sėklos (linų, moliūgų, saulėgrąžų) | Papildomi vitaminai, mineralai, nesočiosios riebalų rūgštys, skaidulos |
Miltų rūšys ir jų savybės
Renkantis duoną, svarbu atkreipti dėmesį į miltus, kurie yra pagrindinis šio gaminio komponentas. Ženklinimo etiketėse miltų pavadinimų galima rasti pačių įvairiausių. Lietuvos gyventojai supranta, kad duoną valgyti sveika, tačiau ne visai žino, kodėl. Atlikto tyrimo duomenimis, tamsią ruginę duoną sveika laiko tris kartus daugiau gyventojų (41 proc.) negu šviesią ruginę (14 proc.).
Lietuvoje labiausiai paplitusi yra ruginė, kvietinė ir kvietruginė duona. Vis dėlto vienareikšmiškai pasakyti, kuri sveikesnė - sunku. Šios duonos rūšys yra savaip vertingos. Pavyzdžiui, ruginė duona turi mažiau kalorijų nei kvietinė. Ruginėje - kur kas daugiau ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų, 30 proc. daugiau geležies, dvigubai kalcio ir trigubai magnio. Be to, juoda duona padeda lengviau virškinti kitus maisto produktus.
Tačiau ruginė gana rūgšti, todėl, jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas, tuomet geriau tinka kvietinė duona. Būtent ruginė duona yra sveikiausia, joje yra mažiau glitimo, priešingai nei šviesi duona. Teigiama, kad spelta kvietiniai miltai palankesni sveikatai, nes juose mažiau kviečių baltymo glitimo ir jo struktūra skiriasi nuo įprastinių kviečių glitimo. Grikių ir avižų miltai ne tik turtingi skaidulinėmis medžiagomis, bet gausu vitaminų, gerai virškinami, tinka įvairiuose kepiniuose.
Duonos vartojimo mitai ir klaidingi įpročiai
Mitybos specialistė Vaida Kurpienė pastebi, kad valgyti duoną žmonės atsisako dėl skirtingų priežasčių. Mitybos specialistė tikina, kad, norint sveikiau maitintis ar atsikratyti svorio, nepakanka atsisakyti duonos ar sumažinti jos kiekį, svarbiausia - sumažinti vartojamų saldumynų, saldžių gėrimų ir perdirbto maisto kiekį kasdienėje mityboje. „Tai padarius, rytais tikrai galima leisti sau pasimėgauti skaniu sumuštiniu su gardžia pamėgtos duonos riekele ar dviem. Tai tikrai nesutrukdys sumažinti kūno svorį“, - tikina Ž.
Mitas nr. 2: angliavandenių reikėtų vengti
Šiandien populiarėja ketogeninė dieta, kurioje dominuoja riebalai ir baltymai, o angliavandenių vartojama itin mažai, tarp jų - ir duonos. Tačiau, anot R. Stuko, ji nėra rekomenduojama. „Ketogeninės dietos poveikis žmogaus organizmui nėra pakankamai ištirtas ir įrodytas. Tai yra mokslu nepagrįsta teorija, kuri gali padėti numesti svorio, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti daugiau žalos, negu naudos. Deja, šiais laikais žmonės tokioms teorijoms imlūs, pavyzdžiui, kažkada buvo populiari mityba pagal kraujo grupes. Šiandien mes ją jau pamiršome, nors kadaise tikėjome. Todėl reikėtų kliautis ne madomis, o mokslu pagrįstomis mitybos rekomendacijomis“, - teigia specialistas.
Angliavandeniai yra maistas smegenims - vien joms per parą reikia apie 120 gramų angliavandenių. Be to, vartojant angliavandenius, su maistu gaunama būtinų maistinių skaidulų. Anot R. Stuko, lietuviai jų suvalgo per mažai, nors maistinės skaidulos užtikrina sklandų žarnyno darbą, palaiko gerųjų žarnyno bakterijų gyvybingumą, sumažina riziką susirgti širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis. Atsisakius grūdinių produktų ir angliavandenių, šią normą pasiekti yra labai sunku.
Mitas nr. 4: galima rinktis tik viso grūdo duoną
Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kas antras, rinkdamasis duonos kepinius, atkreipia dėmesį į sudėtyje esančius viso grūdo miltus. Anot R. Stuko, tai labai teigiamas rodiklis, nes viso grūdo miltuose yra išsaugota daugelis maistingųjų medžiagų. Tačiau net ir rafinuotų kvietinių miltų duonos demonizuoti nereikėtų - pagal mitybos piramidės rekomendacijas, šviesi duona ir batonas, šalia kitų grūdinių produktų, yra jos apačioje.
„Nors visų grūdo dalių duona suteiks daugiau naudingųjų medžiagų, turės daugiau skaidulų, tai nereiškia, kad įprasta balta duona sugriaus jūsų sveiką mitybą. Nors jos maistinė vertė žemesnė, tai vis tiek gali būti sveikos mitybos dalis. Tyrimai rodo, kad 75 proc. lietuvių pirmiausiai renkasi duoną pagal jos skonį, todėl jeigu jums avokadas skanesnis su įprasta šviesia duona, kartais galite rinktis ir tokį gaminį, svarbu saikas ir balansas”, - sako R. Stukas. Rafinuotų kvietinių miltų gaminiai neigiamai vertinami dėl to, kad greitai užkelia cukraus kiekį kraujyje - jų aukštas glikeminis indeksas. Tačiau, anot R. Stuko, duona retai valgoma viena, tad ant duonos riekės uždėjus avokado ir vištienos, bendro patiekalo glikeminis indeksas ženkliai sumažėja.
Mitas nr. 5: parduotuvėse nėra kokybiškos duonos
43 proc. lietuvių, rinkdamiesi duoną, atkreipia dėmesį į etiketę ir duonos sudėtį. Anot T. Aleknavičiaus, šie kriterijai formuoja ir duonos pasiūlą, todėl kokybiškų kepinių visai nebūtinai ieškoti tik nišinėse kepyklėlėse ar turguose. „Vakarų Europoje duonos lentynose tikrai dažnai sutiktume kepinių, kurių ingredientų sąrašas siekia dešimtis, tarp jų - įvairūs konservantai ir priedai. Tačiau Lietuvoje tokia duona pasisekimo vargiai sulauktų - mes esame išrankūs duonos sudėčiai, nes turime ilgametes duonos kepimo tradicijas. Lietuviams svarbus duonos skonis, tačiau svarbi ir kokybiška sudėtis, todėl kartelė mūsų prekybos tinkluose parduodamiems duonos gaminiams - labai aukšta“, - teigia duonos atstovas T. Aleknavičius.
Svarbiausias lietuviams duonos sudėtyje (57 proc.) - cukraus kiekis. Anot T. Aleknavičiaus, šiandien vis daugiau gamintojų švarina savo duonos gaminių sudėtis, atsisako pridėtinio cukraus, mažina druskos ir riebalų kiekius, tad duonos sudėtis tik gerėja.