Atogrąžų miškai, ypač Pietų Ameroje, yra vieni biologiškai turtingiausių ir svarbiausių ekosistemų pasaulyje. Tačiau šie miškai sparčiai nyksta, o tai kelia didelį susirūpinimą dėl biologinės įvairovės, klimato kaitos ir vietinių bendruomenių gerovės. Šiame straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės Pietų Ameros atogrąžų miškų nykimo priežastys ir jų galimos pasekmės.
Miškai užima svarbią vietą mūsų planetos ekosistemoje. Kadaise miškai dengė 50 % mūsų planetos, o dabar sudaro vos 31 % (apie 4 mlrd. ha). Per tą laiką, kai baigėsi paskutinis ledynmetis prieš 10 tūkst. metų, Žemė prarado apie trečdalį miškų. Pusė šio kiekio prarasta per paskutinį amžių - dėl to daugiausia galima kaltinti žmonių veiklą. Pasaulyje vyksta didelio masto miškų naikinimas. „Our World in Data“ duomenimis, kasmet mūsų planetoje iškertama apie 10 mln. hektarų miškų. Iš viso jau prarasta apie 2 mlrd. ha ploto - tai du kartus už JAV didesnė teritorija. Naikindami miškus keliame grėsmę ne tik laukinei gamtai, bet ir patys sau.
Ramiro, turinčio nuosavą slėnį, apaugusį atogrąžų ūkanotuoju mišku Andų prieškalnėse, ir Roberto, prižiūrinčio 5600 kvadratinių kilometrų drėgnųjų atogrąžų miškų Amazonės baseino žemumose, pavyzdžiai rodo gilų susirūpinimą atogrąžų miškų ateitimi. Mokslininkai iš tolimų šalių atvyksta į Ramiro mišką tyrinėti gyvūnijos bei augalijos, čia atrandama dar neaprašytų rūšių, kurias jis labai norėtų išsaugoti. Šie miškai traukia mokslininkus ir turistus, teikia medienos, riešutų, medaus, palmių ūglių šerdelių, kaučiuko bei dervos.
Atogrąžų miškų reikšmė ir unikalumas
Miškai, ypač atogrąžų, - viena iš biologiškai įvairiausių ekosistemų Žemėje. Tai maždaug 4/5 sausumos gyvūnų, augalų ir grybų namai. Vien Amazonės atogrąžų miškuose yra daugiau nei 10 % visų žinomų planetos rūšių. Žmogus gali nukeliauti 2 tūkstančius kilometrų - nuo Venesuelos iki Peru pietų - nekirsdamas nė vieno kelio, ir pusė šio unikalaus maršruto driekiasi per Ekvadoro nacionalinį parką Jasuni. Nacionaliniame parke gyvena daugiausia pasaulio paukščių, roplių, varliagyvių ir šikšnosparnių rūšių. Viename parko hektare aptikta 100 tūkst. vabzdžių rūšių.
Biologinė įvairovė - gyvybės lopšys
Atogrąžų rūšių gausa ir įvairovė - viena didžiausių Žemės mįslių. Biologai iš mokslo centro „Center for Tropical Forest Science“ nuo 1980 metų pradėjo vykdyti bene didžiausią pasaulyje atogrąžų biologijos projektą. Jie aprašė 4,5 milijono medžių, priskiriamų prie 8,5 tūkstančio skirtingų rūšių ir augančių keturiasdešimtyje skirtingų pasaulio miškų. Kiekviename miške tyrinėtojai pasirinko 50 hektarų plotą. Nustatyti medžio rūšį, aprašyti ir užregistruoti visus tam tikrame plote augančius medžius - sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis darbas. Jasuni nacionaliniame parke mokslininkai dirbti pradėjo 1995 metais, šiuo metu tyrimai 50 hektarų plote tik įpusėjo.
Tyrimai atskleidė ryšį tarp rūšių skaičiaus ir kritulių kiekio bei aplinkos temperatūros. Jasuni nacionaliniame parke klimato sąlygos itin pastovios - ištisus metus laikosi nuo 24 iki 27 laipsnių šilumos, o bendras 3200 mm kritulių kiekis per metus pasiskirsto vienodai. Puikias Jasuni nacionalinio parko sąlygas veikiausiai lemia idealus drėgmės, temperatūros ir vietos Andų papėdėje derinys. Lambiro dirva, pavyzdžiui, yra labai įvairi - tai uolienų, smiltainio ir molio sankaupų mišinys, vis kitoks tarp kalvų ir tarpeklių, kas leidžia labai skirtingiems augalams augti kartu. Išsamiai ištyrus 1104 medžių rūšis, augančias Jasuni miške, paaiškėjo, kad kiekviena jų miške prisitaiko prie tam tikros vietos ir turi savo nišą ekosistemoje.
Atogrąžose klimatas priešistoriniais laikais buvo vienodesnis nei vidutinio klimato zonoje, todėl atogrąžų miškai yra tarsi senovinių rūšių saugykla. Biologai atskleidė, kad būtent dėl pastovaus klimato atogrąžose išgyveno daugelis paukščių rūšių. Mokslininkams pavyko sužinoti, kad juo daigas išauga arčiau motininio augalo, tuo mažiau galimybių turi išgyventi, mat motininį augalą dažniausiai apninka ligos, grybeliai, parazitai ir kiti kenkėjai, būdingi tai augalų rūšiai. Daugybė atogrąžų parazitų, kurių kiekvienas puola tik tam tikros rūšies medžius, neleidžia rūšims išplisti, todėl retos rūšys turi didesnę galimybę išgyventi. Štai kodėl atogrąžose auga labai daug medžių rūšių, taigi ir veisiasi daug gyvūnijos rūšių.
Klimato kontrolė ir vandens ciklas
Miškai kasmet sugeria apie 7,6 mlrd. metrinių tonų anglies dioksido (CO₂). Šis procesas padeda sušvelninti klimato kaitą, nes mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje.
Miškai atlieka svarbų vaidmenį pasauliniame vandens cikle, išskirdami vandens garus į atmosferą per procesą, vadinamą transpiracija. Tai padeda reguliuoti vietinį ir regioninį klimatą, nes susidaro kritulių. Štai Amazonės atogrąžų miškai, dažnai vadinami Žemės plaučiais, sukuria drėgmę, kuri palaiko žemės ūkį visoje Pietų Amerikoje.
Pragyvenimo šaltinis ir nauda žmonijai
Miškai būtini pragyventi maždaug 1,6 mlrd. žmonių, kurių daugelis gyvena besivystančiose šalyse. Šioms bendruomenėms jie teikia maistą, vaistus, kurą ir pastogę. Daugybė kultūrinių ir komerciniams tikslams auginamų augalų, žmonėms labai reikalingų, yra kilę iš ten tebetarpstančių jų laukinių protėvių. Iš šių veislių kartais išvedamos naujos atmainos, atsparesnės ligoms bei kenkėjams. Be to, iš atogrąžų miškų tyrinėtojai nuolat gauna vertingų žaliavų; pavyzdžiui, didelė dalis dabar naudojamų vaistų yra pagaminti iš atogrąžų augalų.
Pagrindinės Pietų Amerikos atogrąžų miškų nykimo priežastys
Deja, drėgnieji atogrąžų miškai nyksta nerimą keliančiais tempais. Pasaulyje vyksta didelio masto miškų naikinimas, o „Our World in Data“ duomenimis, kasmet mūsų planetoje iškertama apie 10 mln. hektarų miškų. Šie procesai daugiausia vyksta trijose pagrindinėse Amazonės (Pietų Amerika), Kongo (Centrinės Afrikos) ir Pietryčių Azijos miškų teritorijose.
Žemės ūkis
Pagrindinė priežastis, kodėl kertami miškai, yra žemės ūkis. Jis atsakingas už maždaug 80 % kertamų miškų. Miškai naikinami plėtojant žemės ūkį, kad žemė galėtų būti panaudota kitai paskirčiai. Grėsmę kelia tiek komercinis, tiek ir smulkus ūkininkavimas. Itin daug žalos pridaro galvijų, sojų auginimas, ypač tokiose šalyse kaip Brazilija. Galvijų auginimas sudaro apie 41 % Amazonės miškų naikinimo, o sojų gamyba (daugiausia naudojama gyvulių pašarams) - apie 15 %.
Medienos gavyba
Kita labai reikšminga miškų naikinimo priežastis - medienos poreikis. Miškai kertami dėl vertingos medienos, kuri naudojama statybose, baldų gamyboje ir kitose pramonės šakose. Atogrąžų miškų mediena pasižymi išskirtiniu kietumu, atsparumu temperatūros pokyčiams ir vilioja savo išvaizda. Labiausiai kertamas yra Pietų Amerikos riešutas (Sucupira), braziliškas riešutas (Ipe), brazilinis kopalmedis (Jatoba) ir kiti. Nors kai kurie kirtimai yra teisėti ir reguliuojami, neteisėti sudaro didelę miškų degradacijos dalį. Pasaulio bankas apskaičiavo, kad neteisėta medienos ruoša kasmet atneša 10-15 mlrd. pelno. Kai kurios nemažai atogrąžų miškų turinčios valstybės kerta juos siekdamos trumpalaikės ekonominės naudos, todėl miškų beveik neatsodina ir neprižiūri.
Infrastruktūros plėtra
Infrastruktūros plėtra, įskaitant kelius, užtvankas ir urbanizaciją, dažnai prisideda prie miškų kirtimo. Nutiesus naujus kelius, ypač atogrąžose, nelegalūs miško kirtėjai, kalnakasiai ir naujakuriai gali lengviau pasiekti atokias vietoves. Tiesiant kelius, hidroelektrines ir kitus infrastruktūros objektus, iškertami dideli miškų plotai.
Miškų gaisrai ir klimato kaita
Be žmogaus veiklos, miškus naikina ir gamtiniai reiškiniai, ypač gaisrai ir klimato kaita. Nors dalis gaisrų kyla natūraliai, nemažai jų sukeliami tyčia kaip priemonė teritorijai valyti ir paruošti žemės ūkiui. Prie dažnesnių gaisrų miškuose neabejotinai prisideda ir klimato kaita. Ekstremalūs įvykiai, kuriuos ji sukelia, pavyzdžiui, gaisrai, sausros ir potvyniai, veikia miškus.
Miškų nykimo pasekmės
Miškų nykimas turi daugybę neigiamų pasekmių, kurios apima biologinės įvairovės praradimą, klimato kaitos spartinimą, dirvožemio eroziją ir vandens išteklių mažėjimą.
Biologinės įvairovės mažėjimas
Nykstant miškams, nyksta ir juose gyvenančios gyvūnų ir augalų rūšys. Miškų kirtimas kelia milžinišką grėsmę šiai biologinei įvairovei. Atogrąžų miškai yra namai didžiausiai biologinei įvairovei pasaulyje, todėl jų nykimas kelia didelį pavojų planetos biologinei įvairovei. Kai kertami atogrąžų miškai, nyksta ne tik juose gyvenantys gyvūnai ir augalai, bet ir mažėja tikimybė, kad vidutinio klimato juostoje rasis naujų gyvūnų ir augalų rūšių.
Klimato kaitos spartinimas
Kai miškai kertami arba deginami, ši sukaupta anglis išleidžiama atgal į atmosferą, o tai prisideda prie visuotinio atšilimo. Miškų naikinimas sukelia apie 10 % pasaulinio anglies dvideginio išmetimo - daugiau nei visame transporto sektoriuje. Pasaulio išteklių instituto duomenimis, vien tik sustabdžius atogrąžų miškų naikinimą, CO₂ išmetimas per metus sumažėtų 1,8 gigatonos, o tai prilygtų 400 mln. automobilių taršai. Miškų naikinimas ir miškų nykimas turi įtakos ES aplinkosaugos tikslams, pvz., kovai su klimato kaita.
Tyrėjas nagrinėja klimato kaitos poveikį atogrąžų miškams
Dirvožemio erozija ir vandens išteklių mažėjimas
Miškų kirtimas padidina dirvožemio eroziją, nes medžių šaknys laiko dirvožemį. Girios sergsti nuo potvynių, audrų ir dirvožemio erozijos, nes stabilizuoja dirvožemį šaknų sistemomis ir sugeria vandens perteklių. Kai miškai naikinami, ši subtili vandens ciklo pusiausvyra sutrinka, todėl mažėja kritulių kiekis, atsiranda sausros ir dykumėjimas. Miškų nykimas taip pat didina stichinių nelaimių riziką. Nykstant miškams, sumažėja vandens išteklių, o tai gali turėti neigiamų pasekmių žemės ūkiui, pramonei ir buitiniam vartojimui.
Socialinės ir ekonominės pasekmės
Dėl miškų naikinimo įvairios autentiškai gyvenančios gentys tapo ypač pažeidžiamos. Miškų nykimas gali turėti neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių vietinėms bendruomenėms, kurios priklauso nuo miškų išteklių. Miškų naikinimas ir miškų nykimas turi įtakos ir žmogaus teisėms, taikai bei saugumui.
Kova su miškų nykimu: sprendimai ir veiksmai
Norint sustabdyti atogrąžų miškų nykimą, būtinas kompleksinis požiūris, apimantis tvarią praktiką, aktyvų atkūrimą, stipresnį valdymą ir atsakingą vartojimą.
Pasaulinio miškų naikinimo priežastys ir mastai
| Priežastis | Pasaulinė miškų naikinimo dalis | Amazonės miškų naikinimo dalis (pavyzdys) |
|---|---|---|
| Žemės ūkis (bendras) | Apie 80% | N/A |
| Gyvulių ganymas | Beveik 40% | Apie 41% |
| Sojų gamyba | N/A | Apie 15% |
| Miestų ir infrastruktūros plėtra | Šiek tiek daugiau nei 6% | N/A |
| Medienos poreikis (įskaitant neteisėtą ruošą) | Reikšminga dalis | N/A |
Tvarus žemės ūkis ir atsakingas vartojimas
Vienas veiksmingiausių būdų mažinti miškų naikinimą - tvarios žemės ūkio praktikos skatinimas. Tai apima agrarinę miškininkystę (medžių integravimą į dirbamąją žemę), pasėlių derliaus gerinimą esamoje dirvoje ir maisto atliekų mažinimą. Pavieniai vartotojai taip pat gali turėti įtakos rinkdamiesi produktus, kurie sertifikuoti kaip tvarūs. Mitybos pokyčiai, pavyzdžiui, vartojant mažiau mėsos, ypač jautienos, irgi gali sumažinti pavojų miškams. Didžioji dalis atogrąžų miškų, paverstų teritorijomis žemės ūkio reikmėms, yra skirta pasaulinei prekybai skirtų prekių gamybai.
Miškų atkūrimas
Nors kovojant su miškų naikinimu svarbiausia mažinti jų kirtimo mastą, itin reikšminga sodinti naujus medžius atkuriant nualintus žemės plotus. Tokiomis iniciatyvomis kaip „Bonn Challenge“ iki 2030-ųjų siekiama atkurti 350 mln. ha nualintos ir iškirstos miškų žemės. Medžiai - ilgaamžiškiausia gyvybės forma Žemėje. 2019 m. Etiopija per vieną dieną pasodino daugiau nei 350 mln. medžių.
Stipresnis valdymas ir čiabuvių teisių stiprinimas
Norint apsaugoti miškus, būtinas naujų įstatymų, nukreiptų prieš neteisėtą medienos ruošą ir žemės grobimą, leidimas bei esamų vykdymas. Kartu svarbu pripažinti ir įgyvendinti čiabuvių tautų bei vietos bendruomenių teises į žemę. Tyrimai parodė, kad vietinių tvarkomi miškai naikinami mažiau, palyginti su tais, kuriuos tvarko vyriausybės ar privačios įmonės.
Privataus sektoriaus atsakomybė ir ES reglamentai
Privatus sektorius atlieka pagrindinį vaidmenį stabdant miškų naikinimą. Daugelis įmonių įsipareigojo užtikrinti tiekimo grandines be miškų naikinimo. Tačiau skaidrumas ir atskaitomybė tebėra iššūkiai, tad norint užtikrinti, kad šie įsipareigojimai būtų vykdomi, reikia nuolatinio vartotojų, investuotojų ir reguliavimo institucijų spaudimo. Finansų institucijos gali nukreipti investicijas nuo pramonės šakų, susijusių su miškų naikinimu, į tvarias alternatyvas.
ES taip pat imasi veiksmų. 2023 m. balandį Parlamentas patvirtino naujas taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos rinkoje parduodami produktai niekur pasaulyje neprisidėjo prie miškų naikinimo ar nykimo. Didžiosios įmonės turės taikyti šį įstatymą nuo 2026 m. gruodžio 30 d., o mažosios - nuo 2027 m. gruodžio 30 d. Pagal ES teisės aktą dėl miškų naikinimo, šalys yra skirstomos į žemos, standartinės ir didelės rizikos. Įmonės gali atlikti supaprastintus gaminių iš mažesnės rizikos šalių patikrinimus. Jei įmonės neatliks kontrolės, joms gali būti skirta iki 4 proc. metinės apyvartos dydžio bauda.
Individualūs veiksmai
- Naudoti mažiau popieriaus.
- Pirkti perdirbtus popieriaus gaminius, tai sumažina grynos medienos paklausą.
- Vartoti mažiau mėsos, ypač jautienos.
- Įkurti sodą savo kieme.
- Šviestis ir šviesti kitus apie miškų svarbą ir jų saugojimą, šia informacija dalintis su kitais.
- Mažinti vienkartinių produktų (plastikinių maišelių, vienkartinių indų, stalo įrankių ir kt.) naudojimą.
- Puoselėti pakartotinį naudojimą ir perdirbimą.