Lietuvoje, kur laisvos rinkos ekonomika dar tik žengia pirmuosius žingsnius, rinkos analizė nėra plačiai taikoma ir yra sąlyginai naujas dalykas. Besikeičiant aplinkos sąlygoms ir stiprėjant konkurencijai, atsiranda būtinybė tirti rinką, labai atsakingai įvertinti savo galimybes veikti joje ir numatyti veiklos vystymosi būdus. Kiekviena įmonė turėtų žinoti, ko pageidauja vartotojas, kokios prekių savybės jį skatina pirkti, ištirti, kokias strategijas taiko konkurentai, kokie rinkos segmentai perspektyvūs, o kurių geriau būtų atsisakyti, ieškoti dar neužpildytų nišų rinkoje, kurios gali peraugti į pelningus segmentus.
Pasirinktos temos aktualumą nusako vis auganti ir aštrėjanti konkurencija, nuolatinis superkamos mėsos kiekių didėjimas bei suvartojamų mėsos kiekių ir vartotojų perkamosios galios mažėjimas. Akivaizdu, jog vienos įmonės augs ir stiprės, o kitas šiuo metu gali ištikti bankrotas. Jau dabar stebima stipri mėsos produktų gamintojų koncentracija ir struktūriniai pasikeitimai šioje ūkio šakoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos mėsos produktų rinką, įvertinsime prekybos centrų mėsos skyrius ir išsiaiškinsime, ar tikrai lietuviai taip myli mėsą, kaip teigiama.
Mėsos Rinkos Formavimosi Ypatumai ir Pokyčiai
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mėsos produktų gamyba ir jų supirkimo kiekiai mažėja. Šiaulių miesto rinka yra sudėtinė visos Lietuvos mėsos gaminių rinkos dalis, taigi joje vykstantys procesai yra stipriai susiję su bendra situacija visoje valstybėje. Pagrindiniai mėsos tiekėjai yra ūkininkai, kiti gyventojų ūkiai, žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Mėsos produktų rinkoje nuolat daugėja gamintojų ir dėl to didėja konkurencija.
Atrodytų, jog tokia padėtis turėtų būti palanki mėsos produktų gamintojams, tačiau valstybinis kainų reguliavimas, mažėjančios mėsos supirkimo kainos labai įtakoja ir apsunkina natūralius rinkos santykius. Duomenys apie mėsos ir mėsos produktų gamybos apimčių kitimą nuo 1995 m. iki 2000 m. rodo, kad mėsos gamybos apimtys turi tendenciją mažėti. 2000 m. auga tik kiaulienos bei paukštienos gamybos apimtys, o visų kitų mėsos produktų gamybos apimtys mažėja. Galima daryti išvadą, kad jautienos, veršienos bei jų gaminių paklausa sumažėjo dėl kempinligės ir kitų siaučiančių gyvulių ligų grėsmės. Rinkoje pateikiama vis daugiau paukštienos bei kiaulienos produktų ir konkurencija tarp gamintojų vis stiprėja.
Mėsos ir mėsos produktų suvartojimo vienam gyventojui mažėjimas liudija apie sudėtingą ekonominę padėtį šalyje bei apie vartotojų perkamosios galios mažėjimą. Didžiausią poveikį vartojimo apimčių pokyčiams turi gyventojų perkamosios galios sumažėjimas. Įvertinus Lietuvos mėsos produktų rinkos kitimo tendencijas gamybos aspektu, matyti, kad 1998 metais sumažėjo gyvulininkystės produkcijos supirkimas, nors suvartojimo bei piniginių išlaidų mėsos produktams rodikliai smarkiai išaugo lyginant su 1997 metų rodikliais. Pagrindinė tokio supirkimo sumažėjimo priežastis - Rusijos finansinė krizė, dėl kurios visai sustojo eksportas į Rytų rinkas. Dėl krizės mėsos perdirbimo fabrikų gamybiniai pajėgumai buvo panaudoti tik 15 - 20 procentų. Nuo 1999 metų visi mėsos supirkimo, gamybos, suvartojimo bei piniginių išlaidų mėsos produktams rodikliai krinta žemyn, tačiau išauga kiaulienos ir paukštienos paklausa.
Pagrindiniai Mėsos Produktų Gamintojai Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairaus dydžio mėsos produktų gamintojai, nuo didelių mėsos kombinatų iki smulkių šeimos verslų. Šalyje veikia nemažai įmonių, užsiimančių mėsos auginimu, perdirbimu ir prekyba. Lietuvos įmonės gamina platų mėsos produktų asortimentą, įskaitant šviežią mėsą, dešras, kumpius, vytintą mėsą ir kitus gaminius. Didžioji dalis įmonių stengiasi gaminti produkciją be konservantų ir mėsos pakaitalų, taip pat nuolat pristato naujas produktų linijas.
Štai keletas žinomiausių įmonių:
- BIOVELA Group: Tai didžiausia mėsos perdirbimo įmonių grupė Lietuvoje, valdanti prekių ženklus "Biovela", "Utenos mėsa", "Tauragės maistas" ir kt. Grupė užima didžiausią mėsos gaminių rinkos dalį Lietuvoje.
- Samsonas, UAB: Viena didžiausių mėsos perdirbėjų Lietuvoje, turinti nuosavą skerdyklą, specializuotą maisto produktų importo-eksporto terminalą bei logistikos centrą. Įmonė investuoja į modernizavimą ir naujų produktų kūrimą.
- Nematekas: Mėsos perdirbimo bendrovė, siūlanti daugiau nei 200 pavadinimų kiaulienos, jautienos, vištienos ir kalakutienos gaminių. Kasmet investuoja į gamybos technologijų atnaujinimą.
- Vigesta: Mėsos perdirbimo įmonė, užsiimanti didmenine prekyba mėsa ir mėsos gaminiais. Turi firmines parduotuves.
- Mažeikių mėsinė, UAB: Įmonė gamina 18-20 tonų produkcijos per parą ir tiekia mėsą bei jos gaminius daugiau kaip 3500 klientų Lietuvoje ir užsienio rinkose.
- Delikatesas: Mėsos perdirbimo įmonė, užsiimanti mėsos gaminių gamyba ir mažmenine prekyba. Joniškio kraštas nuo seno garsėja mėsos perdirbimo tradicijomis. „Delikateso 1937“ gaminių asortimentas itin gausus.
- Arvi kalakutai, UAB: Vienintelė specializuota kalakutienos perdirbimo ir produktų gamybos įmonė Baltijos šalyse.
- Daivida, UAB: Mėsos gamybos ir perdirbimo įmonė, pripažinta visoje Europos Sąjungoje ir tiekianti savo produkciją ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių rinkoms.
- Riamona, UAB: Įmonės veikla - mėsos gaminių gamyba, paruošimas, realizavimas.
- Agrokontraktas, UAB: Užsiima mėsos didmenine prekyba Lietuvoje ir užsienyje.
Be šių didesnių įmonių, Lietuvoje veikia ir daugybė smulkesnių mėsos gamintojų, ūkininkų, kurie siūlo ekologišką, kaimišką produkciją. Šviežia mėsa superkama iš smulkių ir pavienių Lietuvos ūkininkų. Produktams naudojama tik kruopščiai atrinkta kokybiška mėsa. Mėsos gamintojai siūlo platų produkcijos asortimentą, kuris patenkina įvairius vartotojų poreikius.
Populiariausi produktai apima:
- Šviežia mėsa: Kiauliena, jautiena, vištiena, kalakutiena ir kt.
- Dešros ir dešrelės: Įvairių rūšių, įskaitant karštai rūkytas, šaltai rūkytas, virtas ir keptas.
- Kumpiai: Gaminami iš kiaulienos arba jautienos, naudojant skirtingas gamybos technologijas.
- Vytinta mėsa: Rūkyta arba sūdyta mėsa, turinti savitą skonį ir aromatą.
- Paštetai: Įvairių rūšių paštetai, gaminami iš mėsos subproduktų.
- Faršas ir jo gaminiai: Maltos mėsos produktai, skirti įvairiems patiekalams gaminti.
- Vyniotiniai: Mėsos vyniotiniai su įvairiais įdarais.
- Lašiniai: Sūdyti arba rūkyti lašiniai.
- Šašlykai: Marinuota mėsa, skirta kepti ant grotelių.
Įmonės taip pat siūlo retesnių mėsos rūšių, tokių kaip elniena ir arkliena.
Konkurencinė Aplinka ir Rinkos Dalyviai
Komercinė konkurencija - tai konkurencija tarp visų rūšių prekių pardavėjų, siekiančių patraukti kuo daugiau vartotojų. Šiuolaikininei ekonomikai būdinga aštri konkurencinė kova, todėl būtina žinoti svarbiausius konkurentus ir jų pasiekimus. Organizacija, blogiau už konkurentus tenkinanti vartotojų poreikius, ilgai neišsilaiko - ji bankrutuoja. Turint informaciją apie konkurencinę aplinką galima ištirti rinkoje veikiančias jėgas, svarbiausius veiksnius, bei jų pasekmes.
1990 metais Lietuvoje veikė 8 stambūs mėsos fabrikai ir 6 paukštynai. Vienam gyventojui juose buvo pagaminama 142 kilogramai mėsos per metus. Per metus jie perdirbdavo per 700 tūkst. gyvulių ir paukščių, pagamindavo per 400 tūkst. tonų mėsos, 70 tūkst. tonų dešrų ir rūkytų gaminių. 2000 m. spalio mėn. 1 d. Lietuvoje buvo 303 skerdyklos ir 291 mėsos produktus gaminanti įmonė. Šiuo metu tik 3 mėsos perdirbimo bendrovės gali pasigirti gaminančios tokios aukštos kokybės produkciją, kad ji atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Pagal SAPARD programą iki 2007 m. numatoma pastatyti 7 skerdyklas, atitinkančias Europos Sąjungos reikalavimus bei rekonstruoti ir modernizuoti 40 mėsos perdirbimo įmonių.
Naujų skerdyklų, atitinkančių ES reikalavimus, statybai reikės 30-40 mln. Lt kiekvienai. Mėsos perdirbimo įmonių modernizavimui investicijos sieks nuo 0,5 iki 1,5 mln. Per artimiausius 5 metus, kasmet bus uždaroma vidutiniškai po 30 mėsos perdirbimo įmonių ir po 45 skerdyklas. Dauguma šių įmonių dirba pelningai ir didina savo gamybos apimtis, sumažėjus bendram importuotos mėsos kiekiui (-9,8 proc., paukštienos -27,6 proc., subproduktų -19 proc.). Geriausių rezultatų pasiekia įmonės, įsigijusios naujas ir pažangias technologijas ir galinčios pristatyti vartotojams aukštos kokybės produkciją. Pastaraisiais metais daugelis mėsos perdirbimo bendrovių į gamybos modernizavimą yra investavusios įspūdingas sumas.
Didėjanti tarptautinė ir vidinė konkurencija verčia įmones jungtis. Tokiu savo elgesiu įmonės siekia sumažinti kaštus ir užimti didesnę rinkos dalį. Pokyčiams Lietuvoje turi įtakos ir pasaulyje vykstantys ekonominiai procesai. Tad rinkos koncentracija yra kelias, kuris leis Lietuvoje ir Baltijos šalyse stiprinti mėsos perdirbėjų sektoriaus lyderio poziciją. Todėl džiaugiamės, kad Lithuanian Competition Council (KT) suteikė leidimą vykdyti koncentraciją ir įsigyti „Klaipėdos mėsinės“ prekės ženklą ir su juo susijusį turtą.
„Norfos“ Tinklo Konkurencinė Strategija Mėsos Rinkoje
„Norfos“ tinkle parduodamų mėsos produktų su privačiais prekių ženklais, kurie gaminami „Rivonos“ mėsos ceche, dalis nuolat auga dėl tinkamo kainos ir kokybės santykio. „Mūsų parduotuvėse pirkėjai randa visų didžiųjų Lietuvos mėsos gamintojų, taip pat ir Lenkijos bendrovių produkcijos. Tačiau mūsų privačių prekių ženklų gaminiai yra tarp labiausiai vertinamų - jie sudaro iki 40 proc. viso pardavimo, o ši dalis auga. Dabar mes pasigaminame ir „Norfos“ tinkle parduodame per 700 tonų mėsos gaminių per mėnesį“, - pasakojo 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios įmonės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis. Pasak „Norfos“ vadovo, tokia didelė privačių prekių ženklų gaminių paklausa įrodo, kad jie puikiai tenkina kainos ir kokybės santykį, kurio reikalauja reiklus šiandienos pirkėjas.
D. Dundulis pabrėžė, kad ir kitų tiekėjų produktai yra aukštos kokybės, tačiau analogiškus savo prekių ženklų gaminius „Norfa“ visuomet gali parduoti bent šiek tiek pigiau, nes patiria gerokai mažesnes sąnaudas, kurios susijusios su reklama, rinkodara, logistika ir pan. Oficialiais duomenimis, kuriuos kas savaitę skelbia valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, „Norfoje“ parduodamos virtos dešros ir dešrelės nuolat yra pigiausios.
Virtų dešrų ir dešrelių kainų palyginimas (Eur/kg), 38-oji savaitė
| Prekybos tinklas | Virtos dešros | Dešrelės |
|---|---|---|
| Norfa | 1,23 | 2,19 |
| Lidl | 2,2 | 3,2 |
| Maxima | 2,24 | 3,38 |
| Iki | 2,65 | 3,89 |
| Rimi | 2,47 | 6,49 |
„Dalies mūsų prekių ženklų gaminių kainos gali būti ir du ar net daugiau kartų mažesnės nei kitų gamintojų, pavyzdžiui, kaip rodo Žemės ūkio duomenų centro duomenys, virtų dešrų ir dešrelių. Taip pat ir kai kurių aukščiausios kokybės vytintų dešrų. Dar vienas mūsų išskirtinumas - niekada neleidžiame, kad parduotuvių lentynose ir vitrinose dominuotų kuris nors vienas gamintojas. Nesvarbu, ar tai būtų vienas iš didžiųjų šalies mėsos perdirbėjų, ar mūsų grupės įmonė „Rivona“. Neabejojame, kad sveika konkurencija užtikrina geriausią produktų kokybę bei kainą ir geriausiai tenkina vartotojo poreikius. Toks požiūris neleidžia niekam užmigti ant laurų“, - sakė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas.
Tarp kitų didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų „Norfos“ parduotuvės išsiskiria ir tuo, kad čia pirkėjas randa ne tik didžiausių mėsos perdirbėjų, bet ir mažųjų regioninių gamintojų produkcijos. Dalis jų savo gaminius tiekia tiesiai į numatytas parduotuves, dalis - į centrinį sandėlį, iš kur, jei gamintojas mažas ir visoms 160 „Norfos“ parduotuvių produkcijos prigaminti nepajėgus, ji paskirstoma į tikslines kelias ar keliasdešimt parduotuvių. Todėl „Norfoje“ pirkėjas gali rinktis ir pagal vietines kaimo tradicijas pagamintų mėsos gaminių. Pasak „Norfos“ vadovo, pirkėjai tokius gaminius, vedami prisiminimų, dažnai vadina tiesiog naminiais, nes jų skonis ir kvapas primena kadaise namuose gamintus mėsos produktus.
Itin platus asortimentas ir augantys kokybės reikalavimai
„Dar viena „Norfos“ tinklo parduotuvių stiprioji pusė ir išskirtinumas, palyginti su konkurentais, kurį nurodo pirkėjai, yra tai, kad čia jie randa labai platų mėsos gaminių asortimentą. Vitrinose ir lentynose yra visko - nuo paprastų ir ypač mažos kainos virtų dešrų bei dešrelių, virtų ir keptų kulinarijos gaminių, tokių kaip šaltiena, netikras zuikis ar vyniotiniai, įvairių rūkytų mėsos produktų iki aukščiausios kokybės šaltai rūkytų ar vytintų delikatesų. Senos tradicinės, per daugelį metų pasiteisinusios technologijos gaminiai ypač paklausūs. Pavyzdžiui, šaltienos „Norfoje“ turbūt parduodama tiek, kiek visi kiti mažmeninės prekybos tinklai neparduoda ir kartu sudėjus“, - spėjo D.Dundulis. O tenkinant „Norfos“ parduotuvėse sparčiai augančią karštai rūkytų gaminių paklausą „Rivonoje“ prieš metus buvo įrengta moderni šių gaminių gamybos įranga.
Didelę dalį pirkėjų vertinamų mėsos gaminių galima rasti išskirtinai tik „Norfos“ parduotuvėse, pavyzdžiui, „Kaimišką“ mėsos gaminių liniją. Kadangi „Norfos“ tinklui mėsos produktus su privačiais prekių ženklais gamina „Rivonos“ mėsos perdirbimo padalinys ir kulinarijos cechas, jų pirkėjas randa tik šiame tinkle.
Analizuodamas „Norfos“ parduotuvių tinklo apyvartą D.Dundulis teigė, kad čia lankosi skirtingų poreikių turintys pirkėjai. „Jie nuperka labai daug pigiausių virtų dešrų, bet taip pat matome, kad vis didesnės paklausos sulaukia aukščiausios kokybės ir, suprantama, brangiausi rūkyti bei vytinti mėsos gaminiai“, - sakė pašnekovas. Tai rodo, kad daliai pirkėjų vis dar svarbi tik kaina, bet daugėja tų, kuriems svarbu, kaip produktas pagamintas, kokia jo sudėtis, koks mėsos kiekis produkte, ar nėra konservantų ir pan. Beje, tarp brangiausių mėsos gaminių daugiausia nuperkama būtent privačių prekių ženklų produktų.
„Tačiau ir šiuo atveju ryškėja tam tikros tendencijos: rūkytų dešrų ir dešrelių pastaruoju metu perkama šiek tiek mažiau, o vytintų ir šaltai rūkytų, t.y. kokybiškiausių gaminių, - vis daugiau. Jau kelinti metai eilės dar sparčiau auga ir natūralių rūkytų, taip pat vytintų grynos mėsos gaminių - nugarinės, kumpio, šoninės - paklausa“, - pažymėjo „Norfos“ vadovas.
Prieš šventinius sezonus „Norfoje“ gerokai padidėja įvairių vyniotinių ir kitų valgyti jau paruoštų gaminių pardavimas. Prieš Kalėdas ar Velykas jau paruoštų valgyti mėsos gaminių pardavimas auga ne procentais, o kartais. Kaip, beje, ir marinuotos mėsos, kurią iš karto galima kepti. „Ši tendencija kasmet stiprėja.“
Vartotojų Poreikiai ir Rinkos Tendencijos
Mėsos rinka Lietuvoje yra dinamiška ir nuolat kintanti. Šiuolaikiniai vartotojai vis labiau vertina:
- Kokybę: Pirkėjai ieško aukštos kokybės mėsos produktų, pagamintų iš šviežių ir natūralių ingredientų. Dauguma produktų gaminami iš aukštos kokybės nešaldytos žaliavos.
- Sveikumą: Vartotojai nori produktų be konservantų, dirbtinių priedų ir GMO.
- Tvarumą: Vis daugiau žmonių renkasi etišką mėsos gamybą ir tvarumą, todėl įmonės stengiasi atitikti tvarumo standartus.
- Patogumą: Pirkėjai vertina greitai paruošiamus ir patogius naudoti produktus. Dešrelės, sardelės - tai produktai tiems, kas skuba ir taupo laiką.
- Vietinę produkciją: Prioritetas teikiamas Lietuvos gamintojų produkcijai. Didžiausias asortimentas pateikiamas iš Lietuvos gamintojų, kurie stengiasi gaminti produktus be konservantų, be mėsos pakaitalų bei išleisti naujų produktų linijų.
Mėsos gamintojai bendradarbiauja su mažmenininkais, kad užtikrintų savo gaminių matomumą ir prieinamumą.
Lithuanian Lifestyle Festival offers wide range of culinary treats
Prekybos Centrų Mėsos Skyrių Apžvalga ir Palyginimas
Atlikus prekybos centrų mėsos skyrių apžvalgą, galima pastebėti keletą bendrų tendencijų: vitrinos užkrautos gausiai, akcijų kainos sužymėtos, nors stipriai nekrenta į akis. Tačiau dažnai pasitaiko tuščių vietų. Daugelyje skyrių siūloma mėsos malimo paslauga, pateikiama informacija apie mėsos kilmę (pvz., iš Lietuvos ūkių), siūlomi įvairūs mėsos gidai. Produkcija atrodo šviežiai, neapdžiūvusi. Tačiau pastebima, kad mėsos skyriai kažkuo vienas nuo kito smarkiai nesiskiria, skirtumas tik niuansuose. Be to, pastebimas progreso stoka skyriuose.
Prekybos tinklų mėsos skyrių palyginimas
| Prekybos tinklas | Asortimentas | Kainų lygis | Lietuviškų prekių kiekis | Mėsos rūšių pateikimas |
|---|---|---|---|---|
| Maxima | Didžiausias | Geresnis | Geras, bet nedaug mėsos rūšių | - |
| Lidl | Nedidelis | Neblogas | Nedidelis | Labai geras |
| IKI | Geras | Neblogas | Didelis | Vidutiniškas |
| Norfa | Nedidelis | Neblogas | Nedidelis | Nepateikia |
Apibendrinant, nė vienas tinklas nenudžiugino ypatingai.
Lietuvos ir Lenkijos Mėsos Rinkų Konkurencijos Iššūkiai
Lietuvos rinkoje mėsos sektorius yra itin konkurencingas ir mes patiriame didelę konkurenciją ne tik iš vietos gamintojų, bet ir iš mėsos importuotojų, kurių gamyklos yra itin modernios, didelės ir našios.
Lenkijoje vienai įmonei buvo mestas įtarimo šešėlis, kad dėl jos veiklos šalyje krito kiaulių supirkimo kainos. Skandalas prasidėjo gruodžio viduryje, kai kelios vietos žemės ūkio organizacijos bei profsąjungos pranešė LKVTAV apie įtarimus dėl nesąžiningos veiklos, kurią esą vystė įmonė „Animex Food Service“, darydama įtaką kiaulių supirkimo kainoms. Skundas buvo grindžiamas tuo, jog šie didžiausi Lenkijoje kiaulienos gamintojai pirko kiaules iš Vokietijos, o tai sudaro apie 3 proc. bendrovės savaitės kiaulių poreikio. „Pirkimas buvo papildomo pobūdžio ir neturėjo įtakos dabartinių sutarčių su Lenkijos ūkininkais įgyvendinimui. Dabartinė situacija nekeičia „Animex Foods“ strategijos, kuri grindžiama pasitikėjimu ir ilgalaikiu bendradarbiavimu su vietiniais veisėjais, kurie yra atsakingi už 97 proc. Tarnyba teigia, kad metų sandūroje mažėjančias gyvų kiaulių supirkimo kainas lėmė ne nesąžininga konkurencija, o rinkos dėsniai, daugiausia - didelė gyvų kiaulių pasiūla. Be to, LKVTAV analitikai neatmeta, kad artimiausiu metu, t. y. „...Norint įrodyti neteisėto susitarimo sudarymą, būtina įrodyti tiesioginių ar netiesioginių konkurentų kontaktų buvimą dėl susitarimo, kurio tikslas yra panaikinti, apriboti ar kitaip iškreipti konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Be to, LKVTAV teigimu, esami faktai neleidžia daryti išvados, kad žemės ūkio subjekto pranešime minimas koncernas „Animex Foods“ užima dominuojančią padėtį vidaus kiaulių rinkoje: „Dominuojanti padėtis suprantama kaip įmonės padėtis, leidžianti jai užkirsti kelią veiksmingai konkurencijai atitinkamoje rinkoje, veikiant nepriklausomai nuo konkurentų, rangovų ir vartotojų. Ši nuostata įveda dominuojančios padėties egzistavimo prezumpciją, kai ūkio subjekto dalis atitinkamoje rinkoje viršija 40 proc. Tiesa, tarnyba konstatavo, kad nepaisant minėtų nuostatų, situacija kiaulienos rinkoje bus nuolat stebima. 1995 m. birželio 29 d. 1999 m. „Smithfield Foods“ įsigijo „Animex“ akcijų. 2000 m. 2002 m. įmonė registruoja ir lietuvių pamėgtą prekės ženklą „Berlinki“. „Animex“ toliau vystosi, o 2013 m. 2017-19 m.
Eksporto Galimybės ir Iššūkiai JAV Rinkoje
Gerai, kad valdžia ieško rinkų, taip ir turi būti. Lietuva į šią šalį eksportuoja nemažai lietuviškų produktų, ypač pieno. Kita vertus, eksportuoti į JAV nėra taip paprasta dėl kainų skirtumo. Amerikoje daug pigesnė mėsa, labai stipriai išvystyta gamyba, todėl konkurencija didelė. Eksportuoti minėtus produktus, reikės padaryti dar daug darbo. Reikia labiau orientuotis į perdirbimą. „Norfoje“ parduodamos virtos dešros ir dešrelės mums atrodo viliojančiai.
Kaip teigia „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas, perspektyva eksportuoti mėsos gaminių galėtume pasinaudoti. Mums atrodo, kad su galutiniu produktu bus lengviau dirbti nei su šviežia mėsa, o su galutiniu produktu, pavyzdžiui, vytintais ar šaltai rūkytais gaminiais, jau galime vežti gaminius ir parodyti savo produktų skonines savybes, kokybę, skonį. Mums atrodo, kad galutinių mėsos gaminių yra labai aktualus eksportas. Eksporto į JAV dabar susitarta, - tai vytinti, šalto rūkymo produktai, kurių mes iki šiol negalėjome eksportuoti.
Vis dėlto eksportuoti jautieną ir jos gaminius į ES nuo 2001 metų lapkričio pabaigos jau turi teisę 3 mėsos perdirbimo įmonės - UAB “Vilkė”, AB “Skinija” ir UAB “Mažeikių mėsinė”. Leidimą gavusios tik metų pabaigoje jos nespėjo išnaudoti ES suteiktos kvotos 1.500 t jautienos ir 300 t dešrų. Taigi mėsos ir mėsos gaminių eksportas į Europos Sąjungos šalis šiuo metu sudėtingas. Dėl esamų apribojimų mėsos produktai Vakarų rinkoje tampa nekonkurentabilūs ir nepaklausūs. Lietuvoje dėl 30 procentų importo muitų mėsa pabrangsta 35 procentais, todėl lietuviška mėsa beveik iš viso išnyko nuo prekystalių Rusijoje. Kol kas dauguma mėsos perdirbimo įmonių didžiąją pagamintos produkcijos dalį eksportuoja į Latviją ir Estiją.
Kuo didesnis eksportas, tuo daugiau reikia mėsos. Tačiau ūkininkams, mėsinių galvijų augintojams, tai neturi jokios įtakos. Mėsą eksportuoja perdirbėjai, jiems ir lieka nauda. Kiaulių augintojams, dėl tokio eksporto jokios naudos. Lietuvoje turi kooperuotis, kad galėtų konkuruoti.
Konkurencijos Analizės Metodai
Konkurentų veiksmai įmonės veiklai gali turėti lemiamų padarinių. Todėl priimant svarbius marketingo sprendimus reikalinga informacija apie esamą ir laukiamą konkurencinę situaciją, esamus ir laukiamus konkurentų ketinimus bei elgseną. Susipažinus su konkurentų strategijomis, jų stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis, išaiškėja įmonės esamos ir būsimos galimybės, reagavimo į konkurentų veiksmus priemonės. Alternatyvių strategijų ir priemonių parinkimas daugiausia remiasi konkurentų reakcijos prognoze (pvz., kaip reaguos konkurentai į rinką įvedus naują gaminį, sumažinus prekės kainą ir t.t.).
Įmonės konkurencijos rinkoje tyrimas apima daug ekonominių charakteristikų, apibrėžiančių įmonės vietą rinkoje (šakoje, nacionalinėje, pasaulinėje rinkoje). Produkto konkurentiškumas ir įmonės-gamintojo konkurentiškumas derinasi kaip dalis ir visuma. Įmonės sugebėjimas konkuruoti tam tikroje prekės rinkoje tiesiogiai priklauso nuo prekės konkurentiškumo ir ekonominių įmonės veiklos metodų, turinčių įtakos konkurencinės kovos rezultatams.
Konkurencijos analizė rinkoje atliekama įmonės bendros informacijos rinkimo ir apdorojimo analizės sistemos rėmuose. Yra daug informacijos šaltinių apie konkuruojančių įmonių veiklą. Čia priskiriami: reklaminiai prospektai, prekybinės parodos ir mugės, kasmetinės ataskaitos ir kompanijos vadovybės pasisakymų tekstai, apžvalgos komercinėje periodikoje, konferencijų, seminarų medžiaga. Be nurodytų atvirų duomenų, konkurentų veiklos tyrimas turi remtis operatyviniais informacijos šaltiniais, taip pat ir žiniomis, gautomis iš vartotojų, biržos, rinkos ekspertų bei valstybinių teisinių ir ekonominių įstaigų. Svarbus duomenų apie konkurentų veiklą gavimo metodas - tai vartotojų, dilerių, realizuojančių jų produkciją rinkoje, apklausos.
Veikiantys rinkoje ir potencialūs konkurentai dažniausiai išaiškinami vienu iš šių dviejų metodų. Pirmasis metodas susietas su rinkos poreikių, kuriuos tenkina pagrindinės konkuruojančios firmos, įvertinimu. Pirmojo metodo, paremto vartotojų paklausa, tikslas - sugrupuoti konkuruojančias firmas pagal poreikius, kuriuos patenkina jų produkcija. Panašaus grupavimo pagrindu atliekama prekių, tenkinančių kurias nors reikmes, klasifikacija. Svarbus konkurentų išaiškinimo aspektas nagrinėjamo metodo pagrindu - tai rinkos poreikių papildomoms prekėms ir paslaugoms analizė (vadinamų komplektinių prekių ir paslaugų). Pagrindiniams konkurentams išaiškinti ir jų vaidmeniui rinkoje nustatyti įmonės turėtų pasitelkti vadinamąjį ,,asociatyvinės” vartotojų paslaugos metodą. Jis padeda išaiškinti, su kokiomis naudingomis savybėmis ar vartojimo sąlygomis pirkėjui asocijuojasi kuri nors žinomo rinkoje konkurento prekė.
Antrą metodą - konkurentų išaiškinimą grupuojant pagal strategijos tipą - plačiai taiko ne tik įmonės, gaminančios vartojimo prekes, bet ir įmonės, gaminančios bei realizuojančios gamybos priemones. Šio metodo pagrindas - konkurentų grupavimas pagal jų gamybos - realizavimo veiklos pagrindinius strateginius aspektus.
Konkurentų veiklos rodiklių, tikslų ir strategijos analizė yra gana svarbus konkurencijos rinkoje tyrimo etapas. Pastaruoju metu šiam tyrimų aspektui teikiamas ypatingas vaidmuo. Be nuodugnios stambiausių konkuruojančių firmų strategijos pobūdžio ir ypatybių analizės negalima numatyti jų veiksmų rinkoje. Remiantis nurodytų veiksnių analize, formuluojamos išvados apie stipriąsias ir silpnąsias strategijos savybes. Ypač keblus konkurento išlaidų ir sąnaudų struktūros tyrimas. Stipriosios ir silpnosios konkurento veiklos savybės - tai galutinis etapas, kuriame koncentruojasi visų gamybos realizavimo ir firmų-konkurentų strategijos aspektų analizės rezultatai. Po tokios analizės formuojamos išvados apie galimus pasipriešinimo joms būdus.
Visapusiška pateiktų konkurento veiklos charakteristikų analizė ir silpnųjų bei stipriųjų savybių išaiškinimas leidžia atliekančiai tyrimus firmai, padaryti išvadas apie galimus išėjimo į rinką variantus arba tolimesnį rinkos dalies išplėtimą. Gana sunku nustatyti, ar prekė sugeba konkuruoti rinkoje. Čia reikia įvertinti daug veiksnių. Tyrimas pradedamas nustatant produkto (prekės) paskirtį, t.y. ar tai gamybinio pobūdžio, ar vartojimo prekė. Produkcijos konkurentiškumo pagrindas - gebėjimas tenkinti vartotojų poreikius. Kai rinkoje jau yra prekės analogas, analizė atliekama remiantis ne poreikiais, bet produkto, kuris turi paklausą, pavyzdžiu. Visų pirma, įvertinamas techninis prekės lygis (palyginami prekės rodikliai su konkuruojančių įmonių prekių rodikliais). Didelę reikšmę konkurencijoje turi kokybinės prekės ypatybės, taip pat jos išorė, įpakavimas, tai, ar apiforminimas atitinka vartotojų skoniams. Palyginama prekės kaina su analogiškos prekės, pagamintos įmonės-konkurentės.
Ar gaminys atitinka pirkėjo poreikius, paprastai nustatoma gamybinės paskirties ir ilgo vartojimo prekėms, kurioms techniniai rodikliai yra svarbiausi. Palyginus visus prekės techninius parametrus, galima gauti visą rodiklių rinkinį, kuris gerai nusako ar prekės savybės atitinka vartotojo poreikius. Galiausiai apskaičiuojami indeksai, kuriuos gauname palyginę poreikių ir techninio lygio rodiklius. Taigi gamintojas, siekdamas užtikrinti savo gaminio konkurentiškumą, stengsis pateikti pirkėjui gaminį su tokiais techniniais rodikliais, kurie gali visiškai patenkinti jo poreikius. Su tokia nuostata pagamintas produktas turės rodiklius, kurie nusako apibendrintą tam tikros gaminio klasės paklausos tenkinimo lygį, analogu, skirtu patenkinti tą patį poreikį, imant atitinkamas vartojimo kainas. Analizuojant produkcijos konkurentiškumą, palyginimui imamas analogas arba grupė pavyzdžių: kai rinkoje yra daug tos pačios klasės prekių ir kiekviena jų turi savų privalumų ir patenkina tam tikros vartotojų dalies poreikius, neturint rinkoje monopolijos (taip pat būtina išsiaiškinti prekės užimamą padėtį rinkoje). Svarbu žinoti kokia yra ,,stumiamos” į rinką prekės gyvavimo stadija. Diferencinis metodas remiasi vienetiniais rodikliais. Atliekant gaminio konkurentiškumo tyrimą, didelę reikšmę turi grupinės ekspertizės arba kvalifikuotų specialistų ekspertizės. Įmonės savo praktinėje veikloje plačiau naudoja ekspertinį vertinimo metodą. Konkurentiškumo lygį vertinant pagal pagrindinius parametrus, konkurenciniai gaminiai palyginami surašant, o vėliau sumuojant parametrų balus. Suma - integralinis rodiklis, rodantis prekės parametrų nukrypimą nuo ,,idealios” prekės parametrų. Jeigu analizuojant konkurentiškumą, išaiškėja, kad šioje rinkoje prekė nekonkuruoja, tai įmonė gali toliau atlikti tyrimus kitoje rinkoje arba, padidinusi išlaidas, pagerinti gaminio atsilikusius parametrus. Tuo tikslu gamintojas įvertina būtinas išlaidas, reikalingas prekei tobulinti ir nustato naują pardavimo kainą, įvertinus atskirų rodiklių patobulinimą. Konkurentiškumą įvertinti būtina iki naujos produkcijos pasirodymo rinkoje, t.y. dar jos projektavimo stadijoje.
tags: #konkurencija #mesos #rinkoje