Rudens spalvos jau dažo medžių lapus, o mūsų virtuvėse atsiranda vis daugiau sezoninių gėrybių. Kai ruduo dovanoja paskutines sodo ir miško gėrybes, atėjo metas eksperimentuoti virtuvėje. Kriaušių ir bruknių uogienė - tai ne tik skanus, bet ir išskirtinis skonių derinys, kuris sujungia kriaušių saldumą su bruknių gaiviu rūgštumu.
Šis derinys gali pasirodyti keistas, bet patikėkite - kartą paragavę, nebegalėsite atsispirti. Rūgštumas ir saldumas čia susipina taip tobulai, kad net patyrę kulinarijos meistrai nustemba. Ši uogienė idealiai tinka tiems, kurie ieško ko nors naujo, bet lengvai pagaminamo. Nesvarbu, ar norite ją valgyti su sūriu, tepti ant skrebučio ar dovanoti artimiesiems - šis receptas vertas vietos jūsų žiemos atsargų lentynoje.
Bruknių ir kriaušių uogienė nėra tik desertas - tai tikras vitaminų šaltinis. Bruknės turi daug vitamino C, mangano, flavonoidų, o kriaušės - skaidulų, kalio ir natūralių cukrų. Toks derinys gali padėti palaikyti gerą virškinimą, subalansuoti cukraus kiekį kraujyje ir stiprinti imunitetą.
Ne vienas lietuvis turi tradiciją dovanoti stiklainį savos gamybos uogienės artimiesiems ar draugams. Bruknių ir kriaušių uogienė šiam tikslui puikiai tinka - ji išraiškinga, aromatinga, o stiklainis su gražia etikete atrodo estetiškai ir maloniai nostalgiškai.
Kodėl Verta Gaminti Šią Uogienę?
Kriaušės yra saldžios, minkštos ir puikiai tinka uogienei, tačiau dažnai vienos gali būti pernelyg blankios. Bruknės šį skonį pagyvina - jų natūrali rūgštelė ir ryškus skonis suteikia balanso ir išskirtinumo. Iš bruknių gaunama viena iš universaliausių uogienių. Ją galima naudoti saldiems patiekalams, prie blynų. Kriaušės itin tinka derinyje su bruknėmis. Išeina velniai saldžiarūgštė uogienė kuri tinka tiek prie blynų ir kitų saldžiųjų patiekalų, tiek prie mėsos patiekalų.
Reikalingi Ingredientai
Norint išvirti gardžią bruknių ir kriaušių uogienę, svarbu pasirinkti tinkamus produktus ir laikytis proporcijų.
| Ingredientas | Kiekis |
| Nuluptos ir supjaustytos kriaušės | 1 kg |
| Šviežios arba šaldytos bruknės | 500 g |
| Cukrus | 700 g |
| Citrinos sultys | 1 valg. šaukštas |
| Vanduo | 100 ml (jei reikia) |
Pastaba: Cukraus nereikia labai daug, kadangi saldžios kriaušės.
Gaminimo Žingsniai
Uogienės gamyba reikalauja šiek tiek kantrybės, bet rezultatas to vertas. Šis receptas skirtas tiems, kurie mėgsta tradicinius metodus ir neskuba.
- Paruoškite vaisius ir uogas: Bruknes gerai nuplaukite ir perrinkite, pašalinkite lapelius ar šakeles. Bruknes kiek patraiškom ir sumaišom su cukrumi bei pastatom apie 1 parą vėsioje vietoje. Bruknės turi kietą odelę kuri gana ilgai priešinasi sulčių išsiskyrimui.
- Paruoškite kriaušes: nulupkite, pašalinkite sėklas ir supjaustykite kubeliais.
- Virimo pradžia: Į didelį puodą supilkite vandenį ir suberkite bruknes. Sudėkite vaisius į puodą, įpilkite vandens (jei kriaušės labai sausos), suberkite cukrų ir išmaišykite.
- Įdėkite cukrų: Įberkite cukrų ir maišykite, kol jis visiškai ištirps. Įdėkite citrinos sulčių - jos padės išlaikyti spalvą ir suteiks malonų rūgštumą.
- Užvirkite ir virkite ant vidutinės ugnies apie 30-40 minučių, retkarčiais pamaišydami. Kai uogienė sutirštėja, ją galima trinti blenderiu, jei norite vientisos tekstūros, arba palikti su gabalėliais.
- Antrą kartą ugnį išjungiame tik užvirus ir išpilstome į sterilius stiklainėlius ir užsukame iškaitintais dangteliais.
- Karštą uogienę supilstykite į sterilizuotus stiklainius, sandariai užsukite ir apverskite dangteliu žemyn.
Praktiniai Patarimai
Kaip pasirinkti tinkamas kriaušes?
Rinkitės prinokusias, bet tvirtas kriaušes - jos neištiš, bet virimo metu išleis natūralų saldumą. Puikiai tinka „Konferencinės“ arba „Viljamų“ veislės.
Bruknės - rūgštus akcentas
Bruknių rūgštumas yra pagrindinis šios uogienės „charakterio“ šaltinis.
Įdomesnė versija
Pabandykite įdėti žiupsnelį cinamono arba šaukštelį tarkuotos imbiero šaknies - tai suteiks uogienei šildantį poskonį, ypač tinkantį žiemai.
Paskutiniai akcentai:
Įspauskite citrinos sulčių, įdėkite smulkiai tarkuotos žievelės.
Kaip sterilizuoti stiklainius
Stiklainiai turi būti sterilūs - galite juos pašildyti orkaitėje ar išvirti.
Kaip laikyti kriaušių ir bruknių uogienę?
Kad uogienė kuo ilgiau išliktų gardi ir kvapni:
- Laikykite vėsioje, tamsioje vietoje, toli nuo šilumos šaltinių.
- Atidarius stiklainį - šaldytuve, sunaudoti per 2-3 savaites.
- Jei planuojate laikyti ilgai, galite papildomai pasterizuoti stiklainius verdančiame vandenyje (10 min).
Dažniausios Klaidos
- Naudojamos per minkštos kriaušės - jos virsta tyre ir praranda tekstūrą.
- Per daug cukraus - uogienė tampa per saldi, užgožianti bruknių skonį.
5 tobulo kugelio paslaptys ir 2 padažai: su šonine ir grybais bei varškės su žalumynais
Kriaušes nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite smulkiais kubeliais arba plonomis riekelėmis. Sudėkite jas į puodą, geriausia storadugnį. Įpilkite šlaką (maždaug ¼ puodelio) vandens, suberkite cukrų ir, jeigu naudosite, sudėkite gvazdikėlius. Į puodą su kriaušėmis ir cukraus sirupu suberkite bruknes. Retkarčiais pamaišydami vėl užvirinkite ir ant mažos ugnies pavirkite dar maždaug 10-15 min., kol bruknės ims sproginėti, o uogienė nusidažys ryškiai raudona spalva. Baigdami virti, suberkite cinamoną. Uogienę supilstykite į mažus švarius stiklainius, užsukite ir apvertę palikite, kol atvės. Laikykite tamsioje, vėsioje vietoje. Prieš ragaudami, leiskite uogienei bent 3-4 dienas susistovėti.
Kriaušės itin tinka derinyje su bruknėmis. Išeina švelniai saldžiarūgštė uogienė kuri tinka tiek prie blynų ir kitų saldžiųjų patiekalų, tiek prie mėsos patiekalų.
Bruknių uogienei atrenkamos sveikos, išrenkami lapai ir šakelės. Bruknės labai gerai uždera kirtimuose kuriuose anksčiau jos augo. Keletą metų iki jaunuolynas ūgtels galit eturėti neišsemiamą plantaciją. Stipriai užderėjus dažniausiai pasitaiko ligotų, jos būna mažesnės. O ir turguje bruknės kartais kainuoja labai pigiai, viso labo po eurą už litrą.
Bruknes kiek patraiškom ir sumaišom su cukrumi bei pastatom apie 1 parą vėsioje vietoje. Bruknės turi kietą odelę kuri gana ilgai priešinasi sulčių išsiskyrimui.
Kriaušės uogienei geriausiai tinka rudeninės, prisirpusios, bet kietos. Jei odelė kieta, ji nulupama, švelnesnė odelė gali būti paliekama. Išimami sėklalizdžiai ir kriaušės supjaustomos į 4 - 6 gabaliukus priklausomai nuo jos dydžio. Santykis tarp kriaušių ir bruknių gali būti įvairus. Bruknės turi geresnes konservavimosi sąvybes, todėl dažniausiai naudoju santykį 1 / 1 arba kiek daugiau bruknių.
Paruoštas kriaušes ir bruknes sumaišomos ir pastatomos virti ant didelės ugnies. Verdama trumpai apie 5 minutes, kol nuimamos putos. Pastatoma ataušti. Taip gaunama tirštesnė uogienė. Antrą kartą ugnį išjungiame tik už virus ir išpilstome į sterilius stiklainėlius ir užsukame iškaitintais dangteliais.
Iš bruknių gaunama viena iš universaliausių uogienių. Ją galima naudoti saldiems patiekalams, prie blynų.
Pastaruoju metu Labanoro girioje išplitus plyniesiems kirtimams bent jau gavome du privalumus. Tai daugybė pavasarį augančių bobausių ir išplitę bruknynai. Pirmaisiais metais bruknės išsiplečia atvertoje žemėje ir gausiai dera.
Į puodą įpilama kiek vandens, bruknės užpilamos cukrumi ir verdamos maišant ir nuimant putas. Po kurio laiko pridedama smulkiai pjaustytų luptų kriaušių. Galima įdėti keletą nuluptų pilnų kriaušių. Verdama kol kriaušės suminkštėja ir uogienė sutirštėja.
Šį kartą sumąsčiau, kad reikia suderinti kelis gerus gamtos duodamus produktus. Kaip tik namuose, be bruknių, turėjau kriaušių, kelis obuolius ir slyvų. Na, ir išsiviriau uogienės. Slyvas perpjauti per pusę, išimti kauliuką. Sudėti visus produktus į puodą, įpilti vandens. Užvirti, tuomet sumažinti ugnį. Jei susidaro putos, nugriebti (kai vaikystėje močiutė virdavo uogienes, pats skaniausias dalykas būdavo uogienės skystis, kuris likdavo lėkštėje, į kurią nugriebdavo putas. Imdavome tą skystį, tepdavome ant duonos ar batono riekės, su pienu... Geri prisiminimai...). Verdame 30-40 min.
Ar turi mėgiamiausią bruknių uogienės receptą? Esu dviejų nuostabių vaikų mama. Naujų patiekalų fanė. Man taip patinka gaminti, kad iš kiekvienos kelionės į užsienį atsivežu ką nors, kas papildytų mano virtuvės rakandų kolekciją. Siūlysiu tau mano šeimai patikusius patiekalus ir konservavimo receptus.
Rugsėjo 15. Tikrai nesuklysiu sakydama, jog obuolienė savo universalumu lenkia visas likusias uogienes. Ji tinka ne tik skrebučiams ar pusryčių košei, bet ir pudingams, mielinių bandelių įdarams ar greitiems pyrgams. Obuolius bei kriaušes nulupame, išimame sėklytes ir supjaustome kubeliais. Sudedame pjaustytus obuolius į puodą, suberiame bruknes, cinamono lazdelę, žiupsnį druskos, supilame „Dansukker“ cukrų uogienėms ir užverdame. Verdame 10 minučių, vis pamaišydami. Taigi nėr nė kalbos - keletą stiklainiukų obuolienės spintelėje ar sandėliuke turėti privalu, tik kad jau ji būtų universali, būkit žmonės, nepersaldinkite jos!!! To niekada nenutiks, jei uogienes virsite su „Dansukker“ cukrumi uogienėms. Šio cukraus galite drąsiai dėti 2 kartus mažiau nei įprasto ir nebijoti, kad uogienė supelys ir žiemos neatlaikys. „Dansukker“ cukruje uogienėms esantis konservantas kalio sorbatas (natūralus randamas šermukšnių uogose) tuo pasirūpins.
Gal prieš porą savaičių, važiuodami pro gražų, šviesų, bet menkai pažįstamą mišką, nusprendėme stabtelėti ir patikrinti, ar ten kartais neauga baravykai. Deja, grybų tose vietose neaptikome nė kvapo, užtai tarp išlakių pušų raudonavo nemaži bruknių ploteliai. Aišku, kad neatsispyrėme pagundai jų prisirinkti. Į pintinėlę berdamas raudonų uogų saujas, mano vyras jau garsiai svajojo, kaip kepsime vištą ir valgysime ją su bruknių uogiene. Sąžinė neleido sudaužyti šias savo žmogaus svajones :) Paklausiau, kaip jų namuose būdavo verdama bruknių uogienė, ir ar daug kriaušių į ją reikėtų dėti. Kokių dar kriaušių? - nusistebėjo vyras, įsitikinęs, jog bruknių uogienė visuomet būdavo gryna. Vis dėlto nusprendžiau, jog bus ne pro šalį pasikonsultuoti su jo mama, nes mūsų prisiminimai labai dažnai būna netikslūs, gastronominiai taip pat. Vyro mama, kilusi iš Kupiškio krašto, nuo jaunystės buvo gera uogautoja. Apie vasaras, kai su kitomis merginomis traukdavo į miškus rinkti aviečių, mėlynių, bruknių ar spanguolių, ji gali pasakoti ir pasakoti, tarytum tai būtų buvusi linksmiausia jaunimo pramoga, o ne sunkus, kruopštumo ir kantrybės reikalaujantis darbas. Įdomios tos istorijos, bylojančios apie laikus, kai žmonių gyvenimo būdas buvo visai kitoniškas negu dabar. Tačiau seni geri receptai bėgant metams beveik nepasikeitė - todėl jie ir laikomi klasikiniais. Tad, kaip ir ir buvo galima tikėtis, mano anyta paneigė "uogienės grynumo teoriją" ir patikino, kad bruknes dera virti su kriaušėmis, kurios suteikia šiam pagardui švelnumo ir kremiškumo. Kas tiesa, tas tiesa - vieną kartą aš jau buvau išvirusi bruknių ir kriaušių uoginę, kuri man patiko ne per labiausia. Kadangi vaikystėje mano šeimos moterys tokios uogienės nevirdavo, jų patarimo paklausti negalėjau, o receptą kažkur nusižiūrėjau - gal sename žurnale, gal internete (beje, prieš daugiau negu 20 metų net virtualioje erdvėje toli gražu ne prie kiekvieno recepto būdavo nuotraukos). Anot jo, kriaušių į puodą reikėjo dėti daug, o bruknių - mažai. Rezultatas - tokia rausvai violetinė kriaušienė, nedžiuginanti akies, valgoma, bet ne per daug įsimintina, sakyčiau, netgi prėskoka. Recepto autorius ar autorė aiškiai mėgo kriaušes ir ne per daug žavėjosi specifiniu, lengvai karstelėjančiu bruknių skoniu. Kaip sakoma, kiekvienam savo, tačiau aš anuomet nusprendžiau, jog bruknių ir kriaušių uogienė neverta didesnio dėmesio. Tačiau šįkart mano rudeninis kūrinys buvo puikus. Ryškaus skonio, bet ne per daug aitri ir ne per daug saldi, bruknių uogienė su kriaušėmis sublizgėjo kaip karališkas pagardas, o aš pagaliau supratau, kodėl kai kurie žmonės gieda jai ditirambus. Tad mokykitės iš mano klaidų, ir, užuot nurašę vieną ar kitą patiekalą į nuostolius, suraskite sau priimtiniausią jo variantą, geriausias produktų proporcijas, gardžiausius prieskonius. Būtinai išklausinėkite savo močiutes, mamas, tetas ar pagyvenusias geraširdes kaimynes jų virtuvės paslapčių, kol dar turite tokių galimybių. Nepatikėsite, kiek daug žmonių man yra prisipažinę: neapsakomai gaila, jog niekada nepaklausiau, kaip iškepti tas bandeles, užmarinuoti tuos burokėlius, išvirti tą sriubą... Nepatingėkite užsirašyt visas smulkmenas, nes mūsų atmintis išdavikiškai trumpa, o prisiminimai fragmentiški. Atsikratykite keistos, iš materialinių nepriteklių sovietmečiu atsiradusios nuostatos, jog domėtis receptais ir gastronomine kultūra - esą visiškai nedvasinga, pernelyg buitiška, paviršutiniška. Joks prancūzas ar italas su tuo nesutiktų, nes senieji patiekalai ne tik maitina mūsų kūną, o ir pasakoja įdomiausias istorijas - moterų ir vyrų, giminių ir tautų, atskirų regionų ir ištisų šalių. Ir jų klausytis nėra gėda.
Rugsėjo pabaiga ir rugsėjo pradžia pats tinkamiausias metas šiai uogienei virti.
Tai ne uoga. Ir dar. Iki pačio recepto paskelbimo pakalbėkime apie pačias bruknes. Tik pilnai sukokusias uogas. Kad uogos pastovėję tuoj sunoks. Neskiną jų dar visai mažų, ir nesunokusių. Ką dar reikėtų atkreipti dėmesį renkantis šias uogas turguje. Jos turi būti švarios, t.y. be lapelių, kotelių. Nuo tokių bėkite kuo toliau. Tokias gražias uogas nusipirkę nedaug laiko sugaišite jas perinkdami.
Kriaušes virkite 5 min. užvirimo pradžios. Po to suberkite uogas, nuo jų dar nupylę vandens likučius. Išimkite cinamono lazdeles. rūgšti. Sirupas nespėja įsiskverbti į pačią uogą. Ši uogienė tiks prie paukštienos, stirnienos patiekalų. Prie kepto kiaulės kumpio ir žinoma prie bulvinių sklindžių.
