Apibendrinant, Airijos ir Šiaurės Airijos skirtumai yra giliai įsišakniję istorijoje, kultūroje ir politikoje. Airija, dažnai vadinama Smaragdo sala, yra padalinta į dvi dalis: Pietų Airiją (Airijos Respublika) ir Šiaurės Airiją, kuri yra Jungtinės Karalystės dalis. Šis padalijimas, įvykęs 1920 m., lėmė reikšmingus skirtumus tarp abiejų regionų, apimančius kultūrą, politiką, ekonomiką ir socialinį gyvenimą. Šiame straipsnyje siekiama išsamiai išnagrinėti šiuos skirtumus, atsižvelgiant į istorinį kontekstą ir dabartinę situaciją.
Planuojant kelionę, daugelis keliautojų susiduria su painiava - kur važiuoji: į Angliją, Didžiąją Britaniją ar Jungtinę Karalystę? Šie pavadinimai dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau iš tiesų reiškia skirtingus geografinius ir politinius vienetus. Šiame straipsnyje aiškiai ir paprastai paaiškinsime, kuo skiriasi Airija nuo Šiaurės Airijos, aptarsime ir platesnį kontekstą - Jungtinę Karalystę.
Geografinis ir politinis kontekstas
Britų salos - didžiausias salynas Europoje. Jį sudaro Britanijos ir Airijos salos bei 5 tūkstančiai jas supančių mažesnių salelių. Airija yra valstybė ir sala Šiaurės Europoje. Kaip valstybė Airija ribojasi su Didžiąja Britanija, tiksliau - su Šiaurės Airija, kuri priklauso Didžiajai Britanijai. Valstybė Vakarų Europoje, užimanti penkis šešis Airijos salos, Šiaurės Airija priklauso Didžiajai Britanijai. Palyginti nedidelio ploto (70,2 tūkst. kvadratinių kilometrų) Airija yra trečioje pagal dydį Europos saloje, kuri turi tą patį pavadinimą.
Šalies pavadinimas kilęs iš airių Éire ir išverstas gana paprastai - kaip valstybė. Salos ilgis iš rytų į vakarus yra apie 300 kilometrų, iš šiaurės į pietus - 450 kilometrų. Rytuose ją skalauja Airijos jūra, vakaruose, šiaurėje ir pietuose ribojasi su Atlanto vandenynu. Bendra siena su Didžiąja Britanija yra 360 kilometrų.
Jungtinė Karalystė (dažnai trumpinama kaip JK arba angliškai - UK) yra suvereni valstybė, kuri apima kelias šalis ir teritorijas. „Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė“ apima Didžiąją Britaniją (Angliją, Škotiją ir Velsą) bei Šiaurės Airiją. Jungtinė Karalystė turi centrinę vyriausybę Londone, kuri priima sprendimus visos šalies mastu.
Didžioji Britanija yra geografinis pavadinimas, reiškiantis didžiausią Britų salas sudarančią salą, kurioje yra trys atskiros šalys: Anglija, Škotija ir Velsas. Didžioji Britanija neapima Šiaurės Airijos, nes ji yra atskira teritorija Airijos saloje. Šiaurės Airija yra ne saloje, bet Airijos saloje. Tai „Great Britain“ - Didžioji Britanija. Anglija yra viena iš keturių šalių, sudarančių Jungtinę Karalystę. Tai didžiausia ir gyventojų skaičiumi, ir plotu dalis visos šalies. Anglija užima pietinę ir centrinę Didžiosios Britanijos salos dalį. Iš šiaurės ji ribojasi su Škotija, o vakaruose - su Velsu. Anglijos sostinė - Londonas, kuris kartu yra ir visos Jungtinės Karalystės sostinė.
Dažnai pasitaiko, kad Anglija laikoma visos JK sinonimu. Pavadinti škotą ar velsietį „anglu“ - tai ne tik faktinė klaida, bet ir dažnai laikoma nepagarba. Dauguma oficialių sistemų (pvz., oro linijos, pasai, vizos) naudoja valstybės pavadinimą, t. y. Jungtinę Karalystę (United Kingdom), o ne vieną iš jos dalių. Pavyzdžiui, FIFA čempionate žaidžia Anglija, Škotija, o ne „UK“. Tarptautinėse sporto varžybose (pvz., olimpinėse žaidynėse) dažnai naudojamas šis trumpinys.
Istorinis kontekstas ir padalijimas
Airijos istorija yra sudėtinga ir kupina konfliktų, kurių pagrindinis akcentas - anglų įtaka ir siekis išsivaduoti. Pirmieji salos gyventojai buvo keltai. Iki šių dienų išlikęs jų palikimas, jaučiamas kultūriniame gyvenime: tradiciniai šokiai, muzika. Nuo XII a., kai Anglijos normanai įsiveržė į Airiją, iki XVI a. Reformacijos, religija tapo svarbiu konflikto faktoriumi. Anglijos karalius Henrikas VIII įvedė Reformaciją ir pasiskelbė Anglijos Bažnyčios galva, o Airijoje buvo primesta protestantiška Airijos Bažnyčia. Tai sukėlė pasipriešinimą tarp airių katalikų, kurie nenorėjo atsisakyti savo tikėjimo.
XVII a. Oliverio Cromwellio invazija į Airiją buvo ypač žiauri. Cromwellio armija žudė civilius gyventojus, o airiai neteko didelės dalies savo gyventojų. XVIII a. airiai katalikai buvo diskriminuojami religiniais, ekonominiais ir socialiniais įstatymais. Jų žemės valdos sumažėjo, o valstybinės tarnybos tapo neprieinamos. XIX a. išaugo airių nacionalinis judėjimas, siekiantis savivaldos (Home Rule). Tačiau Londono parlamentas blokavo daugelį įstatymų projektų. Didysis badas (1845-1848 m.) dar labiau pagilino Airijos ir Londono skilimą, nes britų reakcija buvo nepakankama ir pavėluota.
Airijai paskelbus nepriklausomybę, sala 1921 m. buvo padalyta į dvi dalis, nes Šiaurės Airijoje gyvenanti dauguma palaikė sąjungą su Jungtine Karalyste. 1920 m. Airija buvo padalinta į Šiaurės ir Pietų Airiją. Šešios iš devynių Ulsterio grafysčių sudarė Šiaurės Airiją, kurioje gyveno dauguma protestantų, o Pietų Airija tapo Laisvąja Airijos valstybe. Nuo 1969 iki 1998 m. Šiaurės Airijoje vyko smurtiniai konfliktai, istoriškai vadinami neramumais (The Troubles). Konfliktavo katalikai airių nacionalistai, norintys susijungti su Airija, ir sąjungą su britais palaikantys junionistai. Skaičiuojama, kad per visą neramumų laikotarpį žuvo 3,5 tūkst. ir sužeista apie 47 tūkst. žmonių.
Kodėl neramumai prasidėjo Šiaurės Airijoje
Politiniai skirtumai ir valdymas
Airijos Respublika yra nepriklausoma valstybė su parlamentine respublikos sistema. Airijos parlamentas (Oireachtas) susideda iš prezidento ir dviejų rūmų: atstovų rūmų (Dáil Éireann) ir senato (Seanad Éireann). Vyriausybės vadovas yra Taoiseach (premjeras), kuris yra skiriamas prezidento iš atstovų rūmų nario.
Šiaurės Airija yra Jungtinės Karalystės dalis ir turi ribotą savivaldą. Šiaurės Airijos asamblėja yra devoliucinis parlamentas, kuris yra atsakingas už daugelį vietinių klausimų, tokių kaip švietimas, sveikatos apsauga ir aplinka. Tačiau Jungtinės Karalystės parlamentas išlaiko suverenitetą ir gali priimti įstatymus Šiaurės Airijai. Šiaurės Airijos Asamblėjos rūmai yra Belfaste.
Politinės partijos ir santykiai su Jungtine Karalyste
Pietų Airijoje dominuoja kelios pagrindinės politinės partijos, tokios kaip Fianna Fáil, Fine Gael ir Sinn Féin. Šios partijos atstovauja įvairiems politiniams požiūriams, tačiau visos jos yra įsipareigojusios Airijos suverenitetui ir nepriklausomybei.
Šiaurės Airijoje politinė sistema yra labiau susiskaldžiusi pagal nacionalistinę (airių) ir unionistinę (britų) tapatybę. Pagrindinės politinės partijos yra Demokratinė unionistų partija (DUP), Sinn Féin, Socialdemokratinė ir darbo partija (SDLP) ir Ulsterio unionistų partija (UUP). Šiaurės Airijos nacionalistai nori Airijos susivienijimo, o unionistai remia Šiaurės Airijos likimą Jungtinėje Karalystėje.
Airijos Respublika palaiko glaudžius ekonominius ir kultūrinius ryšius su Jungtine Karalyste, tačiau santykiai kartais būna įtempti dėl istorinių priežasčių ir Šiaurės Airijos klausimo. Airijos vyriausybė siekia taikaus Šiaurės Airijos klausimo sprendimo ir remia Šiaurės Airijos nacionalistų siekius. Jungtinės Karalystės vyriausybė yra įsipareigojusi gerbti Šiaurės Airijos žmonių valią ir remti taikų Šiaurės Airijos klausimo sprendimą.
„Brexit“ įtaka ir sienos klausimas
Per pastaruosius trejus metus salyne įvyko du referendumai. Pernykštis „Brexit“ referendumas atskleidė dar dvi problemas. Pirma, Šiaurės Airija balsavo už pasilikimą ES (56 proc., palyginti su 48 proc. visos JK). Antra, Airijos sienos klausimas regione labai jautrus, neradus kompromiso ši problema galėtų įvykius pasukti neprognozuojama linkme. Narystė ES abiem dalims suteikė europietiško identiteto, nors junionistai buvo prieš Europos idėją. Airija pasikeitė: tarp šalių galima keliauti be kliūčių, sieną laisvai kerta prekės ir darbuotojai - 60 tūkst. žmonių per dieną.
Airijos diplomatai sunkiai dirba ir mėgina ieškoti išimčių, kad „minkšta“ siena būtų įmanoma, nes Šengeno taisyklės šiuo klausimu gana aiškios. Vis dėlto išimčių būta, pavyzdžiui, Lenkija ir Kaliningradas. Jei Demokratinė junionistų partija (DUP) bandys prastumti „kietesnę“ sieną, „Sinn Féin“ (nacionalistai) gali pagudrauti ir sakyti: gerai, jei nenorite „minkštos“ sienos, galbūt pakalbėkime apie Airijos sujungimo klausimą. Teoriškai, susiklosčius tinkamoms aplinkybėmis, nacionalistai gali net surengti referendumą. Jaunoji karta abiejose sienos pusėje „Brexit“ nepalaiko. Šiaurės Airijoje mėginama iš naujo įvertinti savo istoriją, ir tai labai sunku. Taikos procesas užtrunka ilgą laiką. Kalbos apie susijungimą Šiaurės Airijoje būtų ankstyvos, nes taikos procesas nepasibaigęs. Šiuo metu junionistai nedrįstų remti vienos Airijos idėjos.
Airijos Respublika Europos Sąjungoje
Taip, Airija yra Europos Sąjungos narė. Ši šalis pilnateise ES nare tapo 1973 metais ir nuo to laiko aktyviai dalyvauja Europos politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Keliautojams iš Lietuvos ir kitų ES šalių tai ypač svarbu, nes kelionė į Airiją prilygsta kelionei į bet kurią kitą Europos Sąjungos valstybę. Klausimas, ar Airija priklauso Europos Sąjungai, dažnai kyla dėl jos glaudžios istorinės ir geografinės sąsajos su Jungtine Karalyste. Dalis žmonių klaidingai tapatina Airiją su Didžiąja Britanija arba mano, kad „Brexit“ palietė visą Airijos salą. Ši painiava ypač aktuali keliautojams, planuojantiems maršrutus tarp Dublino ir Belfasto.
Airija į Europos Sąjungą, tuomet dar vadintą Europos Ekonomine Bendrija, įstojo 1973 metų sausio 1 dieną. Sprendimą stoti į ES palaikė pati Airijos visuomenė. Referendume dauguma šalies gyventojų balsavo už narystę, matydami joje ilgalaikę naudą tiek ekonomikai, tiek tarptautiniam šalies įvaizdžiui. Narystė Europos Sąjungoje turėjo tiesioginę įtaką Airijos ekonomikos augimui. ES struktūriniai fondai prisidėjo prie infrastruktūros plėtros, regionų atgaivinimo ir švietimo sistemos stiprinimo. Turizmo sektoriui ES narystė suteikė papildomų privalumų. Laisvas judėjimas palengvino keliones iš kitų Europos šalių, o bendros taisyklės padėjo užtikrinti aukštesnius paslaugų ir vartotojų apsaugos standartus.
Airija ir Šengeno erdvė
Nors Airija yra Europos Sąjungos narė, ji nepriklauso Šengeno erdvei. Tai vienas svarbiausių aspektų, kurį turi suprasti keliautojai, nes Europos Sąjunga ir Šengeno zona nėra tas pats. Airija nuo pat pradžių pasirinko nedalyvauti Šengeno susitarime. Pagrindinė priežastis - bendros kelionių erdvės palaikymas su Jungtine Karalyste, vadinamoji Common Travel Area. Svarbu pabrėžti, kad Airijos sprendimas neprisijungti prie Šengeno nereiškia griežtų ar sudėtingų atvykimo sąlygų ES piliečiams. Keliaujantiems iš Lietuvos ar kitų ES valstybių į Airiją nereikia vizos, tačiau atvykus gali būti vykdoma dokumentų patikra. Praktikoje tai dažniausiai reiškia pasų arba asmens tapatybės kortelių patikrinimą oro uoste.
Ne, „Brexit“ Airijos narystės Europos Sąjungoje nepaveikė. Iš ES išstojo tik Jungtinė Karalystė. Airijos Respublika liko ES nare, todėl jai ir toliau galioja visos Europos Sąjungos taisyklės ir privilegijos. Kelionė tarp Airijos ir Šiaurės Airijos nėra laikoma kelione ES viduje. Airijos Respublika yra ES narė, o Šiaurės Airija priklauso Jungtinei Karalystei. Nors fizinės sienos nėra, teisiškai tai yra skirtingos jurisdikcijos, todėl keliautojams svarbu suprasti šį skirtumą.
Ekonominiai skirtumai
Ekonomikos struktūra ir valiuta
Airijos Respublika turi modernią, atvirą ekonomiką, kuri yra orientuota į paslaugas, technologijas ir eksportą. Šalis yra pritraukusi daug užsienio investicijų ir yra tapusi svarbiu Europos ekonomikos centru. Airijos ekonomika yra viena iš sparčiausiai augančių Europoje.
Šiaurės Airijos ekonomika yra mažesnė ir labiau priklausoma nuo viešojo sektoriaus. Šalis turi stiprią pramonės bazę, tačiau ji susiduria su iššūkiais dėl nedarbo ir ekonominės nelygybės. Šiaurės Airijos ekonomika taip pat yra paveikta politinės situacijos ir santykių su Jungtine Karalyste ir Airijos Respublika.
Airijos Respublikoje naudojama euro valiuta (€), o Šiaurės Airijoje naudojamas Didžiosios Britanijos svaras (£). Tai yra praktinis skirtumas, kuris turi įtakos keliautojams ir verslui, vykdantiems operacijas abiejose Airijos dalyse. Airijoje labai plačiai naudojami mokėjimai kortelėmis. Net ir mažesniuose miesteliuose ar kavinėse dažniausiai galima atsiskaityti banko kortele arba telefonu. Bankomatai Airijoje yra lengvai prieinami, ypač miestuose ir turistinėse vietose. ES bankų kortelės veikia be problemų, o mokesčiai už pinigų išėmimą priklauso nuo individualaus banko sąlygų.
Pragyvenimo lygis ir darbas
Pragyvenimo lygis Airijos Respublikoje yra aukštesnis nei Šiaurės Airijoje. Tačiau pragyvenimo išlaidos Airijos Respublikoje taip pat yra didesnės, ypač Dubline. Šiaurės Airijoje pragyvenimo išlaidos yra mažesnės, tačiau ir atlyginimai yra mažesni. Tiek Ispanija, tiek Airija pasižymi tuo, kad šiose šalyse nepersidirbama. Airijoje sukurta tokia mokesčių sistema, kad daugiau padirbus viršvalandžių padidinami mokesčiai ir finale išeina, kad tų viršvalandžių dirbti nė nevertėjo.
Airija yra viena populiariausių krypčių tarp ES piliečių, ieškančių darbo ar studijų galimybių. Daugelis keliautojų į Airiją atvyksta trumpam, tačiau vėliau nusprendžia pasilikti ilgiau. ES piliečiai gali laisvai dirbti Airijoje be darbo leidimo. Taip pat galioja teisė studijuoti, gyventi ir naudotis socialinėmis bei sveikatos paslaugomis pagal ES teisę.
Kultūriniai skirtumai
Kalba
Vienas iš ryškiausių kultūrinių skirtumų tarp Pietų ir Šiaurės Airijos yra kalba. Airijos Respublikoje airių kalba (gėlų) yra pirmoji valstybinė kalba, o anglų kalba yra antroji valstybinė kalba. Nors anglų kalba yra plačiai vartojama kasdieniame gyvenime, airių kalba yra svarbi šalies kultūros dalis ir yra mokoma mokyklose. Vyriausybė remia airių kalbos vartojimą ir skatina jos atgaivinimą. Beveik visi šios šalies gyventojai yra airiai. Tačiau tik penktadalis visų gyventojų vartoja gimtąją airių kalbą. Dauguma kalba angliškai. Taip yra todėl, kad anglų viešpatavimo šioje šalyje laikais airių kalba mokyklose buvo uždrausta. Britų valdymo šimtmečiai beveik atėmė iš airių jų kalbą - daugumai dabar gimtoji kalba anglų. Kadangi angliškai pasaulyje moka daug kas atvykėliams lengviau prisitaikyti.
Šiaurės Airijoje anglų kalba yra dominuojanti kalba. Airių kalba taip pat vartojama, ypač katalikų bendruomenėse, tačiau ji neturi tokio paties statuso kaip Airijos Respublikoje. Šiaurės Airijoje taip pat kalbama Ulsterio škotų kalba (Ulster Scots), kuri yra škotų kalbos variantas.
Tradicijos ir papročiai
Pietų Airija garsėja savo turtingomis tradicijomis ir papročiais. Airiška muzika, šokiai ir pasakojimai yra svarbi kultūros dalis. Tradiciniai airiški instrumentai, tokie kaip arfa, dūdmaišis ir smuikas, yra plačiai naudojami muzikos atlikime. Airiški šokiai, tokie kaip stepas ir reel, yra populiarūs visoje šalyje.
Šiaurės Airijoje taip pat yra savitų tradicijų ir papročių, tačiau jie dažnai yra susiję su politine ir religine tapatybe. Oranžistų eitynės, kuriose protestantai demonstruoja savo lojalumą britų karūnai, yra svarbus, bet dažnai prieštaringai vertinamas įvykis. Šiaurės Airijoje taip pat yra stiprios liaudies muzikos ir šokių tradicijos.
Sportas
Sportas yra svarbi abiejų Airijos dalių kultūros dalis, tačiau populiariausios sporto šakos skiriasi. Airijos Respublikoje populiariausi yra gėlų futbolas, hurlingas ir airiškas rankinis. Šiaurės Airijoje futbolas (asociacijos futbolas) yra populiariausias sportas, po kurio seka regbis ir gėlų futbolas. Šiaurės Airija turi savo futbolo lygą ir nacionalinę komandą, kuri varžosi tarptautiniu lygiu.
Socialiniai skirtumai
Religija ir tapatybė
Religija yra svarbus socialinis faktorius abiejose Airijos dalyse. Airijos Respublikoje dauguma gyventojų yra katalikai, nors pastaraisiais metais religijos įtaka mažėja. Šiaurės Airijoje yra susiskaldymas tarp katalikų ir protestantų, kuris yra atspindėtas politinėje ir socialinėje sistemoje. Tapatybė yra sudėtingas klausimas abiejose Airijos dalyse. Airijos Respublikoje dauguma žmonių save laiko airiais, tačiau yra ir kitų tapatybių, tokių kaip europiečiai ir pasaulio piliečiai. Šiaurės Airijoje žmonės gali save identifikuoti kaip airius, britus arba Šiaurės airius, priklausomai nuo jų politinių ir kultūrinių įsitikinimų.
Požiūris į santuoką ir šeimą
Airijoje šeima užima svarbią vietą visuomenėje. Tradiciškai airiai vertino dideles šeimas ir stiprius šeiminius ryšius. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais požiūris į santuoką ir šeimą keičiasi. Airijos Respublikoje buvo įteisintos skyrybos ir tos pačios lyties asmenų santuokos, o tai rodo liberalesnį požiūrį į šeimos klausimus.
Šiaurės Airijoje požiūris į santuoką ir šeimą yra konservatyvesnis nei Airijos Respublikoje. Tačiau ir čia vyksta pokyčiai, ir visuomenė tampa tolerantiškesnė įvairiems šeimos modeliams.
Gyvenimo būdas ir kasdienybė
Klimatas
Šilta Šiaurės Atlanto srovė, vingiuojanti aplink vakarinę salos dalį, čia neša šilumą ir didelį kiekį drėgno oro. Tai lemia jūrinį klimatą ir nenuspėjamus orus. Skėtis ir lietpaltis čia yra būtini beveik ištisus metus. Airijos gyventojai juokaudami sako, kad tik čia galite patirti visus metų laikus vienos dienos metu. Saulėtas, tikrai vasariškas oras kelis kartus per dieną gali staiga virsti lietingu ir atvirkščiai. Galima sakyti, kad rudeninis klimatas čia yra ištisus metus, nes vasara būna vėsoka, o žiema - nelabai šalta. Pavyzdžiui, sausio mėnesį temperatūra nenukrinta žemiau 9 laipsnių šilumos, o karščiausiu liepos mėnesiu ji nepakyla virš 20. Be to, drėgmė, ypač vakarinėje dalyje, yra gana didelė. Airija klimato atžvilgiu ne veltui vadinama žaliąja sala ir ta žalia žolė be priežasties neatsiranda. Iš tiesų čia daug nelyja - greičiau vyrauja lietus-krapnojimas, kai net skėčio nereikia, o jei vis dėlto pasiimi, tai jį stiprus vėjas dažniausiai sulaužo. Nors Airija yra beveik vienoje juostoje su Lietuva, klimatas čia šiltesnis. Vasarą temperatūra paprastai pakyla iki 20-22 laipsnių, žiemą svyruoja apie +10. Oras praktiškai visada toks pat, tai tokio dalyko, kaip sezonų kaita, nelabai ir pastebėsi. Visus metus žaliuojanti žolė neleidžia atsirasti blogoms nuotaikoms - džiugina širdį ir akį.
Maistas ir gėrimai
Nacionalinė Airijos virtuvė yra gana paprasta, bet tuo pačiu ir unikali. Daugelis vietinių virėjų ištikimi savo protėviams ir iki šiol kepa mėsą pagal jų papročius: atviroje ugnyje vietoj malkų naudodami durpes. Pagrindiniai ingredientai yra aviena, kiauliena, bulvės ir kopūstai, kepimo būdas - ilgas troškinimas. Airiška virtuvė yra paprasta, soti ir jauki. Tradiciniai airiški patiekalai, tokie kaip airiškas troškinys, bulviniai blynai ir soda duona, yra populiarūs abiejose Airijos dalyse. Airijos Respublika garsėja savo jūros gėrybėmis, o Šiaurės Airija - savo airiškais pusryčiais.
Bene pats populiariausias Airijos virtuvės patiekalas yra airiškas troškinys, gaminamas iš paprastų ingredientų: bulvių, morkų, svogūnų ir ėrienos. Šio patiekalo gaminimo tradicijos skaičiuoja šimtmečius. Kolkanonas - dar vienas tradicinis patiekalas. Tai bulvių košė, maišyta su kopūstais, pienu, sviestu ir prieskoniais. Kolkanonas gali būti valgomas kaip atskiras patiekalas arba kaip garnyras mėsos patiekalams. Galway austrės - miestas Vakarų Airijoje garsus savo šviežiomis Atlanto vandenyne sugautomis austrėmis. Šiame mieste kiekvieną rugsėjį netgi vyksta tarptautinis austrių festivalis, sutraukiantis daug vietinių svečių ir turistų iš užsienio. Boxty blynai - gaminami iš, be abejo, bulvių košės ir žalių tarkuotų bulvių. Šie blynai nuo seno kepami tradiciškai paprastų airių namuose. Balti ir juodi pudingai - Airijoje tai visai ne desertas, o įvairios kiaulienos dešros.
Airijoje į maistą daug dėmesio nekreipiama - valgoma greitai, greitą maistą, sumuštinius užgeriant Coca-Cola. Kita vertus, airiai maisto atžvilgiu gan konservatyvūs ir į naujoves žiūri atsargiai. Gyveni saloje, o tenka visą miestą apvažiuoti, jei nori rasti nusipirkti šviežios žuvies, mat tarp vietinių gyventojų žuvies patiekalai nėra populiarūs. Nacionaliniai patiekalai šiek tiek primena mūsiškius - daug mėsos ir bulvių. Be to, airių virtuvė garsėja airiškais pusryčiais. Kadangi penktadienio ir šeštadienio vakarus airiai paprastai praleidžia baruose prie bokalo alaus (ir dažniausiai ne vieno), tai ryte, kad alkoholis lengviau „susivirškintų“, valgomi airiški pusryčiai - keptas kiaušinis, pakepinta šoninė, keptos dešrelės, pora pomidorų, pupelės ir skrudinta duona. Riebu, bet labai populiaru - ir, sako, padeda išgyventi pagirias.
Airija garsėja savo tamsiu alumi „Guinness“, kuris savaitgalį baruose liejasi laisvai, bet mėgstami ir kitų rūšių alūs. „Guinness“ alus - tai vienas populiariausių tamsaus alaus prekės ženklų pasaulyje. Pradėtas gaminti XVIII a. jis iki šiol išlaiko savo žinomumą. Čia plačiai įsigalėjusi aludžių (pabų) kultūra. Po darbo su draugais einama į aludę išlenkti poros bokalų, aptarti reikalų, penktadienį ir šeštadienį tam skiriamas visas vakaras, na o sekmadienį aludėje žiūrimas futbolas, skaitomi laikraščiai, kartu ir papietaujama. Airijoje iš tiesų geriama daug, dažnai baruose vyksta tarsi savotiški čempionatai, kas gali išgerti daugiau. Vakarieniaujant populiaru vynas, o vyresni žmonės mėgsta stipresnius gėrimus - brendį ir viskį. Airiškas viskis - pripažintas seniausiu alkoholiniu gėrimu Europoje. Šiuo metu Airijos teritorijoje veikia 3 viskio daryklos - Midleton, Bushmills ir Cooley.
Pramogos ir laisvalaikis
Airiai mėgsta leisti laiką baruose ir restoranuose, klausytis gyvos muzikos ir bendrauti su draugais. Airijos Respublikoje Dublinas yra pagrindinis kultūros ir pramogų centras, kuriame yra daug teatrų, muziejų ir galerijų. Dublinas - šalies sostinė, administracinis ir ekonominis centras. Labiausiai turistų lankomas miestas Airijoje, žinomas dėl seniausiai veikiančio baro (pabo) „Brazen Head“. Jis veiklą pradėjo dar XII a. Golvėjus - vadinamas Airijos kultūros sostine. Tai universitetinis miestas, dažnai vadinamas pačiu „airiškiausiu“ miestu, kuriame galima pajusti tikrą Airijos dvasią. Arano salos - Airijos vakaruose esančios trys salos, kurios labai pamėgtos turistų. Šiose salose vietiniai vis dar puoselėja senąsias Airijos tradicijas. Kašelio uola - tai unikalus archeologinis kompleksas visoje Europoje. Tvirtovėse ant Kašelio uolos jau nuo Va. gyveno Airijos karaliai. Didžioji dalis tvirtovės pastatų išliko iki šių dienų. Mohero uolos - jos stūkso vakarinėje šalies pakrantėje, netoli Golvėjaus miesto. Į daugiau nei 200 metrų aukštį iškylančios pakrantės uolos yra tikras turistų traukos objektas. Didysis Skeligas (Skellig Michael) - sala, esanti už 11 km į vakarus nuo Airijos salos. Šioje saloje VI-VIII a. buvo pastatytas krikščionių vienuolynas, kurio likučiai išliko iki mūsų dienų.
Šiaurės Airijoje Belfastas taip pat yra svarbus kultūros centras, kuriame yra daug barų, restoranų ir kultūros renginių.
Socialumas
Airiai yra draugiški ir svetingi žmonės. Jie mėgsta bendrauti su kitais ir yra žinomi dėl savo humoro jausmo. Airijos Respublikoje socialinis gyvenimas dažnai sukasi aplink barus ir restoranus, o Šiaurės Airijoje - aplink šeimą ir bendruomenę.
Airiai, nors ir neretai dėl savo temperamento vadinami šiaurės italais, su nepažįstamais bendrauja atsargiai. Mėgsta kalbėti, bet tai dažniausiai būna paviršutiniškas plepėjimas, nesigilinant į asmeniškumus. Reikia labai jau gerai ir ilgai pažinoti vietinius gyventojus, kad jie pradėtų su tavimi bendrauti kaip su draugu. Visi nepatogūs klausimai atremiami atsakymu: tai per daug asmeniška (it’s too personal). Tačiau yra ir kita pusė: tą patį gali atsakyti, kai viršininkas tavęs klausia, kam tau reikalinga laisva popietė ar visa diena. Mandagu ir patogu...
Airijoje, jei nedalyvauji darbo vakarėliuose, paprastai apie kolegas net ir išdirbus daug metų nežinai nieko asmeniško - nei kur nei su kuo gyvena, nei ką veikia laisvalaikiu. Šiaurės Airijoje, dirbant kolektyve, santykiai gali būti įvairūs, priklausomai nuo bendruomenės ir darbo aplinkos, tačiau dažnai būna didesnis atvirumas.
Švietimas
Švietimo sistema ir kokybė
Airijos Respublikoje švietimo sistema yra panaši į kitų Europos šalių sistemas. Vaikai pradeda lankyti mokyklą būdami 4-5 metų ir mokosi iki 18 metų. Švietimas yra privalomas nuo 6 iki 16 metų. Airijos Respublikoje yra daug universitetų ir kolegijų, kurie siūlo įvairias studijų programas.
Šiaurės Airijoje švietimo sistema yra panaši į Anglijos sistemą. Vaikai pradeda lankyti mokyklą būdami 4 metų ir mokosi iki 16 metų. Šiaurės Airijoje yra du universitetai: Karalienės universitetas Belfaste ir Ulsterio universitetas. Švietimo kokybė Airijos Respublikoje ir Šiaurės Airijoje yra aukšta. Abi šalys turi gerai išvystytas švietimo sistemas ir kvalifikuotus mokytojus. Airijos Respublika yra viena iš labiausiai išsilavinusių šalių Europoje, o Šiaurės Airija taip pat pasižymi aukštu išsilavinimo lygiu.
Emigracija ir imigracija
Airija turi ilgą emigracijos istoriją. Dėl ekonominių priežasčių ir politinių konfliktų daugelis airių emigravo į kitas šalis, tokias kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Australija ir Jungtinė Karalystė. Emigracija turėjo didelę įtaką Airijos demografijai ir kultūrai. Airija yra vienintelė pasaulio šalis, kurioje prieš 200 metų gyveno daugiau žmonių nei šiandien. Ir tas skirtumas ženklus - 1840 m. sala glaudė 8,2 milijonus žmonių, o šiandien tėra 5,6 mln. Airiai yra vienintelė Europos valstybė, kurios gyventojų skaičius, lyginant su XIX amžiumi, sumažėjo. Praėjusio amžiaus pradžioje šalyje gyveno 6,5 mln. žmonių, o dabar tik 3,5 mln. Daug kuo tai susiję su tragedija, kuri ištiko Airiją praėjusio amžiaus viduryje, kai šalyje neužderėjo bulvės (tai svarbiausias airių maistas). Tada badu mirė 1 mln. žmonių, o daugelis išgyvenusių troško kuo greičiau palikti šalį ir persikelti gyventi į Didžiąją Britaniją arba už Atlanto.
Pastaraisiais dešimtmečiais Airija tapo imigracijos šalimi. Dėl ekonomikos augimo ir politinio stabilumo Airija pritraukė daug imigrantų iš kitų šalių, tokių kaip Lenkija, Lietuva, Nigerija ir Kinija. Apie 1970 m. ekonomika atsigavo ir jau pati Airija ėmė traukti imigrantus. Po 1990 m. nepriklausomybės Airijon išvyko itin daug lietuvių. Seniau jų šioje šalyje nebuvo - tarpukariu ar pokariu niekam nė į galvą nebūtų šovę emigruoti į šį tuomet Europos užkampį (skurdesnį ir už tarpukario Lietuvą). Dėl didelės Airijos lietuvių bendruomenės Lietuvą ir Airiją jungia kasdieniai skrydžiai. Tačiau jų mažėja, nes menksta paklausa. 2011 m. surašymo duomenimis Airijos Respublikoje gyveno 36 683 Lietuvos piliečių (0,82% gyventojų) bei 31 635 žmonių nurodžiusių gimtąją lietuvių kalbą (0,7%; tai trečia pagal dydį kalbinė mažuma po lenkų ir prancūzų). Daugiausiai Lietuvos piliečių gyveno Dubline (10 576, 0,85%). Beje, Airija susijusi ir su Lietuvos aviacijos istorija. Kai Feliksas Vaitkus 1935 m. lėktuvu "Lituanica II" mėgino sėkmingai pakartoti Dariaus ir Girėno žygdarbį, jam, pakilusiam iš Niujorko, teko leistis būtent Airijoje, Ballinrobe miestelyje.
Pagrindiniai Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos skirtumai
| Kriterijus | Airijos Respublika (Pietų Airija) | Šiaurės Airija |
|---|---|---|
| Valstybinis statusas | Nepriklausoma suvereni valstybė (respublika) | Jungtinės Karalystės dalis |
| Valiuta | Euras (€) | Didžiosios Britanijos svaras (£) |
| ES narystė | ES narė | Nėra ES narė (po Brexit, priklauso JK) |
| Šengeno erdvė | Nepriklauso Šengeno erdvei | Nepriklauso Šengeno erdvei |
| Valstybinės kalbos | Airių (gėlų) ir anglų | Anglų (taip pat airių ir Ulsterio škotų kalbos) |
| Sostinė | Dublinas | Belfastas |
| Pagrindinė religija | Dauguma katalikų | Protestantai ir katalikai (susiskaldymas) |
| Klimatas | Jūrinis, vėsus, lietingas, vėjuotas | Jūrinis, vėsus, lietingas, vėjuotas (panašus į Airijos Respublikos) |
| Mokesčių sistema | Atskira Airijos Respublikos mokesčių sistema | Jungtinės Karalystės mokesčių sistema |