Kazys Būga (1879-1940) - iškilus lietuvių kalbininkas, vienas iš lietuvių kalbos mokslo pradininkų, kurio gyvenimas ir darbai neatsiejamai susiję su lietuvių kalbos tyrinėjimu ir puoselėjimu. Jo kruopštus darbas, ypač rengiant lietuvių kalbos žodyną, paliko neišdildomą pėdsaką lietuvių kalbotyroje.
Gyvenimo kelias ir mokslinė veikla
Kazys Būga gimė 1879 m. spalio 25 d. Jo kelias į mokslus nebuvo lengvas. Tėvas, suprasdamas mokslo svarbą, stengėsi finansiškai paremti sūnų, netgi teko jam skolintis pinigų sūnaus mokslui. Būga mokyklą baigė su teisę stoti į kunigų seminariją. 1898 m. jis įstojo į Petrapilio kunigų seminariją, tačiau po metų perėjo į Petrapilio šv. Kotrynos mokyklą. 1903 m. jis išstojo iš mokyklos ir pradėjo savarankišką gyvenimą, vėliau įstojo į Petrapilio universitetą, kur studijavo slavistiką. Jau studijų metais Būga susidomėjo lietuvių kalbos tarmėmis ir žodynu. Jo mokslinis kelias buvo glaudžiai susijęs su profesoriais A. Dambrausku, P. Būčiu, A. Šachmatovu ir ypač su prof. E. Volteriu, kuris paskyrė jį savo sekretoriumi. Šis bendradarbiavimas tapo labai svarbus Būgos moksliniams tyrinėjimams, ypač kalbos gramatikos ir šnektų aprašymo srityje.
Nuo 1903 m. iki 1908 m. Būga dirbo su E. Volteriu, peržiūrėdamas jo darbus. Tuo pačiu metu jis tęsė savo mokslinius tyrimus. 1907 m. pradėjo spausdinti savo „Aistiškas studijas“, kurios buvo išleistos 1908 m. Šios studijos, nors ir sulaukė kritikos, turėjo didelės įtakos lietuvių kalbos kilmės ir raidos tyrinėjimui. Nuo 1911 m. jis dirbo prof. Jono Boduėno Kurtenės (Baudouin de Courtenay) žinioje, o 1914 m. turėjo nutraukti mokslinį darbą dėl Pirmojo pasaulinio karo. Po karo, 1920 m., Būga grįžo į Lietuvą ir ėmėsi organizuoti lietuvių kalbos žodyno leidybą. Nuo 1923 m. jis vienas tęsė šį didžiulį darbą.
Lietuvių kalbos žodyno rengimas
Kazys Būga žodyno rengimo darbą pradėjo dar 1902 m. Jis turėjo prisirinkęs nemaža medžiagos žodynui, kurią papildė nauja medžiaga, surinkta iš draugų ir kelionių po Lietuvą. Jis kaupė žodžius, sakinius, pasakas, mįsles, rinkdamas itin retų ir negirdėtų žodžių. Šiam darbui jis naudojo korteles, kad galėtų sistemingai tvarkyti surinktą medžiagą. Jo tikslas buvo ne tik surinkti žodžius, bet ir aprašyti lietuvių kalbos šnektas bei parengti gramatiką spaudai.
Žodyno rengimo procesas buvo labai sudėtingas ir ilgas. Būga susidūrė su finansinėmis problemomis, reikėjo ieškoti leidėjų. Pirmoji žodyno dalis buvo parengta 1913 m., o iki 1915 m. buvo sukaupta 222 puslapiai medžiagos. Būga dirbo su įvairiais kalbininkais ir talkininkais, tačiau didžioji dalis darbo teko jam pačiam. Jis gavo ir padėjėjų, tačiau jų darbas ne visada atitiko lūkesčius. Nuo 1923 m. jis liko beveik vienas, tačiau nenustojo rinkti žodžių ir sakinių, siekdamas kuo išsamiau aprašyti lietuvių kalbos turtus.
Būga žodynui vartojo įvairius rašmenis, siekdamas kuo tiksliau atspindėti žodžių tarimą ir kirčiavimą. Jis skyrė ypatingą dėmesį priegaidėms ir kirčiams, suprasdamas jų svarbą kalbos skambesiui ir reikšmei. Jo žodyne buvo nagrinėjama etimologija, siekiant atskleisti žodžių kilmę ir ryšius su kitomis indoeuropiečių kalbomis.
Vienas svarbiausių Būgos darbų - tai jo pastangos išsaugoti ir aprašyti lietuvių kalbos priegaides ir kirčius. Jis pastebėjo, kad lietuvių kalba turi dvejopą priegaidę, kuri skiriasi nuo kitų kalbų. Tai leido jam tiksliau apibrėžti žodžių kirčiavimą ir tarimą. Jo darbai apie priegaides ir kirčius yra svarbūs ne tik kalbininkams, bet ir visiems, besidomintiems lietuvių kalbos fonetika.
Kazys Būga taip pat aktyviai bendradarbiavo su kitais mokslininkais, keisdamasis medžiaga ir nuomonėmis. Jis palaikė ryšius su prof. J. Endzelynu, Dr. J. Šapeliu, kanaun. J. Laukaičiu ir kitais. Jo žodynas turėjo tapti ne tik žodžių rinkiniu, bet ir lietuvių kalbos istorijos, kultūros bei kilmės tyrinėjimo šaltiniu.
Kazimieras Buga musu istorijoje TV studija
Iššūkiai ir ateities darbai
Nors Kazys Būga padarė milžinišką darbą, jo žodynas nebuvo išleistas iki galo jo gyvenimo metu. Dėl lėšų stygiaus, techninių sunkumų ir kitų aplinkybių, didelė dalis jo surinktos medžiagos liko neišspausdinta. Tačiau jo darbai buvo tęsiami kitų kalbininkų, kurie remdamiesi Būgos surinkta medžiaga, parengė ir išleido pilną lietuvių kalbos žodyną. Jo indėlis į lietuvių kalbos mokslą yra neįkainojamas, o jo kruopštumas ir atsidavimas kalbai tapo įkvėpimu daugeliui.
Būgos darbas yra pavyzdys, kaip vienas žmogus gali padaryti didžiulį indėlį į savo tautos kultūrą ir kalbą. Jo „Rinktiniai raštai“ ir parengti žodyno dalys yra svarbus šaltinis visiems, besidomintiems lietuvių kalbos istorija, tarmėmis ir etimologija.
