Lietuvos žemės ūkio sektorius, ypač kiaulininkystė, susiduria su dideliais iššūkiais, kuriuos lemia tiek ekonominės, tiek aplinkosauginės problemos. Aukštos energetikos kainos, išaugusios trąšų ir pašarų sąnaudos, taršos mokesčiai bei importuojamos produkcijos konkurencija kelia grėsmę vietinių ūkių išlikimui.
Kiaulininkystės sektoriaus krizė ir paramos poreikis
Europos Sąjungos ir Lietuvos kiaulių augintojų padėčiai vis blogėjant, Europos Komisija (EK) kviečia aukšto lygio darbo grupę ir kartu su ES narėmis analizuos jų problemas. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas taryboje dar kartą ragino ES paremti sektorių, nes, pasak ministro, kad ūkiai išgyventų, valstybės biudžeto lėšų nepakanka, ES parama būtina. Sunkumų dėl didėjančių kaštų patiria ir kiti sektoriai, todėl sprendimų reikia ir ten.
Ričardas Valiulis, prieš keletą metų paėmęs didžiulę paskolą ir įsigijęs Žiobiškio kiaulių kompleksą, siekė sukurti pilną maisto grandinę nuo laukų, kuriuose auginami javai, iki prekybos sistemos, nes skerdyklą ir parduotuvę jau turėjo. Jo teigimu, kiaulienos supirkimo kainos kritusios, o pardavus vieną bekoną tenka pridėti 60 eurų. Be to, pigo kiauliena, brango grūdai, elektra, augo taršos mokesčiai. Pernai ūkis gavo paramą kaip nukentėjęs nuo pandemijos, tačiau metinis nuostolis vis tiek siekė 150 tūkst. eurų. Per mėnesį kompleksas parduoda tūkstantį bekonų, o nuostoliai siekia 60 tūkst. eurų. Jei valstybės neprisidės arba nebus sukurtas kitas paramos modelis, ferma gali neišlikti.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis teigia, kad paukštienos augintojams smogė pandemija, o keletą kartų pabrangus energetikai ir šokus darbo užmokesčiui, perdirbimo įmonės dirba nuostolingai ir nebenori subsidijuoti ūkininkų. Kai kurie augintojai nutraukia veiklą, nes supirkimo kainos nebedengia išlaidų. Asociacijos duomenimis, gamyba jau sumažėjo 15 proc.
Trąšų kainų augimas ir energetinių išteklių krizė
„Kaip grūdininkas iki šiol galėjau išgyventi. Pernykštis derlius pabrango ir pelningumas didelis. Tačiau trąšų kaina padidėjo dvigubai. Visgi dar galima išsilaikyti“, - dėsto R. Valiulis. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas pabrėžia, kad brangstant energetiniams ištekliams kyla trąšų kainos ir auga savikaina. Trąšos brango 3-4 kartus, o grūdai tik 20-30 proc. „Šios kainų žirklės palietė ir mus. Tokiomis kainomis patręšti laukus pagal agrotechnikos reikalavimus ir tikėtis, kad dirbsi pelningai, jau nebeverta“, - apgailestauja A. Macijauskas.
Alternatyvios pajamos ir ūkininkavimo modeliai
Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas, siūlo ūkininkams ieškoti papildomų pajamų šaltinių, pavyzdžiui, iš taršos leidimų. Jis sako, kad žemės ūkis surenka, o ne skleidžia CO2, užrakindamas anglį į dirvą, todėl galėtų parduoti taršos leidimus, kaip tai vyksta Vokietijoje. S. Daniulis taip pat mato kitą pajamų šaltinį - alternatyvios elektros energijos gamybą, kaip antai Danijoje, kur daugumos fermų stogai padengti saulės energiją gaminančiais paneliais.
S. Daniulis piešia viziją, kur ūkininkai užsiaugina grūdus, iš jų gamina pašarus, augina ir parduoda savo kiaules ar vištas, o mėšlą grąžina į dirvą, taip sukurdamas uždarą ratą. Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje ūkininkai buvo priklausomi perdirbėjams, o grūdininkai vieninteliai sugebėjo patys eksportuoti savo derlių. Taip pat, jis piktinasi, kad didelė dalis deklaruojamų ūkių realiai nieko negamina, o infliacija nuvertins išmokas, todėl ūkių struktūra turės pasikeisti ir ūkiai stambės. S. Daniulis siūlo remti tuos, kurie laiko nuo 60 karvių ir įsipareigoja pasiekti 100.
PVM lengvatos maisto produktams: debatai ir pavyzdžiai
Lietuvoje nuolat atmetami siūlymai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausiems maisto produktams, įskaitant šviežią mėsą, žuvį ir vaisius. Verslininkai ir augintojai teigia, kad sumažinus šį mokestį, jiems būtų lengviau išgyventi, o vartotojams sumažėtų finansinė našta. Tačiau vyriausybė nerimauja dėl biudžeto pajamų praradimo.
Daugelyje ES valstybių maisto produktams taikomas lengvatinis PVM tarifas. Pavyzdžiui, Lenkijoje PVM yra 5 proc., ir lietuviai vis dažniau renkasi apsipirkti ten, kur produktai yra pigesni. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis teigia, kad sumažinus PVM, biudžeto pajamos sumažėtų tik trumpuoju laikotarpiu, nes ilgainiui padidėtų vartojimas ir būtų surenkama daugiau kitų mokesčių.
VMI atstovai pabrėžia, kad aktyviai stebi mokesčių mokėtojus mėsos sektoriuje, taikydami švelnias poveikio priemones, pavyzdžiui, pokalbius. Pavyzdžiui, Kauno AVMI, bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), išskyrė atvejus, kai ūkininkai, PVM mokėtojai, organizuojantys darbuotojų maitinimą, užmiršta arba nežino, kaip tinkamai mokėti mokesčius. Po pokalbių kai kurie ūkininkai patikslino PVM deklaracijas ir papildomai deklaravo mokesčius.
Mėsos mokestis ir aplinkosaugos iššūkiai
Nyderlandai svarsto įvesti „mėsos mokestį“ siekdami sumažinti CO2 išmetimą žemės ūkio sektoriuje ir paskatinti „žalesnio“ maisto vartojimą, kartu sumažinant pridėtinės vertės mokestį vaisiams ir daržovėms. Siūloma skirtingais tarifais apmokestinti jautieną, kiaulieną ir vištieną. Tikimasi, kad šis mokestis ne tik mažintų aplinkos taršą, bet ir dėl sveikesnės gyventojų mitybos mažintų išlaidas sveikatos apsaugai.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis atsargiai vertina pasiūlymą įvesti mokestį mėsai, tačiau mano, kad tai būtų labiau teigiamas nei neigiamas žingsnis. Vis dėlto, jis siūlo pirma įvesti cukraus mokestį, nes cukrus yra ne pirmo būtinumo prekė ir sukelia nutukimą bei kitas ligas. Jo teigimu, vien simbolinis 1 euro kilogramui cukraus akcizas galėtų papildomai surinkti apie 100 mln. eurų per metus, kurių pakaktų atleisti visus vaisius, daržoves ir uogas nuo PVM.
Intensyvi ir ekstensyvi gyvulininkystė
Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas įsitikinęs, kad Lietuvoje reikėtų skatinti ekstensyvų ūkininkavimą, kuris palankesnis aplinkai. Jis atskiria intensyvius gyvulininkystės ūkius, kur gyvuliai nuolat laikomi fermose ir šeriami baltymingu grūdinių kultūrų pašaru, nuo ūkių, kur gyvuliai laisvai ir ekstensyviai ganosi pievose. Intensyvi gyvulininkystė, pasak Ž. Morkvėno, neigiamai veikia gamtą ir klimatą dėl didesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, energijos eikvojimo pašarų gamybai ir mėšlo tvarkymo problemų. Priešingai, ekstensyvus ūkininkavimas, kai gyvuliai ganosi pievose, minta žole, kuri reikalauja mažiau energijos, ir išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Gyvulių ganymas skatina žolių šaknų sistemos vystymąsi, efektyviau užrakina CO2 dirvoje, didina gyvūnų ir augalų įvairovę.
Todėl Ž. Morkvėnas siūlo mažinti didelių fermose auginamų gyvulių ūkių mėsos pardavimą (ypač atvežtinės) ir rinktis produkciją tų Lietuvos ūkių, kurių gyvuliai ganosi laisvai, ekstensyviai, natūraliose pievose ir lankose, kur yra pagarba gyvuliui, gamtai ir žmogui.
Žemės mokestis: pagrindinė informacija
Žemės mokesčio mokėtojai yra žemės savininkai - fiziniai ir juridiniai asmenys. Mokesčio objektas - privati žemė, esanti Lietuvos Respublikoje, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, kurią nustato savivaldybės individualiai.
Mokesčio lengvatos ir apmokestinimo tvarka
- Žemės mokesčio nemoka: užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis neviršija 2 eurų.
- Žemės mokesčiu neapmokestinama: bendro naudojimo kelių užimta žemė; mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė; fiziniams asmenims, kurių šeimose nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis) arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
- Taip pat neapmokestinama: valstybinių parkų, draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė (išskyrus žemės ūkio naudmenas, užstatytas teritorijas, kelius ir vandenis); paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė; gamtos paminklų žemė; į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių ir memorialinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė; ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo; žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams; žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą.
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas deklaracijas mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. Mokestis turi būti sumokamas iki lapkričio 15 dienos. Nauji žemės savininkai mokestį moka už visus metus, jei žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, arba nuo kitų kalendorinių metų, jei žemė įsigyta antrąjį pusmetį.
Kiaulienos gamyba, prekyba ir ženklinimas Lietuvoje
Lietuvoje kiauliena yra viena populiariausių mėsos rūšių, naudojama įvairiuose patiekaluose. Prekybos centrai ir turgavietės giriasi parduodantys tik lietuvišką kiaulieną, tačiau, pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algis Baravyko, oficialiai Lietuvoje pagaminama ir importuojama apie 28 kg kiaulienos vienam šalies gyventojui per metus, o suvartojama - apie 46 kg. Tai reiškia, kad beveik pusė suvartojamos kiaulienos įsigyjama iš nelegalių prekiautojų.
Prekių pavadinimuose dažnai nurodoma, kad gaminys lietuviškas, tačiau produkto sudedamosios dalys ar žaliavos gali ir nebūti lietuviškos kilmės. Be to, jei kiaulės atvežtos iš kurios nors ES šalies, bet paskerstos Lietuvoje, kiaulieną galima žymėti ženklu „pagaminta Lietuvoje“. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patvirtina, kad atvežus iš kitos šalies gyvulius ir juos paskerdus Lietuvoje, tik ženklinant jautieną reikalaujama nurodyti galvijų gimimo ir auginimo, paskerdimo šalis. Tačiau gamintojui nedraudžiama nurodyti, kur gyvūnas gimė ar buvo augintas, pavyzdžiui, kiaulienai - kur kiaulė gimė ir užaugo.
Perdirbtos mėsos gaminiams, tokiems kaip dešros, faršas ir pusfabrikačiai, žaliavų kilmės šalies nurodyti nereikia. Tai reiškia, kad nors gaminys pagamintas Lietuvoje, jo sudėtyje gali būti mėsos iš kitų šalių, o vartotojas nėra apie tai informuojamas. VMVT atstovė Viktorija Septilkienė paaiškina, kad teisės aktai nereikalauja (bet ir nedraudžia) nurodyti perdirbtos (virtos, rūkytos ir pan.) mėsos žaliavos kilmės šalies, pavyzdžiui, iš kokios kilmės kiaulienos buvo pagamintas šaltai rūkytas kumpis.
Turgaviečių prekiautojai su kaltinimais dėl nelegalios prekybos nesutinka ir teigia, kad griežta kontrolė užtikrina kokybę. VMVT duomenys rodo, kad pernai turgavietėse užfiksuoti 42 mėsos ir jos produktų ženklinimo pažeidimai, o parduotuvėse - net 369. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad parduotuvių šalyje yra gerokai daugiau nei turgaviečių. Didieji prekybos tinklai, pavyzdžiui, „Norfa“ ir „Iki“, teigia, kad prekiauja tik lietuviška kiauliena, tačiau pripažįsta, kad per akcijas ir išpardavimus tenka prekiauti ir importine mėsa, nes Lietuvos ūkininkai neužaugina tiek kiaulių, kad būtų patenkintas viso prekybos tinklo poreikis.
Latvijos pavyzdys: muito mokesčiai kiaulių importui
Latvija įvedė papildomus muito mokesčius kiaulių importui ir muitų tarifų kvotas įvežamai kiaulienos produkcijai, siekdama apsaugoti savo kiaulienos rinką. Tai reiškia, kad kaimyninėje šalyje įvežamos kiaulienos kainos didės, taip skatinant vietinės produkcijos paklausą. Lietuva ir Estija tokį nutarimą vadina nepateisinamu ir grasina imtis atsakomųjų priemonių. Latvijos mėsos perdirbimo asociacija taip pat neigiamai vertina šias priemones, teigdama, kad tai sukels kiaulienos kainų padidėjimą, sumažins perdirbėjų pelną ir sumažins šalies konkurencingumą.
tags: #mokesciai #salia #kiaulienos #virimas