Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10 val. arba kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar - per www.youtube.com paskyrą. Šiandien panagrinėsime kelis įdomius atradimus ir technologijas, kuriuos pristatė „Mokslo sriuba“.
Galvospūdis: kosmoso iššūkiai ir lietuvių mokslininkų sprendimas
Mokslas nuolat ieško atsakymų į sudėtingus klausimus, o kartais sprendimai kyla net iš kosmoso tyrimų. „Pastebėta, kad kas trečiam kosmonautui, kuris dirba Tarptautinėje kosminėje stotyje, pradeda tinti smegenys, skauda galvą, pykina. Tinstant smegenims deformuojasi akies obuolys ir sutrinka regėjimas. Grįžus į Žemę, simptomai nepraeina ilgiau nei metus. Kauno technologijos universiteto prof. Arminas Ragauskas su komanda sukūrė neinvazinį galvospūdžio matuoklį, kuris keliaus į Marsą!“ - sudomina „Mokslo sriubos“ savanoriai. Šis novatoriškas prietaisas yra ne tik svarbus kosmoso misijoms, bet ir gali pakeisti daugelio pacientų gyvenimus Žemėje, suteikdamas gyvybiškai svarbią informaciją apie smegenų slėgį be invazinių procedūrų.
Suspausto oro technologija: žalias kelias į ateitį
Slėgio panaudojimas neapsiriboja vien medicininiais prietaisais - jis gali revoliucionizuoti ir transportą. Kas būtų, jei paimtume dujų balioną ir į jį pripumpuotume oro? Ne kažin kas. Tačiau jei jį įmontuotume į automobilį… Kompanija „PSA Peugeot Citroën“ 2016 metais į prekybą žada paleisti hibridinį automobilį varomą suspaustu oru ir benzinu. Teigiama, kad suslėgto oro technologija išlaidas benzinui leis sumažinti net iki 80 procentų. Tai rodo, kad slėgio energijos panaudojimas yra perspektyvus sprendimas ieškant tvaresnių ir ekonomiškesnių transporto priemonių.
Air engine ( Oro variklis )
Genų redagavimo revoliucija: DNR informacijos valdymas „genų žirklėmis“
Žmogaus DNR yra sudėtinga informacinė sistema, kurios supratimas ir valdymas atveria milžiniškas galimybes. Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 - genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje. Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu - A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta. Ir nors 99,9 procentai skirtingų žmonių DNR sutampa, mokslininkai siekia išsiaiškinti, kurie kodai aprašo žmogaus akių spalvą ar paveldėtą polinkį į kokią nors ligą. Genetikai sako, jog tik sugriovus geną galima suprasti, už ką jis atsakingas, kokią įtaką turi. CRISPR-Cas9 įrankio pagalba tai padaryti įmanoma - juo galima nusitaikyti į norimą DNR vietą ir perkirpti grandinę. „Išjungdami“ tam tikrus genus, tyrėjai stebi, kokie pokyčiai vyksta ląstelėse, kaip keičiasi visas organizmas. Būtent tai sužinoję, mokslininkai galės sukurti specifinius vaistus, augalus, kurie bus atsparesni kenkėjams, gyvūnus, kurie nebeplatins žmogui mirtinų ligų, ir kt. Lietuvių atrastas Cas9 įrankis - universalus, greitai paruošiamas darbui ir itin tikslus. Jis jau naudojamas daugelyje pasaulio laboratorijų. Kyla tik vienas klausimas - po kiek metų kiti Lietuvos mokslininkai padarys Nobelio premijos vertą atradimą?
Naftos perdirbimas Lietuvoje: „juodojo aukso“ kelias į mūsų kasdienybę
Savo kasdienybę sunkiai įsivaizduotume be benzino, asfaltuotų kelių, dantų pastos, dažų, plastikinių pakuočių, sintetinių drabužių. Ką bendro turi šie mums įprasti gaminiai? Ogi visiems jiems pagaminti naudojami naftos produktai, gaunami naftos perdirbimo metu. Pasaulyje yra daugiau nei 600 naftos perdirbimo gamyklų, o vieną iš jų galime rasti ir mūsų šalyje. Nafta, dėl savo nepaprastos vertės dar vadinama „juoduoju auksu“, gamyklą pasiekia per Būtingės terminalą, įsikūrusį prie Lietuvos krantų. Į terminalą atvykus tanklaiviui, nafta iš jo išpumpuojama ir jūros dugne nutiestu vamzdynu atkeliauja iki krante įrengtų talpų, o vėliau požeminiais vamzdžiais ir iki pačios gamyklos. Per valandą ją gali pasiekti daugiau nei 1500 kubinių metrų žaliavos. Nors dažniausiai perkama rusiška nafta, kartais nafta į Mažeikius atkeliauja ir iš Norvegijos, Venesuelos, Kazachstano, Afrikos bei kitų regionų. Juodasis auksas išgaunamas iš įvairiame gylyje esančių telkinių. Naftos telkinių yra ir Lietuvoje - štai praėjusiais metais nafta Lietuvoje buvo išgaunama iš 61 gręžinio. Iš žemės gelmių išsiurbtoje žaliavoje yra daugybė priemaišų, kurias gamykloje tenka įspūdingų įrenginių pagalba išvalyti. Pirminio perdirbimo metu juodasis naftos kokteilis išskirstomas į atskirus „ingredientus“, vadinamus frakcijomis. Taip gauname daug įvairių produktų: benzino, žibalo, mazuto junginius. Tačiau tai tik tarpiniai naftos gaminiai, mat jų kokybė dar nėra pakankamai aukšta. Iki vartotojus pasieksiančių degalų ir kitų naftos gaminiai - dar ilgas kelias.
