Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios biologijos temos, remiantis „Mokslo sriubos“ laidų ir kitų šaltinių medžiaga. „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, bendradarbiaujanti su Baltijos pažangių technologijų institutu, kurios tikslas - populiarinti mokslą visuomenėje. Laida transliuojama per LRT Kultūrą ir internete. Pažvelgsime į biologijos mokslo esmę, jo raidą, taikomąsias sritis ir ateities perspektyvas, kurias dažnai nagrinėja ir „Mokslo sriubos“ kūrėjai.
Biologija: Gyvybės Mokslo Šakos ir Atratimai
Gyvąją gamtą pažino jau pirmykštis žmogus, nes turėjo apsiginti nuo žvėrių, susirasti maisto, apsisaugoti nuo šalčio. Tačiau modernioji biologija, kurios terminą 1802 m. įvedė žymūs mokslininkai, yra mokslas apie gyvuosius organizmus. Ji plėtojosi laipsniškai, siaurino tyrinėjimo sritį ir tobulino tyrimo būdus. Mes esame tikrų tikriausi milžinai. Kiekvieną akimirką, 24 valandas per parą, mus atakuoja mažieji organizmai. Kodėl nieko nejaučiame? Kaip ginamės?
Atsirado mokslų, tiriančių atskiras organizmų grupes: botanika - augalus, zoologija - gyvūnus, mikologija - grybus, bakteriologija - bakterijas, virusologija - virusus.
Išradus mikroskopą, mokslininkams atsivėrė nauja tyrinėjimų sritis - jie galėjo pažvelgti į įvairių organizmų audinius ir ląstelių vidų. Vienaląsčius organizmus ir audinius tiriantys mokslai vadinami mikrobiologija ir histologija. Išradus elektroninį mikroskopą, žmonija susipažino su virusais - būtybėmis, balansuojančiomis ant gyvojo ir negyvojo pasaulio ribos, atskleidė ląstelių dalių - organelių - sandarą. Taip atsirado virusologijos ir citologijos mokslai. Šiuo metu yra daugiau nei 200 biologijos mokslo šakų.
DNR struktūros atradimas: Rosalind Franklin indėlis
Genetinė informacija saugoma DNR molekulėje, panašioje į susisukusią spiralę - ją turbūt nesunkiai atpažintume kiekvienas. Šios molekulės atradimas buvo didžiulis žingsnis genetikos, biologijos, medicinos ir kitų mokslų pažangos link.
1920 m. pasiturinčių Londono žydų šeimoje gimusi Rosalind Franklin anksti nusprendė, kad bus ne kas kitas, o mokslininkė. Baigusi Kembridžo universitetą R. Franklin išvyko dirbti į Valstybinę chemijos laboratoriją Paryžiuje, kur tyrė Rentgeno spindulių difrakcijos technologijas. Difraktometrai - tai prietaisai, kurių pagalba mokslininkams pavyksta nustatyti medžiagų struktūrą. Ją žinoti svarbu, nes būtent atomų išsidėstymas nulemia įvairias medžiagos savybes.
R. Franklin nebuvo vienintelė, susidomėjusi DNR tyrimais - nauja mokslo sritis žadino ir kitų mokslininkų smalsumą. Tarp jų buvo ir James Watson, Francis Crick bei Maurice Wilkins. Prieštaringomis aplinkybės R. Franklin užrašai ir viena iš DNR nuotraukų be jos pačios žinios pateko į kolegų rankas. Jiems tik to ir tetrūko - netrukus šie trys mokslininkai visame pasaulyje išgarsėjo kaip DNR struktūros atradėjai ir 1962 m. buvo apdovanoti Nobelio premija. Tuo tarpu R. Franklin indėlis buvo ilgam pamirštas.
Biologijos Taikymas ir Aktualijos Šiandien
Paukščių migracijos ir sekimo technologijos
Biologija padeda suprasti ir gyvūnų elgesį. Pavyzdžiui, paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai - 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, saugoti nykstančias rūšis.
Gamtos tyrimų centro dr. Ornitologas papasakojo, kad paukščiai vis dar žieduojami, tačiau sekimui dabar naudojamos modernesnės priemonės - jie sekami siųstuvų pagalba. Šie įrenginiai negali sudaryti daugiau nei 3 procentų paukščio kūno svorio. Tai maži radijo siųstuvai, periodiškai skleidžiantys tam tikrą radijo dažnį, pagal kurį Žemės orbitoje esantys palydovai nustato gyvūno buvimo koordinates. Jeigu gyvūnas netoleruoja išorinio siųstuvo, mikroschema jam implantuojama. Sekimui naudojami ir GPS-GSM siųstuvai, turintys vidinę atmintį ir galintys kaupti duomenis. Šie kartas nuo karto persiunčiami gamtosaugininkams. Žinant tai, jog mobilusis ryšys paukščiams tikrai nėra reikalingas, tokie siųstuvai gali sukauptus duomenis saugoti ir persiųsti tada, kai gyvūnas vėl atsiduria ryšio zonoje. Neišsigąskite, visos šios technologijos naudojamos gyvūnų apsaugai.
Neurobiologija ir kvapų pasaulis
Kvapų pasaulis: Geriausiu moksleivio darbu mokslininkų komisija pripažino Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleivės Julijos Raudytės tekstą „Ką gali nosis: kvapų veikimas ir reikšmė organizmui“. Paprastai šių dalykų sąmoningai nesuvokiame, tačiau kartais atrodo, jog vienas ar kitas žmogus mums patinka arba nepatinka be jokios racionalios priežasties, tiesiog „iš kvapo“. O skirtingas mūsų patirtis smegenys susieja su skirtingais kvapais - naudojantis šiuo principu galima lengviau atsiminti išmoktus dalykus. Tai parodo, koks sudėtingas, tačiau genialiai „suprojektuotas“ yra žmogaus organizmas!
Galvos smegenys yra tiriamos ir kitais tikslais. Pavyzdžiui, VU Neurobiologijos ir biofizikos katedroje yra tiriamas alkoholio poveikis. Žiurkės gali rinktis: jos turi du buteliukus - viename yra grynas vanduo, kitame - alkoholio tirpalas.
Mėsa be skausmo: laboratorijoje auginama mėsa
Įvairių sričių mokslininkų komisija daugiausiai balų skyrė Manto Minkausko rašiniui pavadinimu „Apie kitokią mėsą“. Dabartinė mėsos gamybos technologija yra labai netvari - gyvulininkystė prisideda prie šiltnamio dujų emisijų daugiau nei visas transporto sektorius bei sunaudoja gausybę gėlo vandens. Šio galvosūkio sprendimas gali būti mėsos auginimas laboratorijoje. Pirmojo mėsainio gamyba 2013-aisiais kainavo 300 000 dolerių, su dabartinėmis technologijomis kainuoja apie 1000, už penkerių metų - apie 10 dolerių.
Sotukai - ateities maistas
Ateities perspektyvos ir biologijos ribos
Biologija, susijungusi su technologijomis, kuria stulbinančias ateities perspektyvas. Ateis diena, kai mašinas galėsime valdyti vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų, įskaitant ir Vilniaus universitetą. „Labai intensyviai dirbama toje srityje, kad nuskaitytume biologinius signalus iš paralyžiuotų žmonių. Yra labai nemažai nukentėjusių asmenų, kurių galvos smegenys puikiai veikia, protavimas vyksta, tik paprasčiausiai nevaldomas kūnas nuo tam tikro lygmens.“
Diskusijos dėl LIFE eksperimento parodė, kad atėjo metas nustatyti Saulės sistemos tyrimo taisykles. Šiandien LIFE modulį paleidžiantys Žemės gyventojai turi atsakyti dar į vieną klausimą - Visata atrodo tuščia ir negyvenama, todėl galbūt turėtume padėti gyvybei pasklisti visoje kosminėje erdvėje, siųsdami mikroorganizmus į tas planetas, kuriose jie galėtų įsitvirtinti ir vystytis. Taip galime tapti kosmoso „sodininkais“.
Prognozuojama, kad dalis dirbtinio intelekto keis gyvybę Žemėje, o kita dalis robotų pavidalu plėsis kosmose. Kažkada jie pakeis Saulės sistemą, o vėliau gal ir visą galaktiką. Tai peržengs žmonijos ir biologijos ribas.
„Mokslo sriuba“ - Mokslo Populiarinimo Iniciatyva
„Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Tai interneto TV laida, kurios tikslas - populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą antradienį 20:15 val. per LRT Kultūros kanalą. Anksčiau „Mokslo sriubą“ buvo galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą. Išalkus dar - per www.mokslosriuba.lt.
„Mokslo sriubos“ misija ir tikslai
Pagrindinis „Mokslo sriubos“ tikslas - mokslo populiarinimas, siekiant kelti visuomenės sąmoningumą ir plėsti žinių visuomenę. Iniciatyvos misija - kūrybiškai ir įdomiai plačiajai visuomenei pateikti aktualijas apie Lietuvos ir viso pasaulio mokslo pasiekimus. Organizacija mano, kad mokslo populiarinimas yra reikšminga investicija ne tik į visuomenės mentalitetą, bet ir į švietimo bei mokslo ateitį. Siekiama į Lietuvą atnešti naujos informacijos, kuri yra neprieinama lietuvių kalba. Visos laidos kuriamos remiantis tik patikimais šaltiniais. „Mokslo sriuba“ - tai ne tik keistas, bet ir įdomus, nuotaikingas bei kerintis mokslo populiarinimo projektas, skirtas smalsiems žmonėms.
„Mokslo sriubos“ nagrinėjamos temos
„Mokslo sriuba“ nagrinėja įvairias mokslo temas, siekdama atskleisti mokslo pasaulio įdomybes ir naujoves. Laidos apima platų spektrą temų:
- Biologija ir Medicina: Pristatomi naujausi šiuolaikinės farmacijos studijų pasiekimai, taip pat nagrinėjama delfinų terapija ir 3D vaistų spausdintuvai.
- Technologijos: Laidos nagrinėja dirbtinio intelekto proveržį, skaitmenizaciją, daiktų internetą ir kitas technologines naujoves.
- Energetika ir Aplinkosauga: „Mokslo sriuba“ gilinasi į atliekų deginimo procesus moderniose termofikacinėse elektrinėse, aiškindama, kaip išvalomi dūmai, kad į aplinką patektų kuo mažiau kenksmingų medžiagų, ir kokie yra skirtumai tarp nepilno ir pilno degimo.
- Medžiagotyra ir Chemija: Laidos pristato lietuvių mokslininkų iniciatyvas, tokias kaip mažų molekulių enciklopedijos kūrimas.
- Kosmosas: Laidos apžvelgia jaudinančias kosmines misijas ir dirbtinio intelekto pažangą, atskleisdamos naujausius kosmoso tyrimų pasiekimus.
- Istorija ir Kultūra: „Mokslo sriuba“ domisi senovės lietuvių laidojimo papročiais ir kitais kultūriniais aspektais, siekdama praplėsti žiūrovų akiratį.
- Gyvensena ir Ekologija: Laidos skatina atsigręžti į darną su gamta ir žmonėmis, pristatydamos tokias iniciatyvas kaip minimalizmas.
Šios temos rodo, kad „Mokslo sriuba“ siekia aprėpti platų mokslo sričių spektrą ir pateikti informaciją apie aktualiausius mokslo klausimus.
Mokslo populiarinimo rašinių konkursai
Kiekvienais metais jau tradiciškai „Mokslo sriuba“ kartu su astronomijos populiarinimo blogu Konstanta.lt organizuoja rašinių konkursą ir kviečia visus rašyti apie mokslą. „Mokslo sriuba“ kartu su technologijos.lt organizuoja mokslo populiarinimo rašinių konkursus, skatinančius domėjimąsi mokslu ir ugdančius gebėjimą aiškiai bei įdomiai perteikti sudėtingas temas. Šiais metais sulaukta 19 darbų. Šie konkursai ne tik skatina domėjimąsi mokslu, bet ir ugdo rašymo įgūdžius, kritinį mąstymą ir gebėjimą analizuoti informaciją.
Rašinių konkurso laureatai ir nagrinėjamos temos
Laidos kūrybinę komandą labiausiai sužavėjo Vilniaus Universiteto profesoriaus emerito fiziko Jono Grigo straipsnis pavadinimu „Ar dirbtinis intelektas pralenks žmogiškąjį?“. Įvairių sričių mokslininkų komisija daugiausiai balų skyrė Manto Minkausko rašiniui pavadinimu „Apie kitokią mėsą“. Geriausiu moksleivio darbu mokslininkų komisija pripažino Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleivės Julijos Raudytės tekstą „Ką gali nosis: kvapų veikimas ir reikšmė organizmui“.
Štai keletas temų iš konkurso laureatų darbų:
- Dirbtinis intelektas: Prognozuojama, kad dalis dirbtinio intelekto keis gyvybę Žemėje, o kita dalis robotų pavidalu plėsis kosmose. Kažkada jie pakeis Saulės sistemą, o vėliau gal ir visą galaktiką. Tai peržengs žmonijos ir biologijos ribas.
- Mėsa be skausmo: Dabartinė mėsos gamybos technologija yra labai netvari - gyvulininkystė prisideda prie šiltnamio dujų emisijų daugiau nei visas transporto sektorius bei sunaudoja gausybę gėlo vandens. Šio galvosūkio sprendimas gali būti mėsos auginimas laboratorijoje.
- Kvapų pasaulis: Paprastai šių dalykų sąmoningai nesuvokiame, tačiau kartais atrodo, jog vienas ar kitas žmogus mums patinka arba nepatinka be jokios racionalios priežasties, tiesiog „iš kvapo“. O skirtingas mūsų patirtis smegenys susieja su skirtingais kvapais - naudojantis šiuo principu galima lengviau atsiminti išmoktus dalykus.
2024 m. Konkurso Vietos
- 1 vieta - Elzė Grinevičiūtė, „Vienas keisčiausių objektų Visatoje: neutroninė žvaigždė“.
- 2 vieta - Dileta Tervydytė, „Nepaprasta žmogaus prisilietimo galia: žvilgsniu į fizinio kontakto poveikį mūsų sveikatai“.
- Konkurso partnerio lrytas.lt prizas - Elzei Rauličkytei („Daisono sfera“).
- Konkurso partnerio technologijos.lt prizas - Elzei Grinevičiūtei („Vienas keisčiausių objektų Visatoje: neutroninė žvaigždė“).
- Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimas - Elzę Rauličkytę („Daisono sfera“).
„Mokslo sriubos“ indėlis į visuomenę
„Mokslo sriuba“ atlieka svarbų vaidmenį populiarinant mokslą Lietuvoje:
- Prieinamumas: Iniciatyva siekia, kad mokslas būtų prieinamas visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar gyvenamosios vietos.
- Švietimas: „Mokslo sriuba“ šviečia visuomenę apie įvairius mokslo pasiekimus, naujausias technologijas ir jų poveikį mūsų gyvenimui.
- Įkvėpimas: Iniciatyva įkvepia jaunus žmones domėtis mokslu, rinktis mokslo profesijas ir siekti karjeros mokslo srityje.
Papildomos gamtamokslinio ugdymo priemonės
„Ugdymo sodas“ siūlo gamtamokslinį ugdymą su 40 tiriamųjų darbų ir 525 testo užduotimis, žinyną. Svetainėje rasite 185 mokymosi objektus, 1200 testų užduočių, žinyną 60-čiai gamtos mokslų temų 7-8 klasėms. Mokymosi objektai skirti mokytis biologijos, chemijos, fizikos kaip atskirų dalykų ir integruotai. Srityje „Mano“ galima sukurti skirtingo sudėtingumo testų ne tik iš svetainėje pateiktų, bet ir iš savo parengtų ir išsaugotų testų užduočių. Prie kiekvieno mokymosi objekto pateikiami mokymosi uždaviniai ir patarimai mokiniui, kurie gali būti naudingi ir mokytojams kaip metodinės rekomendacijos. Išnagrinėjęs kiekvienos temos mokymosi objektus ir atlikęs užduotis, mokinys gali įsivertinti, kaip suprato pateiktą medžiagą. Įsivertinti galima naudojantis mokymosi objektui parengtais įsivertinimo teiginiais arba skaitmeniniu „Voratinklio“ įrankiu pateiktu „Mano“ srities skiltyje „Įsivertinimas“. Svetainėje mokiniai mokosi atlikdami virtualius tyrimus, nagrinėdami demonstracijas, kurdami žemėlapius, iliustruotus lankstinukus, pasakojimus, komiksus ir kt.
„Mokslo sriubos“ laidų epizodai
„Mokslo sriuba“ reguliariai transliuoja įvairias mokslo temas nagrinėjančias laidas. Štai keletas pavyzdžių:
| Epizodo pavadinimas | Data | Trukmė | Peržiūros |
|---|---|---|---|
| Ultragarsinis objektų stebėjimas, koronaviruso diagnostika ir ką mokslas žino apie depresiją? | 2021-01-10 09:59 | 27 min. | 1524 |
| Obsesinio-kompulsinio sutrikimo priežastys, „Space Shuttle“ 40-metis ir kaip apsisaugoti nuo šalčio | 2021-01-31 09:59 | 26 min. | 930 |
| Apie 40 metų kosmose - erdvėlaiviai „Space Shuttle“ | 2021-01-24 09:59 | 26 min. | 1230 |
| Termobranduolinė sintezė, laiko kristalai ir pasakojimas apie vėją | 2021-01-17 09:59 | 27 min. | 954 |
| Vakcinos nuo koronaviruso - kaip jos veikia? II d. | 2021-01-03 10:00 | 27 min. | 3854 |
| Vakcinos nuo koronaviruso - kaip jos veikia? | 2020-12-27 09:59 | 27 min. | 609 |