Putojantis vynas - tai gėrimas, kuris užkariavo pasaulį ir tapo neatsiejama švenčių dalimi. „Aš geriu žvaigždes“ - taip šampano atsiradimą apibūdino prancūzų vienuolis Dom Perignon XVII a. Šios kategorijos gėrimai, priklausomai nuo regiono, turi skirtingus pavadinimus: Ispanijoje - Cava, Italijoje - Spumante ar Prosecco, Vokietijoje - Sekt, o Lietuvoje - tiesiog putojantis vynas.
Pagrindiniai putojančio vyno gamybos principai
Namuose gaminant putojantį vyną, geriausia naudoti rūgštesnes uogų sultis - gali tikti obuoliai, serbentai, agrastai. Optimalus rūgštingumas vynui yra 9-12 g/l bendrosios rūgšties arba pH apie 3,2, kas suteiks gėrimui gaivumo ir aromato niuansų. Vynuogių maišymas yra puikus būdas kurti unikalų skonį.
Putojantis vynas gaunamas antros fermentacijos metu, kai vynas fermentuojamas tiesiog butelyje. Po pirmos fermentacijos į vyną įpilama cukraus ir specialių šampano mielių (Champ mielės). Kiekvienam 10 litrų vyno reikia 220 g cukraus ir 3 g mielių.
Kaip gaminamas šampanas? (Žingsnis po žingsnio vadovas, kaip gaminti šampaną)
Antros fermentacijos ir mielių nusodinimo eiga
Norėdami suaktyvinti mieles, jas ištirpinkite šiltame (30 °C) vandenyje ir palaukite apie 30 minučių, kol jos pradės veikti. Tada supilkite jas į vyną ir kruopščiai sumaišykite su cukrumi. Paruoštas mišinys supilamas į butelius, kurie turi būti pagaminti iš sustiprinto stiklo (bent 650 g svorio), užkemšami karūniniais kamščiais su kapsulėmis.
Butelyje prasidėjus fermentacijai, vyno mielės kaupiasi ant butelio sienelių. Kad nuosėdos nesugadintų gėrimo, svarbu mieles nusodinti į butelio kakliuke esančią kapsulę. Šis procesas vyksta reguliariai vartant butelius per 21 dieną, vadovaujantis specialia technika. Putojančio vyno mielės gali nusėsti nuo devynių mėnesių iki penkerių metų.
| Proceso etapas | Veiksmas |
|---|---|
| Mielių aktyvavimas | 30°C vanduo, 30 min laukimo |
| Antra fermentacija | 220g cukraus / 10l vyno |
| Nusodinimas | Reguliarus vartymas 21 dieną |
| Pašalinimas | Kakliuko užšaldymas -20°C |
Mielių pašalinimas ir užbaigimas
Po devynių mėnesių mielės turi būti pašalintos iš butelio. Šiam procesui reikės butelio kakliuką apversti į indą su užšalusiu skysčiu, kurio temperatūra yra apie -20 °C. Po 40 sekundžių nuosėdos sušąla ir prilimpa prie kapsulės, kurią galite išstumti su slėgiu, atsargiai nuėmus metalinį kamštelį.
Užkemšant butelį šampano kamščiu, galite naudoti tiek plastikinį, tiek natūralios medžiagos kamštį. Vyną galima dar kartą uždaryti vielos laikikliu, kad išlaikytumėte anglies dioksido kiekį butelyje. Norėdami suteikti vynui estetišką pateikimą, uždėkite ant kamščio aliuminio foliją ir užklijuokite etiketę.
Svarbūs patarimai vyno gamybai iš uogų ir vaisių
- Rinkimas: Uogas skirtas vyno gamybai reikia skinti visiškai sunokusias, saulėtą dieną, nukritus rasai.
- Higiena: Visada sterilizuokite visus indus ir įrangą, kad išvengtumėte infekcijos ir acto rūgšties susidarymo.
- Cukraus kontrolė: Naudokite hidrometrą, kad tiksliai išmatuotumėte cukraus kiekį ir pasiektumėte norimą rezultatą.
- Temperatūra: Fermentacijos temperatūra turi didelę įtaką vyno kokybei; laikykitės rekomenduojamos 18-24°C temperatūros.
- Vėdinimas: Kad greičiau subręstų ir nuskaidrėtų vyną patariama „vėdinti“ kas 15-30 dienų, nupilant jį nuo nuosėdų.
Nors gaminant vyną iš Lietuvoje augančių uogų ar vaisių yra rizika, jog gėrimas gausis gana rūgštus, laikantis instrukcijų, gerą vyną galima pagaminti iš pirmo karto. Natūraliame naminiame vyne išlieka daugybė mikroorganizmų - probiotikų, o tinkamai paruoštas gėrimas džiugins ne tik jus, bet ir jūsų svečius.
tags: #naminis #putojantis #vynas #receptas