Pasvalio rajono savivaldybė yra administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje, Aukštaitijos etnografiniame regione, pasienyje su Latvija. Rajono šiaurėje driekiasi Žiemgalos žemuma, o likusį plotą užima Mūšos-Nemunėlio žemuma. Vienintelė aukštesnė vieta yra šias žemumas skiriantis Linkuvos kalvagūbris.
Geografinė padėtis ir reljefas
Pasvalio rajonas plyti šiaurės Lietuvoje. Tai tipiškas šiaurinės Lietuvos dalies lygumų (Žiemgalos, Mūšos-Nemunėlio žemumos) rajonas. Kraštui būdingų lygumų atsiradimo priežastis yra net prieš 350 milijonų metų plytėjęs vandens baseinas - senovinės negilios marios, kurios, nuosėdoms kaupiantis, seklėjo. Pasvalio rajonui būdingi karstiniai reiškiniai - smegduobės, dar vadinamos „gyvosiomis gamtos akimis“. Sniego ir lietaus vanduo per plyšius ir plyšelius skverbdamasis gilyn ir tirpdo ten slūgsančius gipso klodus. Ištirpusio gipso vietoje atsiranda tuštuma. Kai ji pasidaro tokio dydžio, kad viršuje likęs žemės sluoksnis nebeatlaiko savo svorio, prasideda griūtis - susiformuoja smegduobė. Vėliau paviršių lygino slinkdami ledynai. Maždaug 1 km storio ledo luitai sustodavo ir 200-300 metų „ilsėdavosi“ palikdami išgulėtas daubas.
Aukščiausia vieta yra rajono vakaruose Žiemgalos ir Mūšos-Nemunėlio žemumas skiriančiame Linkuvos kalvagūbryje: ties Kriaušiškių kaimu Velniakalnis iškilęs iki 75,2 metrų. Be kalvagūbrio, kraštovaizdį keičia Mūšos ir jos intakų Mažupės, Tatulos, Lėvens, Pyvesos, Jiešmens slėniai. Ežerų rajone nėra, telkšo tik keletas nedidelių tvenkinėlių. Ledynmečiai atnešė didžiulius riedulius, iš kurių iki šiol išlikę Petraičių (Daujėnų seniūnijoje) ir Banionių (Pumpėnų seniūnijoje) akmenys.
Pasvalio rajono savivaldybės vėliava - raudonas audeklas, jo centre - herbas. Pasvalio herbe vaizduojama raudoname lauke juoda jaučio galva su auksine grandine šnervėse ir tokios pat spalvos apynių virkščia, apsivyniojusia apie jaučio ragus. Jaučio galva simbolizuoja Pasvalį kaip svarbų žemdirbystės centrą, o apyniai - senas šio krašto aludarystės tradicijas. Pasvalio herbą sukūrė dailininkas Petras Repšys - respublikinė heraldikos komisija jį aprobavo 1970 m., šiek tiek pataisytą - 1997 m.
Rajono plotas - 1 289 km². Tai 2 proc. Lietuvos teritorijos. Gyventojų tankumas - 18 žm. / km² (2021 m. duomenimis).
Ties Pasvaliu į Mūšos upę įteka Lėvuo ir Pyvesa, tačiau miestui vardą suteikė mažesnė upė - Svalia (dešinysis Lėvens intakas). Didesnioji miesto dalis yra dešiniajame Lėvens krante. Miesto centre, prie upių santakos, yra Vytauto Didžiojo aikštė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, kultūros namai, krašto muziejus, šiek tiek į rytus - sporto rūmai. Kairiajame krante - Žalsvasis šaltinis, Girnų muziejus, rajoninė ligoninė. Vardo kilmė aiški - tai priešdėlio pa- vedinys iš upės, prie kurios įsikūręs miestas, vardo Svalia. Tai vandenvardinis vietovardis.
Lietuvoje yra įvairių objektų, kurie pretenduoja į aukščiausiojo vardą. Tai ne tik gamtos kūriniai, bet ir žmogaus rankų darbo statiniai, skirti tiek praktiniams, tiek estetiniams tikslams. Aukščiausias Lietuvos taškas yra Aukštójas (arba Aukštasis kalnas) - kalva Medininkų aukštumos moreniniame masyve, Juozapinės draustinyje. Aukštis virš jūros lygio - 293,84 m. Žemiausia vietovė Lietuvos teritorijoje nustatyta Rusnės saloje, Uostadvario km. Šilutės raj. Jos aukštis yra 0,27 m. žemiau jūros lygio.
Pasvalio rajono savivaldybė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su šiomis užsienio šalių savivaldybėmis: Liubaro (Ukraina), Bauskės (Latvija), Čokhatauri (Sakartvelas), Obernkircheno (Vokietija), Žorų (Lenkija), Liévino (Prancūzija), Drangedalo komuna (Norvegijos Karalystė), Giotenės komuna (Švedijos Karalystė).
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5,4 °C, liepos +17,5 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 674 mm kritulių.
Istorinis kontekstas
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Pasvalio apskrities 24 apylinkių ir Biržų apskrities 9 apylinkių. Tada rajono plotas buvo 672 km². 1950-1953 m. rajonas priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. jam perduota panaikinto Joniškėlio r. 10 apylinkių ir pats Joniškėlis, taip pat Linkuvos r. 1 apylinkė. 1957, 1961, 1966 ir 1980 m. šiek tiek pakeistos ribos. 1962 m. rajono plotas buvo 1291 km², nuo 1976 m. - 1289 km².
Pasvalio rajonas buvo suskirstytas į 14 apylinkių. Jose įkurti kolūkiai ir tarybiniai ūkiai - iš viso 42 administraciniai vienetai. Dar veikė Pasvalio vaismedžių medelynas, Pasvalio veislininkystės stotis, Joniškėlyje - Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis, Joniškėlio tarybinis ūkis-technikumas. Pasvalio r. dabar priklauso Panevėžio apskričiai. 1995 m. įkurta Pasvalio rajono savivaldybė.
1557 m. Pasvalys - senas miestas. Miesto apylinkės iki kryžiaus karų pabaigos (XIII a.) buvo gyvenamos žiemgalių genties. Pirmąkart gyvenvietė paminėta Rygos skolų knygose (Das Rigische Schuldbuch, 1286-1352 m.) - 1305 m. rugsėjo 29 d., 1306 m. balandžio 3 d. minimas pirklys Jonas iš Pasvalio (Johanni Posewolc, Poswalc, Posewalc). Pirmoji bažnyčia pastatyta 1494 m. Ldk Aleksandro iniciatyva. Šis kunigaikštis leido Jonui Grotui steigti miestą - atidaryti parduotuves, smukles, rengti turgus, tačiau miesto teisės gautos tik 1546 m. Nuo XVI a. Pasvalys su apylinkėmis priklausė Vilniaus kapitulai. Lietuvos istorijai svarbi Pasvalio taika, kai Lietuvos didysis kunigaikštis sudarė karinę sutartį su Livonijos magistru prieš rusus. Krašto muziejuje tai liudija nežinomo dailininko paveikslas „Kalavijuočių ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas Pasvalyje atsiprašo Žygimantą Augustą 1557 m. rugsėjo 14 d.”. Vilniuje gyvenančių iš Pasvalio krašto kilusių mokslo ir meno žmonių iniciatyva paveikslą atkūrė dailininkas Jonas Vaitekūnas. Turėjęs kilti karas tarp Livonijos ir Lietuvos dėl Livonijos valdovo represijų Rygos arkivyskupui, Lietuvos valdovo giminaičiui, buvo sustabdytas, kai Pasvalyje susitiko abu valdovai.
V. Pasvalio kraštą dažnais žygiais į Rusiją XVII amžiuje ir XVIII amžiaus pradžioje niokojo švedų kariuomenė. 1812 m. prancūzmečiu mieste buvo apsistoję Napoleono armijos daliniai. Šio krašto žmonės dalyvavo ir 1863 m. sukilime. Prie vieno iš sukilimo vadų, Antano Mackevičiaus, būrio, žygiavusio pro Kriklinius Biržų link, prisidėjo ir Pasvalio gydytojo Boleslovo Dluskio sutelkti vyrai. XIX a. Spaudos draudimo metai (1864-1904) buvo tikras knygnešių sąjūdis Pasvalio krašte. „Knygnešių karalius“ biržietis Jurgis Bielinis iš kelionių su knygų ryšuliais savo vežimėlį ir arkliuką pastatydavo Pasvalio Avižonio sodyboje netoli Svalios. Ten knygnešiai jau patys išsidalindavo leidinius. Prie Pasvalio gyvenęs Petras Šimbelis net 32 kartus slaptai perėjo sieną, vis iš Prūsijos gabendamas knygas.
Pirmasis pasaulinis karas visu baisumu Pasvalio krašto nepalietė, tačiau gerokai nuvargino žmones. Tačiau kaizeriniai okupantai padarė ir gerą darbą - 1916 m. 1918 m. pabaigoje, silpstant kaizerinės Vokietijos karinėms jėgoms, prasidėjo judėjimas už krašto nepriklausomybę, jo savarankiškumą. Į tėviškes po karo sugrįžusių krašto inteligentų iniacityva parapijose buvo išrinktos veikliausių, įžvalgiausių atstovų tarybos, kurių nariai įkūrė Pasvalio valsčiaus tarybą. Jai vadovavo diplomuotas agronomas Juozas Tonkūnas. Tačiau jaunai valsčiaus, kaip ir kitų valsčių, įėjusių į kaizerinių okupantų tyčia „sulipdytą“ Joniškėlio apskritį, vadovybei teko ginklais susiremti su socialistinės santvarkos entuziastais, nes pastarieji, besimokantieji Rusijoje, iš ten parsivežė idėjų, mėgino jomis sudominti dvarų kumečius, dalį samdinių. Jiems į pagalbą skubėjo Vilniaus revoliucinės vadovybės pakviesti Rusijos raudonarmiečiai. Iki pat 1919 m. vasaros vyko nelengva kova. Fronto linija svyravo Mūšos ir Lėvens upių ruožose. Joniškėlyje broliai Antanas ir Jonas Stapulioniai su bendražygiais subūrė vyrus į „mirties batalioną“.
1941 m. rugpjūčio 28 d. Antrojo pasaulinio karo metu vyko Pasvalio žydų žudynės: nužudyti 1349 žydai (402 vyrai, 738 moterys, 209 vaikai pagal K. Pasvalio kraštas labai nukentėjo nuo bolševikų teroro. 1941 m. birželio viduryje į Sibirą buvo ištremti daugelis veikliausiųjų mokytojų bei valstybės tarnautojų. Kelis kartus buvo tremiama ir pokario metais, ypač ruošiantis bei pradėjus kurti kolchozus, į kuriuos kaimo žmonės buvo varomi prievarta, stambesnieji ūkininkai apdedami didžiuliais mokesčiais, grasinama naujomis tremtimis už Uralo. Tremtiniai buvo skaičiuojami prasidėjus Atgimimui, kad Lietuvos sąjūdžio Pasvalio skyriaus iniciatyva į miesto Kultūros namus buvo sukviestos tremtinių šeimos. Vėliau jos organizavo Tremtinių sąjungos Pasvalio skyrių.
1947 m. Pasvalio krašto partizanai kovojo Dariaus ir Girėno apygardoje. Apygarda egzistavo neilgai, o joje veikę partizanai netrukus prisijungė prie LLKS Algimanto (vėliau Vyčio) apygardos, Pilėnų tėvūnijos teisėmis. Senosiose Pasvalio kapinėse atnaujinta palaidotų savanorių ir karių ankapiai, krašto tremtiniams ir politikams kaliniams pastatytas memorialinis paminklas iš granito. Vytauto aikštėje, prie šventoriaus tvoros, kur mesdavo žuvusiųjų partizanų kūnus, atidengta memorialinė lenta. 1997 m. rudenį atsatyta dalis partizanų slėptuvės-bunkerio Žadeikių girioje.
1994 m. Prasidėjus Atgimimui, užsimezgė ir tolydžio plečiasi ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas su Skandinavijos kraštais: Švedija, Norvegija, Danija, taip pat su Prancūzijos Vitrolio miesto savivaldybe. Pasvalio ir minėtų šalių Giotenės, Gundso ir kitos komunos keičiasi delegacijomis, mokytis ūkininkauti išvyksta jaunimas, kuris ruošiasi tapti ūkininkais ir ūkininkų konslultantais. Iš tų kraštų gauta ir toliau gaunama labdara: žemės ūkio technika, medicinos įranga, autotransportas. 1997 m. patvirtintas dabartinis Pasvalio herbas. Miesto jubiliejus 1997 m. rugsėjo 18-20 d. paminėtas etnokultūrinis renginiais. Prie Svalios žiočių, šalia Svalios tilto pastatytas architektūrinis paminklas - memorialinė granito plokštė su miesto įkūrimo ir jubiliejinėmis datomis. Penki vertikalūs metaliniai stulpai ir penki horizontalūs spirale platėjantys žiedai žymi kiekvieno miesto raidos šimtmetį.
Gamtos ir geografijos įdomybės
Pasvalio mieste yra mineralinių šaltinių. 1971 m. birželio 11 d. Lėvens žemumoje yra keli mineraliniai šaltiniai. 1887 m. Rygos politechnikos instituto profesorius G. Tomsas nustatė, kad jų vanduo yra mineralizuotas kalcio sulfato druskomis ir tinka gydymui. Čia atvykdavo nemažai ligonių, sergančių reumatu, sąnarių uždegimu, lėtinėmis odos ligomis. 1923 m. gydytojas K. Armonas iš tėvų paveldėto namo antrajame aukšte įkūrė nedidelę sanatoriją. Tuo metu Pasvalyje kasmet gydydavosi iki 200 žmonių. Prie Žalsvojo šaltinio yra liaudies meistro P. Geležinkelis: buvęs Gubernijos-Biržų siaurasis geležinkelis.
Vienas iš įspūdingiausių gamtos objektų Lietuvoje yra Žalsvasis šaltinis Pasvalio mieste. Tai giliausias Lietuvos urvas, iš prieš daugiau kaip 50 metų atsivėrusios smegduobės besiveržiantis šaltinis įteką į Lėvens upę. Povandeniniai šio urvo tyrinėjimai prasidėjo 2006 metais. Anksčiau manyta, kad urvo gylis 16 metrų, o vėliau patikslinta ir nustatyta, kad jo gylis - 20 metrų. Žalsvasis šaltinis yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“.
Kiti gamtos stebuklai, susiję su aukščiu ir gyliu Lietuvoje, apima ir kitus regionus. Pavyzdžiui, didžiausias akmuo Lietuvoje - Barstyčių akmuo, kurio ilgis - 13,4 m., aukštis - 3,6 m., plotis 7,5 m. ir sveria apie 680 tonų. Didžiausias upių akmuo yra Gaidelio akmuo, stūksantis Neryje ties Krėslynų kaimu. Giliausia Lietuvos duobė - 40 metrų gylio Velnio duobė Aukštadvario regioniniame parke.
Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenė) yra didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio požeminio vandens kiekį Lietuvoje. 1,8 hektaro plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka maždaug 350 metrų ilgio šaltavandenis Svilės upelis, įtekantis į Ventos - Dubysos kanalą.
Miškingumas Pasvalio rajone sudaro 16,3 proc., būdingi beržynai, pušynai, drebulynai, yra eglynų, mišriųjų miškų. Didžiausi miškai - Jakūbonių, Moliūnų, Žaliosios girios dalis.
Pasvalio rajone yra ir kitų gamtos bei žmogaus sukurtų objektų, kurie išsiskiria savo aukščiu, ilgiu ar dydžiu. Tarp jų - Mūšos tyrelio pažintinis takas, kuris yra ilgiausias lentomis klotas pažintinis takas Lietuvoje, esantis pelkėje. Jo ilgis 3605,87 m. Taip pat verta paminėti ilgiausią kabantį tiltą Lietuvoje - Lankupių tiltą per Minijos upę, kurio ilgis 130 m. Ir aukščiausią pėsčiųjų ir dviračių tiltą Alytuje, kurio aukštis - 38,1 m.
Lietuvos gamta slepia ne tik aukščio, bet ir gylio rekordus, o taip pat stebina savo dydžiu ir senumu.
Nors Lietuva nėra kalnuota šalis, reljefo įvairovė, kurią formuoja tiek gamtiniai procesai, tiek žmogaus veikla, sukuria unikalius objektus, išsiskiriančius savo aukščiu, gyliu ar ilgiu.