Paskutinis vasaros mėnuo gali būti skirtas ne tik atsisveikinimui su šiltuoju metų laiku, bet ir mylimų sparnuočių išlydėtuvėms. Jau dabar galime atidžiau stebėti gamtą: joje matomi ženklai leidžia suprasti, kad paukščiai jau ruošiasi palikti gimtąjį kraštą. Tiesa, kaip pasakoja ornitologas Liutauras Raudonikis, mūsų paukščiai Lietuvą palieka nevienodu laiku, tarsi leisdami žmonėms po truputį priprasti prie vis slopstančių rytinių sparnuočių giesmių.
Ankstyvieji migrantai
Pirmieji paukščiai savo kelionę į šiltuosius kraštus pradeda dar birželio mėnesį. Tai - tilvikiniai paukščiai, kurių patinai, patelėms perint, pirmąjį vasaros mėnesį pradeda po truputį klajoti ir traukia link žiemojimo vietų. „Ankstyviausi migrantai yra tilvikiniai paukščiai, kurie Lietuvoje ir peri. Kada patelės pradeda perėti, patinai pradeda klajoti, po truputį traukia link žiemojimo vietų. Tai vyksta jau birželio mėnesį, todėl to nepavadinsi rudenine migracija. Kartais būna taip, kad kol vieni tilvikai traukia link pietų, tundriniai tilvikai dar tik į šiaurę traukia“, - pasakoja ornitologas.
Netrukus sparnus kelia ir kita paukščių rūšis, tiesa, dažniau susidurianti su žmonėmis - varnėnai. Šie sparnuočiai, pasak L. Raudonikio, užaugina jauniklius, tuomet susirenka į būrius artimesnėse jų perimviečių apylinkėse, ir po truputį keliauja tolyn. Jų migracija, kaip pabrėžia gamtininkas, yra šiek tiek kitokia nei kitų paukščių rūšių. Panašiai elgiasi ir pempės, tačiau jų didžiuliai būriai pasirodo jau į vasaros pabaigą.
„Varnėnai migruoja kaip ir kitos paukščių rūšys, jos startuoja perimvietėse , o nusileidžia žiemojimo vietoje, kartais su trumpais sustojimais. Skiriasi rudeninės migracijos strategija. Varnėnai iš tokių paukščių, kurie po truputį klajoja ir paskui link žiemaviečių traukia. Pirmieji didžiuliai būriai klajojančių varnėnų pastebimi jau liepos mėnesį“, - tikina paukščių ekspertas.
Dar iki rudens išskrendančių paukščių yra ir daugiau. L. Raudonikis vardija, kad prie ankstyvųjų migrantų galima priskirti raudongalves sniegenas, kai kurias devynbalses, nendrinukes, žiogelius, lakštingalas. Tačiau jų migracija, pasak ornitologo, šiek tiek kitokia: „Jos traukia per augaliją, krūmais, kitos dar ir naktį skrenda, tai jų migracija nebus labai žmonėms matoma.“
Tačiau žiedavimo stočių tinkluose sugauti paukščiai parodo tikrąjį vaizdą.
Rugpjūtis - atsisveikinimo su paukščiais metas
Kiti vabzdžialesiai paukščiai, čiurliai, gyventojų dažnai pastebimi miestuose esančiuose inkiluose arba pastatų plyšiuose ir angose. Jie į šiltus kraštus sparnus pakelia rugpjūčio mėnesį. Neretai jie išskrenda rugpjūčio pirmą savaitę, kuomet vieną ryte nebesimato jų veržlių skrydžių padangėje. Šiais metais jie užtruko kiek ilgiau.
„Rugpjūčio antroje pusėje jau jų nebematysime. Jie greitai pasitrauks ir jie yra iš tų tolimųjų migrantų, kurie skrenda toli“, - paaiškina L. Raudonikis. Įdomu tai, kas naujausi moksliniai tyrimai parodė, jog jie visą migracijos laikotarpį ir net žiemavietėse visą laiką praleidžia danguje, kur ir miega. Tai geriausi mūsų skrajūnai. Tik perėjimo metu jie nakvoja inkiluose, drevėse ar pastatų plyšiuose.
Gandras - Lietuvos simbolis
Ko gero, viena labiausiai žmogaus akiai pastebima paukščių migracija yra gandrų išskridimas. Ornitologas L. Raudonikis pasakoja, kad rugpjūčio 25 diena jau nuo seno kalendoriuose pažymėta Gandrinėmis. Tai - gandrų išskridimo diena. Iki rugpjūčio 25 dienos jie jau būriuojasi ir šią dieną, jeigu yra palankios gamtinės sąlygos, gandrai būriu pakyla, dar pasuka kelis ratus ir palieką šalį. Beveik visi per vieną dieną.
Tiesa, ornitologas pažymi, kad yra kelios priežastys, kurios gali šiek tiek keisti gandrų migracijos laiką. Pirmiausia - maistas: „Buvo keli metai, kad gandrai išskrido savaite anksčiau. Didžiausia tikimybė, kad tai įvyks, yra sausros atveju, nes tuomet gandrams trūksta maisto.“
Kita vertus, pasak L. Raudonikio, gandrų migracijos laiką lemia gamtinė sąlygos. Jie yra sklandūnai, todėl jų skrydžiui, būtinos šiltos orų srovės. Jeigu oras vėsus, lietingas, gandrai tai jaučia ir dar lūkuriuoja Lietuvoje. „Šiomis dienomis jokių gandrų išskridimo požymių dar neturėtų būti, dabar užėjo lietingas laikotarpis ir dar tikrai anksti. Antroje mėnesio pusėje, jeigu bus šilti orai, jau galime pastebėti gandrų migracijos požymius“, - paaiškina gamtininkas, pridurdamas, kad gandrai yra paukščiai, kurie turi susiformavusį tokį migracijos įprotį ir tik esant ypatingoms sąlygoms jį keičia.
Šie paukščiai jaučia net dienų ilgio pasikeitimus, kurie yra ženklas, kad šiems sparnuočiams jau reikia kelti sparnus svetur.
Pajūryje poilsiautojai jau nuo liepos vidurio gali stebėti gan intensyvią upinių ir juodųjų žuvėdrų, mažųjų kirų migraciją, kuomet paukščiai kasdiena pakrante traukia link žiemojimo vietų. Upinės žuvėdros žiemai skrenda bene toliausiai - iki pietinės Afrikos. Tuo pat metu ankstyvais rytais pliažuose tikrai pamatysite ir būreliais link pietų traukiančius, o ties bangu mūša besimaitinančius įvairių rūšių šiaurinių kraštų tilvikus.
Virš jūros kas rytą galima pamatyti ir traukiančių įvairių rūšių ančių būrelius, tačiau dalis šių paukščių skrenda ne į žiemojimo, o šėrimosi vietas, kur, ramiuose vandens telkinių užutekiuose keis savo plunksnų apdarą. Pajūryje paukščių migraciją žmonės pastebi anksčiausiai, nes virš kopų, nors ir ne dideliais būriais jau traukia šelmeninės kregždės, kalviukai, kiti žvirbliniai paukščiau.
Daugėja Lietuvoje žiemojančių paukščių
Nuo gamtinių sąlygų priklauso ir kitų paukščių rūšių migracija. Tiesa, įdomu tai, kad mūsų kiekviena mūsų migruojančių sparnuočių rūšis turi savo migracijos strategiją. Vieni, kaip buvo minėta, migruoja lėtai, klajodami, kiti - pakyla Lietuvoje, nusileidžia Afrikoje net nestabtelėję. Tokie yra tilvikai stulgiai. Jie pakyla skrydžiui Lietuvoje, o nusileidžia tik ties pusiauju Afrikoje.
Tačiau L. Raudonikis pabrėžia, kad paukščių migracija kai kuriais atvejais vėluoja: „Yra paukščių rūšių, kurios, priklausomai nuo orų, išskristi neskuba. Ventės rage paukščiai migrantai pagaunami ir rudens mėnesiais, ko anksčiau tikrai nebūdavo.“
Ornitologas tikina, kad rugpjūčio pabaigoje į būrius jau telkiasi kregždės, kurios nakčiai mėgsta rinktis nendrynuose, o aukštai padangėje, akylesni žmonės pastebės traukiančius plėšriuosius paukščius - vapsvaėdžius, mažuosius erelius rėksnius ir kitus.
Gamtoje procesai, kaip ir kasmet, vyksta įprastu ritmu, kuri nežymiai gali pakoreguoti orų sąlygos. Tačiau L. Raudonikis pabrėžia, kad kai kurių paukščių migracija kai kuriais atvejais vėluoja, dažniausiai tai būdinga atskiriems individams: „Yra paukščių rūšių, kurios, jei orai šilti, išskristi neskuba. Ventės rage ankstyvieji paukščiai migrantai pagaunami ir rudens mėnesiais, ko anksčiau tikrai nebūdavo.“
Tačiau ruduo jau tikrasis paukščių migracijos metas, kuomet į žiemavietes traukia daugiausia paukščių rūšių, neretai suformuodami didžiulius būrius. Tačiau pradžioje reikia palydėti vasarą, o kartu ir jos pabaigoje išskrendančius sparnuočius.
Slapti migruojančių paukščių keliai | Dokumentinis filmas
Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas, ilgametis ornitologas Vytautas Jusys pasakoja, kad rudeninės paukščių elgsenos pasikeitimai pastebimi ne tik stebint kartas nuo karto vėliau į šiltuosius kraštus skrendančius paukščius, bet ir atvejus, kai sparnuočiai pasilieka žiemoti Lietuvoje. Visi paukščiai daugmaž prisilaiko terminų.
Tačiau galima pastebėti, kad, pavyzdžiui, gulbių nebylių didžioji dalis, užuot skridusios žiemoti į šiltuosius kraštus, būriuojasi Kaune, šalia Kauno hidroelektrinės. Be kita ko, pasak V. Jusio, prieš kurį laiką žiemą pamatyti tvenkinyje pempę, buvo didelis įvykis, o dabar, šiltėjant žiemoms, tūkstančiai jos rūšies paukščių žiemoja tvenkiniuose, kol šie užšąla. Tai gali būti ir iki gruodžio - sausi mėnesio.
Nespaudžiant šaltukui, paukščiai vandenyje randa maisto, o užšalus vandens telkiniams, jie patraukia link šiltesnių kraštų. „Žiemą pastebime ir vis daugiau didžiųjų kuolingų, dirvinių tilvikų, ko anksčiau tikrai nebuvo. Iki gruodžio mėnesio galima juos pastebėti būriais“, - priduria ornitologas.
Žuvinto pelkė - ramybės oazė paukščiams
Viena didžiausių ir populiariausių šlapynių Lietuvoje, kur gali apsistoti, pavyzdžiui, gervės, žąsys yra Žuvinto biosferos rezervate esanti Žuvinto pelkė. Čia, kaip pasakoja Žuvinto biosferos rezervato darbuotojai, stebėti gervių ir žąsų pulkus šiemet galima anksčiau nei įprasta. Paskutinėmis liepos mėnesio dienomis pilkųjų gervių susirinko beveik 900 paukščių, o pilkųjų žąsų - daugiau nei pusantro tūkstančio. Šiemet, kaip tikina rezervato darbuotojai, paukščių susitelkimo pradžia yra savaite kita ankstesnė galbūt dėl anksčiau prasidėjusios javapjūtės, gal - dėl gausesnių šių paukščių gretų.
Žuvinto rezervatas šiems paukščiams yra lyg ramybės oazė, apsupta aplink plytinčių laukų, pievų ir gyvenviečių. Užmirkusios ar vandens apsemtos pelkės, seklūs vandenys, kur niekas nemato ir pavojus netyko, gervei yra pati tinkamiausia vieta. Iki vėlumos šie paukščiai telkiasi aplinkiniuose laukuose ar pievose, kad sutemus jau pritilę suskristų ten, kur yra saugiausia - į Žuvinto aukštapelkės plynes ar tą naujai pasirinktą ežero seklumą.
Rudenėjant Žuvinto pelkėje ir ežere susirenkančių pilkųjų gervių ir žąsų būriai pastaraisiais metais gerokai viršija du tūkstančius paukščių. Ši šlapynė yra viena svarbiausių ir tinkamiausių jų apsistojimo vietų Lietuvoje. Kurį laiką praleidusios šlapynėje, pilkosios gervės ir pilkosios žąsys rudenį traukia į šiltesnius kraštus.
Darbas Ventės rago ornitologijos stotyje žiemą
Sakoma, kad žiemos mėnesiai gamtoje - ramybės metas. Tačiau tik ne Ventės rago ornitologijos stotyje. Čia net ir viduržiemį čirškauja žieduojami paukščiai. Iš tiesų tikėjausi, kad Ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys, paklaustas, kaip šiuo metu gyvuoja jų stotis, atsakys, jog, kaip ir pati gamta, tarsi prisnūdusi žiemos miegu. Tačiau nieko panašaus.
„Pas mus ramybės niekada nebūna. Atšventėme Naujuosius metus ir vėl žieduojame. Per pirmąsias tris šių metų dienas sužiedavome beveik 200 paukščių“, - pirmųjų šių metų dienų statistiką pateikė ornitologas.
Į žieduotojų rankas dabar daugiausia patenka čimčiakų. Būtent šie kikilinių šeimos paukščiai gerina visų laikų rekordus.
Čimčiakai - už naminius žvirblius mažesni, raudonu viršugalviu ir juoda gerkle išsiskiriantys paukšteliai, šiuo metu dideliais būriais skrendantys iš šiaurinių rajonų, tundrų, taigos į šiltesnes platumas. Dalis jų žiemoja Lietuvoje, kiti pasiekia Italiją ar Prancūziją. Prieš Kūčias danų ornitologai sugavo čimčiaką, žieduotą Kinijoje.
V. Jusio teigimu, pastarieji du mėnesiai - lapkritis ir gruodis - buvo patys geriausi nuo pat 1929-ųjų, kai gamtininko profesoriaus Tada Ivanausko pastangomis Ventės rage buvo įkurta ornitologijos stotis.
„Paprastai gruodį pagaudavome ir sužieduodavome 50-100 paukščių, o pernykštis gruodis buvo rekordiškai sėkmingas - į mūsų rankas pateko net 2 142 paukščiai, iš viso 28 rūšių, daugiausia - paprastųjų čimčiakų (1 737), smilginių strazdų (183) ir mažųjų čimčiakų (53). Lapkritis taip pat išsiskyrė rekordiniais skaičiais - sužiedavome 48 rūšių 7 540 paukščių, daugiausia - paprastųjų čimčiakų (6 378), alksninukų (149) ir poliarinių čimčiakų (119)“, - vardijo Ventės rago ornitologijos stoties vadovas.
Paklaustas, ar tokie paukščių srautai tokiu metų laiku ornitologams yra įprastas reiškinys, V. Jusys atsakė, jog pastarąjį dešimtmetį tai jų jau nė kiek nestebina. Tačiau jeigu prisimintume, kokia padėtis buvo XX amžiaus antroje pusėje, atrodytų neįprasta.
„Tokią padėtį lemia pirmiausia neįprastai šilti orai pastaraisiais metais. Net ir šį sezoną žemiausia temperatūra Ventės rage nebuvo nukritusi žemiau dviejų laipsnių šalčio, pastovi sniego danga nesusidarė, sniegas kol kas buvo pasirodęs tik trumpam. Ir metų sandūroje Nemuno deltoje buvo galima išvysti iki 10 tūkst. pempių, šimtus žąsų, ančių, gulbių, būrius skraidančių varnėnų... Vaizdas - visai kaip rudenį ar pavasarį.
Jei oro temperatūra gerokai nukris ir žemė įšals, didžioji dalis paukščių turės pasitraukti piečiau, kad susirastų maisto, nes, pavyzdžiui, pempės maisto ieško dumble. Žemei įšalus ir vandenims apsitraukus ledu, jos negalės pramisti, todėl turės skristi ten, kur šilčiau ir lengviau rasti maisto“, - aiškino ornitologas.
2017-ieji, pasak specialisto, nebuvo patys rezultatyviausi per visą ornitologijos stoties gyvavimo laikotarpį - sužieduota apie 96 200 paukščių. Tai trečias rezultatas nuo 1929 metų. Daugiausia paukščių stoties gyvavimo istorijoje buvo sužieduota 2003-iaisiais - daugiau kaip 105 tūkst. Dienos rekordas, kai buvo sužieduota 6 519 paukščių, taip pat buvo pasiektas 2003 metais - rugsėjo 23 dieną.
Ar Lietuvoje sužieduojama daug paukščių? „Skaičiai atrodo lyg ir nemaži, kol juos palygini su tais, kuriuos pateikia britų ornitologai. Antai Jungtinėje Karalystėje per metus sužieduojama daugiau kaip milijonas sparnuočių“, - teigė V. Jusys.
| Mėnuo | Paukščių rūšys | Pastabos |
|---|---|---|
| Birželis | Tilvikiniai paukščiai | Ankstyvieji migrantai, patinai pradeda klajoti. |
| Liepa | Varnėnai | Dideli būriai pastebimi jau liepos mėnesį. |
| Rugpjūtis | Čiurliai, gandrai | Rugpjūčio 25 d. - Gandrinės. |
| Liepos vidurys - Rugsėjis | Upinės ir juodosios žuvėdros, mažieji kirus, tilvikai, antys, šelmeninės kregždės, kalviukai | Migracija pajūryje. |
Gaudyklės
Kas paukščius privilioja į gaudykles? Pirmiausia dera paminėti, jog Ventės ragas yra ideali vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Mat rytine Baltijos jūros pakrante migruoja gausybė paukščių. Rudens pradžioje būna dienų, kai Lietuvos pajūriu skrenda daugiau kaip trys milijonai sparnuočių ir apie 70-80 proc. jų užsuka į Ventės ragą.
Išsigandę plačiųjų Kuršių marių vandenų daug smulkiųjų paukščių grįžta, paskui vėl drąsinasi skristi. Pastaruoju metu dažniau naudojami paukščių balsų įrašai. Jie leidžiami per garso skleistuvus. Vis dažniau įrašuose čiulba čimčiakai. Išgirdę savo gentainių balsus, skrendantys sparnuočiai leidžiasi į tą vietą, iš kur girdi čiulbančius paukščius, ir taip įsipainioja į gaudykles.
Pasak ornitologo, dalis paukščių iš gaudyklių randa kelią atgal, kai kurie per dieną įkliūva net penkis kartus. Į gaudykles patenka ne tik smulkieji sparnuočiai. Pernai ornitologai sužiedavo 143 rūšių paukščių - nuo 50 g sveriančio nykštuko iki 15 kg gulbės patino.
Į žieduotojų rankas patenka ir kitose šalyse sužieduotų paukščių - praėjusiais metais sparnuočių, žieduotų devyniolikoje šalių, įkliuvo apie šimtą. Tokiam paukščiui patekus į lietuvių rankas, naujas žiedelis nemaunamas, nebent senasis pasirodytų brokuotas. Tačiau nuskaitoma ant žiedelio esanti informacija, užregistruojama ir paske...