Kai išgirstame žodį „Amerika“, dažnai pagalvojame apie laisvę. Mūsų mąstymą veikia liberalizmo dvasia, ir mes nesąmoningai padaliname Amerikos žemyną į dvi dalis: protestantiška Šiaurės Amerika - laisvė, katalikiška Pietų Amerika - nelaisvė. Tačiau toks požiūris yra pernelyg supaprastintas ir neatskleidžia tikrojo Pietų Amerikos istorijos ir kultūros turtingumo. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti senovės Pietų Amerikos civilizacijas, atskleidžiant jų unikalumą ir indėlį į žmonijos istoriją.
Kolonizacijos stereotipai ir istorinė realybė
Svarbu pabrėžti, kad daugelis neteisybių ir laisvės apribojimų, priskiriamų kolonijinei Lotynų Amerikai, buvo būdingi ir kitoms kolonijoms, įkurtoms anglų, olandų ar praneūzų. Ginkluotas indėnų žemių užkariavimas, indėnų žudymas, pavergimas ir išnaudojimas - visos šios realijos nėra specifinės vien tik ispanų ar portugalų tautoms. Konkistadorai, ispanų bajorai ir miestiečiai, keliavo į Ameriką siekdami laisvės ir turto. Jie troško plėsti savo asmenines „karalystes“, ribojami tik minimalių Europos karalių įsakų.
Bažnyčia, įkvėpusi daugeliui kolonistų aukštesnę motyvaciją ir kūrusi pusiausvyrą tarp kolonistų ir indėnų laisvių, buvo vienintelė struktūra, kuri priešinosi šiam savivaliavimui. Karalienė Izabelė, supykusi dėl indėnų pavergimo, sudarė teisininkų ir teologų komisiją, kuri pripažino, kad indėnai turi teisę į laisvę ir negali būti verčiami vergais. Popiežius Paulius III 1537 m. išleido bulę, draudžiančią pavergti naujai užkariautas pagoniškas tautas.
Visa Lietuvos istorija | Senovės Civilizacijos Dokumentika
Pietų Amerikos indėnų civilizacijos
Amerikos indėnų civilizacijas vos per kelis dešimtmečius sugriovė europiečiai ir jų atneštos ligos. Tačiau tokia staigi jų mirtis išsaugojo itin daug ištisų miestų griuvėsių. Kadangi iki pat XIV-XV a. Amerikos civilizacijos neturėjo jokio ryšio su Europa, Azija ar Afrika, visi tie miestai tiesiog kitokie.
Inkų civilizacija
Senovės Peru vadinama „Ikikolumbine Peru“, Andų civilizacija, klestėjusia Andų srityje nuo II tūkst. pr. m. e. iki XVI a. Inkai sukūrė imperiją, apėmusią visą Andų sritį, o jų valstybės centras buvo sostinėje Kuske - „Pasaulio bamboje“. Inkų svarbiausias dievas buvo saulės dievas Inti, tikėjo reinkarnacija. Monumentalūs statiniai buvo statomi iš akmens, naudojant milžiniškų akmenų jungimo būdą, pradėtą taikyti Tiauanake. Statiniai buvo stabilūs, atsparūs žemės drebėjimams.
Maču Pikču - „senas kalnas“, prarastasis inkų miestas, kuris stūkso seisminio aktyvumo zonoje, todėl prasidėjus žemės drebėjimui statinių akmenys ima judėti prisiderindami prie žemės virpesių, o drebėjimui nurimus - sugrįžta į savo vietas. Inkai garsėjo savo kelių sistema, kuriais žinias nešė bėgūnai, o krovinius - lamos. Kas tam tikrą atstumą palei kelius būdavo tokie postai-miesteliai, vadinami tambo: poilsiui.
| Objektas | Paskirtis/Ypatybė |
|---|---|
| Kuskas | Inkų imperijos sostinė, primenanti pumą |
| Maču Pikču | Inžinerinis pasiekimas, atsparus žemės drebėjimams |
| Tambo | Poilsio postai palei inkų kelius |
Kitos svarbios kultūros
- Naskos kultūra: Paliko paslaptingus Naskos geoglifus ir Čaučilos kapines, kuriose sausas Atakamos dykumos klimatas puikiai išsaugojo tai, kas mirę.
- Tihuanakas: Viena svarbiausių Andų valstybių iki susikuriant inkų imperijai, pastatyta iš akmens blokų, sveriančių iki 131 tonos.
- Čan Čanas: Didžiausias pasaulyje nedegtų plytų miestas, kuriame gyveno apie 30 tūkst. gyventojų, naudojusių pažangią irigacinę sistemą.
- Uros gentis: Titikakos ežere plūduriuojančiose salose iš nendrių propaguoja senovinį gyvenimo būdą, minimaliai prisitaikydami prie šiuolaikinio pasaulio.
Indėnų tautų istorija ir kultūrinis palikimas
Manoma, iš viso yra 54-75 mln. indėnų, priskaičiuojama daugiau kaip 500 etninių vienetų. Indėnų protėviai daugiau kaip prieš 12 000 metų atsikėlė iš Sibiro per sąsmauką, kuri 9000 prieš Kristų pasibaigus ledynmečiui atsidūrė po Beringo sąsiauriu. Iš indėnų europiečiai išmoko auginti tabaką, kukurūzus, bulves, maniokus, vilnamedžius.
Amerikos autochtonai mažiau nustelbti Lotynų Amerikoje (išskyrus Karibų jūros salas). Rasiniu požiūriu europiečiai vyrauja Argentinoje ir Kosta Rikoje, kitur daugumą gyventojų sudaro metisai ir indėnai. Šių šalių vyriausybės laiko indėnų judėjimą nestabilumo šaltiniu, nes tarp metisų ir indėnų išplitęs skurdas, o Lotynų Amerikoje populiarios įvairios revoliucinės ideologijos, kurios derinamos su tradiciniais tikėjimais ir katalikybe.
tags: #pietu #amerikos #senoves #civilizacijos