Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius receptus ir patarimus, siejamus su profesoriumi Savickiu ir kitais specialistais, apimančius tiek fizinę, tiek psichologinę gerovę, mitybą ir prevencines priemones nuo ligų. Naudosime ne tik mokslinius įžvalgas, bet ir liaudies medicinos pasakojimus, pabrėždami, kad bet kokių gydymo metodų atveju būtina konsultuotis su gydytoju.
Profesoriaus Savickio vardu siejamas liaudies medicinos receptas
Tarp liaudies medicinos propaguotojų ir onkologinių ligonių dalijamasi receptu, kuris neaišku kodėl vadinamas profesoriaus Savickio receptu. Svarbu pabrėžti, kad liaudies medicina neturėtų būti laikoma pagrindiniu gydymo būdu ir prieš vartojant bet kokius preparatus būtina pasitarti su gydytoju.
Sudėtis ir paruošimas
Šis mišinys, skirtas kovai su piktybiniais augliais, turi dvi versijas. Pirmoji, labiau bendrinė, apima šiuos ingredientus:
- 100 g metylių (pelyno)
- 100 g kraujažolių
- 100 g beržo ir pušų pumpurų
- 100 g erškėčio uogų
- 50 g jonažolių
Žoles užpilti 3 l verdančiu vandeniu. Po to puodą įstatome į kitą puodą su vandeniu ir kaitiname 2 val. Išimame puodą su žolėmis ir laikome 1 parą apvyniojus audiniu. Nukošus dėti 1-2 buteliukus BEFUNGINO, 250 g konjako, 250 g alijošiaus sulčių ir 0,5 kg medaus. Laikyti 3 paras ir gerti: pirmą savaitę po 1 arbat. šaukštelį prieš valgį 0,5 h, vėliau po 1 valg. šaukštą 3 kartus per dieną. Alijošiaus galima ir nedėti, dėl jo daug prieštaringų nuomonių. Kartoti 2 kartus per metus.
Kita, truputį kitokia, mišinio versija aprašo:
- 500 g juodojo beržo grybo užpilti 3 l verdančio vandens ir emaliuotame inde virti 2 h.
- 100 g pušų pumpurų įdėti ir virti dar 1,5 h.
- 100 g beržų pumpurų įdėti ir virti dar 0,30 h.
- Įdėti tiesiai į verdantį mišinį, bet daugiau jau nevirinti: 20 g erškėtuogių, 20 g dilgėlių, 20 g kraujažolių, 20 g gysločio, 20 g pelyno.
- Laikyti viską 8 h.
- Po to viską nukošti, įdėti 500 g alijošiaus, 700 g medaus ir įpilti 500 g 96° spirito.
- Laikyti savaitę tamsioje vietoje. Po to galima naudoti ir toliau laikant tamsioje vietoje.
Vartojimas: 3 kartus per dieną po valgomąjį šaukštą 20 min. prieš valgį. Pastabos: alijošius ne jaunesnis 5 metų. Prieš tai 10 dienų nelaistytas, pjaustyti jį plastmasiniu peiliuku. Virti viską ant labai silpnos ugnies!
Kiti liaudies medicinos patarimai
Be minėto recepto, yra ir kitų, kartais prieštaringų, liaudies medicinos gydymo būdų, apie kuriuos kalbama tarp onkologinių ligonių. Svarbu pabrėžti, kad kai kurie iš jų gali būti pavojingi.
- Cheminės medžiagos ir žolės:
- Peroksidas: Yra vartojimo schemos, pagal kurias jis yra geriamas.
- Žibalas: Valo kraują, efektyvus gydant kepenų vėžį. Literatūra: „Gydymas žibalu“, Dalia Petrauskaitė, 2004 m. Panevėžys. Homeopat. vaistinėse parduodamas išvalytas medicininis žibalas.
- Dėmėtoji mauda: Nuodingas augalas. Medikai perspėja, kad dėmėtosios maudos tinktūra buvo nunuodytas senovės graikų filosofas Sokratas. Šiuo metu labai smarkiai praskiesti dėmėtosios maudos preparatai vartojami tik homeopatinių vaistų gamyboje.
- Ugniažolės spiritinės užpiltinės: Specifiškai ją ruošia Adelė Karaliūnaitė.
- Raudonosios musmirės spiritinės užpildinės.
- Rupūžės spiritinės užpiltinės: Rupūže stiprinamas imunitetas.
- Nenuodingi gamtos vaistai:
- Juodasis beržo grybas („Befunginas“): Patentuotas iki šiol Rusijoje gaminamas preparatas. Anotacijos vertimas: „Tinka skrandžio vėžiui gydyti, taip pat ir kitiems vėlesnių stadijų vėžiams, skrandžio bei dvylikapirštės opaligėms bei padidintam rūgštingumui mažinti, chroniškiems gastritams gydyti. Pasižymi organizmą stiprinančiomis ir tonizuojančiomis savybėmis, slopina skausmą.“
- Sidabražolė: Efektyvi žolytė gydant krūtų vėžį, taip pat ir kitus vėžiukus. Turi sutraukiančių savybių, skalavimams burnos gleivinei.
- Baltasis molis: Kasamas upės pašlaitėse maždaug 0,5 m gylyje.
Vartojant bet kokius papildus ar žoleles, reikia būti atsargiems ir kritiškai vertinti informaciją. Svarbu visada pasikliauti moksline medicina ir pasitikėti patyrusiais gydytojais.
Ilgaamžiškumo receptai pagal profesorių Albertą Skurvydą
Habilituotas biologijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Albertas Skurvydas teigia, kad žmonės darosi sąmoningesni ir daugiau juda, nes visi nori būti sveiki. Šiuolaikiniai tyrimai nurodo aiškias gaires ir veiksnius, lemiančius ilgesnę gyvenimo trukmę. Profesorius siūlo konkretų ilgaamžiškumo receptą.
Fizinis aktyvumas
Profesorius rekomenduoja kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių, iš kurių 3 tūkst. - greitesniu tempu. Taip pat reikėtų du kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus.
Mityba
Verta atkreipti dėmesį į savo mitybos įpročius. Rekomenduojama laikytis Viduržemio jūros dietos, vartoti daug vaisių ir daržovių, žuvį, baltą mėsą, atsisakyti saldžių gėrimų, smulkių miltų, transriebalų maisto. Mitybą reikėtų papildyti sveikomis bakterijomis ir maisto papildais, tokiais kaip Omega-3.
Protarpinis badavimas ir kūno šildymas
Profesorius rekomenduoja protarpinį badavimą ir ankstyvą vakarienę. Taip pat naudinga lankytis pirtyje, nes kūno šildymas veikia panašiai kaip ir fiziniai pratimai.
Streso valdymas
Ilgalaikis stresas paankstina senatvę, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į streso prevenciją.
Kokybiškas miegas
Suaugęs žmogus per naktį turėtų miegoti 7-9 valandas ir eiti miegoti iki 23 valandos. Vaikams reikėtų eiti miegoti iki 22 valandos.
Mokymasis ir aplinkos tyrinėjimas
Nuolatinis mokymosi procesas, skaitymas, rašymas, istorijų pasakojimas, žaidimai, dėlionės, smalsumas, žingeidumas padeda išlaikyti fizinę sveikatą ir blaivų protą. Taip pat verta keisti, tyrinėti aplinką, keliauti po gamtą, muziejus.
Pradėti niekada nėra per vėlu
Profesorius akcentuoja, kad mūsų ląstelės yra plastiškos, tad tiems, kurie sveiką gyvenimo būdą įveda vėlesniame amžiuje, jis taip pat yra ypač naudingas.
Arūno Savickio patirtis: gyvenimo būdo pokyčiai po ligos
Arūnas Savickis, susidūręs su storosios žarnos vėžiu, savo istorija įkvepia džiaugtis kiekviena diena ir nepasiduoti ligai. Jis pasakoja, kad pirmasis simptomas buvo rožinės spalvos gleivės tualete. Atlikus kolonoskopiją, jam buvo diagnozuota pirmos stadijos storosios žarnos vėžys. Nepaisant išgąsčio, vyras nusprendė į ligą žvelgti optimistiškai ir džiaugtis gyvenimu.
Sporto svarba sveikstant po ligos
Arūnas neabejoja, kad sportas jam padeda greičiau atsigauti po operacijos. Netrukus po operacijos jis pradėjo vaikščioti ir palaipsniui didinti fizinį krūvį. Po mėnesio jis grįžo į sporto klubą. Gydytojai onkologai patvirtina, kad fizinis krūvis ne tik padeda sveikti po operacijos, bet ir pagelbėja jai ruošiantis.
Gyvenimo būdo įtaka ir pokyčiai
Arūnas pripažįsta, kad anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu ir persivalgydavo. Jis džiaugiasi, kad jau septyneri metai yra blaivas. Taip pat jis valgė daug mėsos, o raudona mėsa didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Supratęs, kad reikia keisti gyvenimo būdą, jis pradėjo sportuoti ir pakeitė mitybą.
Gydytojų rekomendacijos dėl fizinio aktyvumo
Arūną operavęs gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas patvirtina, kad aktyvus gyvenimo būdas iki ligos ir fizinis aktyvumas po operacijos padeda greičiau sveikti. Po storosios žarnos operacijos rekomenduojama didinti fizinį aktyvumą, tačiau reikėtų vengti didelių svorių kilnojimo. Fizinis krūvis padeda ne tik greičiau sveikti po operacijos, bet ir jai pasiruošti.
Šiuolaikinės medicinos „receptai“ širdies sveikatai: intervencinė kardiologija
VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro intervencinis kardiologas-elektrofiziologas J. Bacevičius apibūdina, kad jo profesija - intervencinis kardiologas - yra kažkas per vidurį tarp terapinio darbo ir chirurgijos. „Daugiausiai dirbu su didelio dažnio ritmo sutrikimais - tachiaritmijomis, radus jų židinius širdyje darau vadinamuosius prideginimus - radiodažnuminę abliaciją. Taip pavyksta radikaliai išspręsti problemas“, - paprastai apie sudėtingas procedūras pasakoja gydytojas. Ant vos 33 metų specialisto pečių - jau apie 1000 žmonių gyvybes gelbstinčių ir gyvenimo kokybę gerinančių operacijų.
Ritmo sutrikimai ir jų gydymas
Paprastai į elektrofiziologo rankas pakliūva žmonės, kuriuos vargina aritmijos - širdies ritmo sutrikimai. Paprastai tai būna didelio dažnio širdies plakimas - ji ima plakti 100-200 kartų per minutę. Tuomet pacientai ne tik jaučia labai stiprius simptomus, tai kartu didina ir mirties riziką. Gydymo tikslas tokiais atvejais būna ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir prailginti gyvenimą.
Yra trys pagrindiniai aritmijų sindromai:
- Skilveliniai ritmo sutrikimai: Susiję su buvusiais infarktais ar struktūriniais širdies pakitimais. Šie ligoniai praktiškai kiekvieną dieną miršta. Jiems yra implantuotas kardioverteris defibriliatorius, liaudiškai - elektrošokas. Šis prietaisas, aptikęs ritmo sutrikimą, grubiai sakant, atgaivina pacientą duodamas elektros iškrovą. Tokie pacientai pas elektrofiziologą turėtų patekti kuo skubiau.
- Prieširdinės aritmijos: Pati dažniausia jų - prieširdžių virpėjimas. Tai yra numeris vienas aritmija pasaulyje. Šio sutrikimo atvejų dabar labai daugėja, Europoje Sąjungoje jų skaičiuojama 11 mln., o pasaulyje - apie 45 mln. Ši aritmija dažniausiai yra susijusi su gyvenimo būdu: mityba, fiziniu aktyvumu, nutukimu, kraujospūdžio padidėjimais, dideliu stresu. Tačiau pasitaiko ir sveikiems jauniems žmonėms, gali būti ir genetinių sutrikimų, taip pat sąlygoti skydliaukės ar kitų sutrikimų.
- Priepuoliniai supraventrikuliniai sutrikimai: Čia paprastai serga visiškai sveiki žmonės: gali būti jauni, net vaikai, iki vyresnio amžiaus - 40-70 m. Tokių žmonių širdys iš esmės yra sveikos, būna staiga priepuolio pradžia ir pabaiga, kai būna labai didelis pulsas - net ir virš 200. Tokius ritmo sutrikimus gydome 98 proc. efektyvumu.
Technologinė pažanga ir diagnostika
Technologinė pažanga elektrofiziologijoje šiandien kardinaliai skiriasi, net ir lyginant su buvusia prieš penkerius metus. Operacija yra minimaliai invazyvi, nėra daroma atvirų pjūvių. Paprastai per kojų kraujagysles įvedame kateterius ir venomis ar arterijomis nukeliaujama iki širdies. Judinant kateterius galima atkurti tiek pažeistos širdies dalies trimatį anatominį modelį, tiek surinkti elektrinius signalus. Pagrindinis įrankis diagnozuojant - elektrokardiograma. Ją galima padaryti arba priėmimo skyriuje, arba yra naujų prietaisų, pavyzdžiui, nešiojami laikrodžiai, kurie leidžia fiksuoti ir retus ritmo sutrikimus.
Pacientų pasitikėjimas ir gydytojo pašaukimas
Pacientų pasitikėjimą pelnyti padeda nuoširdus bendravimas ir kantrybė. „Kalba, žodis turbūt yra svarbesnis už bet kokį naują kateterį ar skalpelį“, - sako gydytojas. Labai svarbu, kad būtų bendrystė, nes du milimetrai į viršų, padarysi komplikaciją, du milimetrai į apačią - bus sėkminga operacija. Nors medikų darbas dažnai apibūdinamas kaip pašaukimas, svarbu nepamiršti ir atlygio. Situacija šalyje gerėja, tačiau vis dar yra didžiulis atotrūkis nuo kitų valstybių.
Onkologinių ligų prevencija ir ankstyvoji diagnostika
Storosios žarnos vėžio patikros programos svarba yra didžiulė. Slapto kraujo išmatose testas - neskausmingas tyrimas, kurį kiekvienas gali atlikti namų sąlygomis. Jei testas yra teigiamas, randama kraujo pėdsakų, tai - signalas, kad reikėtų atlikti kitą tyrimą - kolonoskopiją. Lietuvoje veikia nemokama storosios žarnos vėžio patikros programa ir kiekvienas 50-75 m. amžiaus gyventojas turėtų ja pasinaudoti.
Onkologinė liga nebūtinai reiškia mirties nuosprendį. Svarbiausia dabar įkalbėti sergantįjį, kad jam gali pasisekti ir kad bandytų gydytis. Yra tiek nuostabių istorijų, kaip pagyja žmonės. Viena giminaitė krūties vėžį III - IV stadijos išsigydė. Tas buvo prieš 7 metus. Dabar jau 7 metai praėjo ir jokių simptomų. Ji darė viską: ir papildus gėrė ir sausą raudoną vyną ir sultis spausdavosi ir vaistai ir t.t.
tags: #profesoriaus #savickio #receptas