Lietuvių virtuvė, turtinga tradicijų ir istorijos, siūlo daugybę receptų, kurie perduodami iš kartos į kartą. Šiame straipsnyje apžvelgsime senolių tradicijas, susijusias su dienos pietų gaminimu, ir aptarsime pagalbos programas bei bendruomenės iniciatyvas, skirtas užtikrinti orų ir pilnavertį vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą.
Maltos ordino pagalbos tarnybos misija - rūpestis senjorais
Šalyje svarbu nepamiršti nė vieno žmogaus, nepriklausomai nuo amžiaus, sveikatos ar finansinės padėties. Valdo Adamkaus teigimu, visi nusipelnėme oraus ir šviesaus gyvenimo, o tiems, kuriems pasisekė mažiau, turime padėti. Pasidalintas gerumas visada grįžta gerumu. Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) dėka pasirūpinama skurstančiais šalies seneliais. Be savanorių nešamos sriubos ir jiems rodomo dėmesio, senelių senatvė nebūtų laiminga. Maltiečiai rūpintis vargstančiais seneliais gali tik padedami visų, aukojančių šiam kilniam tikslui.
Maltiečiai karštą sriubą silpniausiems ir vargingiausiems seneliams veža kelis kartus per savaitę. Šiuo metu maltiečiai globoja 3 tūkst. senolių. Pagalba jiems teikiama 44-iose Lietuvos vietovėse: atvežamas maistas, padedama buityje, sprendžiamos vienišumo ir užimtumo problemos, teikiamos nuolatinės priežiūros paslaugos. Maltiečių globojami seneliai - tai žmonės, gyvenantys žemiau skurdo ribos, neturintys artimųjų ar žmonių, kurie galėtų jais pasirūpinti, vieniši, ligoti. Šiems žmonėms maltiečių vežama sriuba dažniausiai būna vienintelis karštas maistas per visą dieną ar net kelias. Seneliai ypač vertina savanorių jiems skiriamą dėmesį - bent taip jie gali pasijausti kažkam reikalingi, rūpintys ir svarbiausia, turintys su kuo pabendrauti.
Šiaulių maltiečiai stengiasi padėti žmogui, kai prispaudžia vargas ar liga. Savanoriai lanko senelius jų namuose du kartus per savaitę, atnešdami karštos sriubos termosą. Bendravimas jiems padeda atitolinti vienatę ir tą slogų jausmą, kad esi niekam nereikalingas. Geraširdžiai savanoriai kartu su seneliais vyksta į gydymo įstaigas, o geru oru kartu pasiramsčiuodami keliauja į lauką. Stipresniems senjorams yra vežami maisto produktų lauknešėliai. Tačiau parama seneliams vien maistu neapsiriboja. Senatvės problemas, nepriteklių dažnai lydi ir giliai įsišaknijusi nematoma vienatė. Tad maltiečių apsilankymai seniems žmonėms yra daugiau nei dubenėlis sriubos. Senolių vienišumo ir užimtumo problemas maltiečiai sprendžia jais rūpindamiesi senjorų dienos centruose ir klubuose, kurių skirtingose Lietuvos vietovėse iš viso yra septyni.
„Maltiečių sriuba“ - kasmetė tradicija, jungianti Lietuvą
Kasmetė „Maltiečių sriubos“ akcija - jau 19-oji. Jos tikslas - surinkti lėšų vienišų, vargingai gyvenančių senų žmonių pagalbai. Tai tapo tradicija, kurios laukia ne tik savanoriai, bet ir miestų gyventojai. Pirmasis akcijos „Maltiečių sriuba“ renginys, vadinamas „krikštynomis“, įvyko trečiadienį, kai savanoriai sriuba vaišino Lietuvos Respublikos vyriausybės darbuotojus, tarp jų ir premjerą Algirdą Butkevičių. Vėliau sriuba buvo vaišinami sostinės gyventojai ir svečiai.
Akcijos renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose: Panevėžyje, Šilalėje, Klaipėdoje, Vilkaviškyje, Tauragėje, Alytuje, Kaune, Zarasuose ir kituose. Juose maltiečiai sriuba vaišino praeivius, pardavinėjo savo rankdarbius, sveikinimo kalbas sakė miesto merai ar seniūnai. Šiauliuose labdaros ir paramos renginys „Maltiečių sriuba“ vyko gruodžio 7-ą dieną nuo 12 val. prekybos ir laisvalaikio centre „Tilžė“ (Tilžės g. 225). Nuo 11 val. 30 min. kartu su Šiaulių pučiamųjų orkestro akordais prekybos centro koridoriais pražygiavo savanorių eisena. Erdvėje prie fontano buvo galima gerėtis tradicines akordeono muzikos ribas peržengusio virtuozo Martyno Levickio pasirodymu, pasiklausyti Rasos ir Kęstučio Stoškų (grupė „Kitava“), pasimėgauti Adrijanos Balsytės (sopranas), Juozo Janužo (tenoras), Romualdo Juzukonio (baritonas), Sigito Vaičiulionio (klavišiniai) nuostabiais muzikos kūriniais. Širdis ir ausis džiugino Šiaulių universitetinės gimnazijos mišrus choras „Poco“ (vadovė R. Stoškuvienė), Šiaulių „Juventos“ progimnazijos jaunieji talentai. Šventinę dvasią padėjo kurti kalėdinės dirbtuvės. Viso renginio metu maltiečiams talkino jaunieji savanoriai, kad galėtumėte paaukoti ir taip prisidėti prie sotesnio ir šviesesnio vienišų senelių gyvenimo Šiauliuose.
Maltos ordinas I Projektas "Maltiečių sriuba" ( lapkričio 28 d.)
Negalintiems atvykti į renginį ir norintiems išreikšti pagalbą senatvei, maltiečiai kvietė aukoti SMS žinutėmis ir skambučiais 1415 - 10 Eur, 1601 - 5 Eur. Trumpaisiais numeriais galima aukoti iki 2025 m.
Senjorų dienos centrai ir klubai: erdvė bendravimui ir veiklai
Maltiečių namai - viltis vienišiems. „Pirmųjų Maltiečių namų atidarymą, prieš trejus metus, vadiname „pasitikrinimo“ laikotarpiu. Laikui bėgant pastebėjome, kad jie labai reikalingi vienišiems žmonėms, nes įsižiebusi viltis net pakelia juos iš patalo. Toks patyrimas ir visuomenės įvertinimas skatina mus plėsti šią veiklą, tad jau pradėjome naujų Maltiečių globos namų steigimo darbus.
Renginiai - tai ne tik „sausos” paskaitos, tai galimybė dalintis savo mintimis, susirasti bendraminčių ir keistis informacija. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių sk. Bendrauk šiuolaikiškai. Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuotas ir LR Prezidento Gitano Nausėdos globojamas projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į mokymus! „Senjorų pasaulis“ - vienas iš projekto partnerių, pristato temą „Bendrauk šiuolaikiškai.“ „Senjorų pasaulio“ atviroje ketvirtadienio paskaitoje Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos viceprezidentė Miglė Maniušytė pasakos, kaip šiuolaikinės technologijos keičia vyresnio amžiaus žmonių kasdienybę ir kokias galimybes jos suteikia gyvenant savo namuose bei bendruomenėje. „Senjorų pasaulis“ ketvirtadienio paskaitoje prof. Libertas Klimka pasidalins savo įžvalgomis apie sostinės mitologiškumą, susijusį su tautos istorinėje atmintyje niekada neišblėsusia valstybingumo idėja.
Kasdienio gyvenimo ritualai ir pagalba senjorams
Dienos centruose ir klubuose senjorams užtikrinama ne tik bendrystė, bet ir praktinė pagalba kasdienėje buityje. Štai keletas pavyzdžių, ką veikiama kartu:
- Sotūs pilvai. Rūpinamasi, kad senjorai gautų visavertį maistą.
- Vonios pramogos. Prisileidžiame pilną vonią putų, ar pajungiame tropikų dušą ir, žiūrėk, mes jau švarūs (pilnas prausimas - kas tris dienas).
- Dulkėms NE. Išsiurbiame visus kampus, išplauname grindis, išskalbiame drabužius ir vėl švaru (1 kartą per savaitę).
- Sveikata. Kartą per pusmetį pasitikriname sveikatą, apsilankydami artimiausioje gydymo įstaigoje.
- Tvarkome rimtus reikalus drauge. Padedama susitvarkyti su įvairiomis administracinėmis užduotimis.
- Grožio popietė. Sėdim, mąstom, kaip čia šiandien gražiau pasipuošus.
- Ilgi pokalbiai ir grynas oras. Einame (bent kartą per 2 savaites) į viešuosius renginius kartu.
- Turim ir savo hobį. Mezgam, neriam, o gal net drožinėjam? Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, ką mes veikiame.
Kiekvienas pagalbos paketas sudaromas individualiai, pirmojo apsilankymo metu, socialinių darbuotojų padėjėjų kuratorius nustato paslaugų poreikį ir sudaro planą. Socialinio darbuotojo padėjėjas su senjoru, ar jo šeimos nariu, susidaro apsilankymų grafiką.
Bendruomenės renginiai ir parama senjorams
Visoje Lietuvoje organizuojami įvairūs renginiai, skirti senjorams, kurie praturtina jų kasdienybę ir padeda išlaikyti aktyvų socialinį gyvenimą.
Šventės ir renginiai, skirti senjorams
- Kalėdinė mugė Klaipėdoje. Visą gruodžio mėnesį klaipėdiečių ir miesto svečių laukė kvapni kalėdinė mugė - įsikūrusi Teatro aikštėje, naujuose ir spalvinguose nameliuose. Šiltos sultys, meduoliai, imbieriniai sausainiai, kalėdiniai suvenyrai, ką tik iškepti kvapnūs ir šokoladu aplieti blynai, skrudinti, karšti riešutai ir laiškai Kalėdų Seneliui.
- Labdaros mugė Klaipėdos universitete. Klaipėdos universitete vyko kalėdinė labdaros mugė, kurioje kiekvienas galėjo atrasti ką įsigyti ir kuo papuošti savo namus. Mugės metu savo rankdarbius pristatė Klaipėdos miesto mokyklų, įvairių užimtumo centrų moksleiviai bei socialines paslaugas teikiančios įstaigos. Taip pat buvo galima paskanauti tradicinio obuolių gėrimo, gardžių vaflių ir kitų kepinių.
- Bėgimas „Padovanok senjorams Kalėdas“. Lietuvos verslo kolegija kvietė į labdaringą bėgimą „Padovanok senjorams Kalėdas“ (startas - Turgaus g.). Šventinis bėgimas, kurio metu visos surinktos lėšos buvo skirtos Maltiečiams.
- Kiti renginiai: Gruodžio 4 d. Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis ,,Mėguva” giedojo adventines giesmes. Gruodžio 8 d. Baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho šešių kantatų ciklas, visuotinai vadinamas „Kalėdų oratorija“. Gruodžio 9 d. Dovana Klaipėdai ir klaipėdiečiams: parodos „Diena, kai gimė Išganytojas“ arba „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę…“ pristatymas. Gruodžio 14 d. Žinomiausia šalies ledo šokėjų pora Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko ruošė kalėdinę dovaną. Gruodžio 16 d. Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenės dovana - kalėdinės muzikos vakaras (buv. Šv. Jono bažnyčioje).
Kultūrinis gyvenimas ir bendruomenės renginiai Molėtuose
Molėtų kraštas taip pat aktyviai dalyvauja įvairiuose kultūriniuose ir bendruomenės renginiuose, kurie praturtina senjorų gyvenimą:
- Šeimadienio šventė. Paskutinę pavasario dieną Molėtų vasaros estradoje vyko tradicinė Šeimadienio šventė, subūrusi gausų jaunųjų choristų, solistų ir šokėjų būrį, bei pritraukusį daug žiūrovų.
- Motinos dienos koncertai. Pirmasis gegužės sekmadienis skirtas Motinos dienai. Molėtų kultūros centro kolektyvai koncertavo Giedraičių gimnazijos salėje.
- Sakralinės muzikos festivalis. Šiais metais jau XXIII-ąjį kartą įvyko sakralinės muzikos festivalis „Šlovinkime Viešpatį stygomis ir dūdomis“.
- Kovo 11-osios minėjimas. Kovo 11-ąją Molėtų kultūros centre vyko šventinis koncertas „Paukščio giesmė“, į kurį susirinko didelė žiūrovų gausa.
Praktiškos dovanos ir pagalba kasdieniam gyvenimui
Ieškant dovanos senjorams svarbiausia rinktis praktiškus ir naudingus daiktus. Vyresnio amžiaus žmonės labiau vertina funkcionalumą ir patogumą, todėl dovanos turi pritaikyti jų kasdieniams poreikiams.
Senjorams ypač svarbu jaukumas ir šiluma, todėl populiariausios dovanos - elektriniai pledai, šildančios pagalvės ir patogūs megztiniai. Elektrinis pledukas gali būti naudojamas tiek namuose, tiek sodyboje, o šildanti pagalvė padeda sumažinti sąnarių ar nugaros skausmus. Praktiška dovana senjorams - sveikatingumą skatinantis prietaisas. Kraujospūdžio matuokliai, elektroninės svarstyklės ar masažuokliai gali padėti kasdien rūpintis sveikata. Pavyzdžiui, rankų masažuokliai skatina kraujotaką, o pėdų masažuokliai mažina nuovargį. Jei senjoras mėgsta leisti laiką aktyviai, verta rinktis dovaną, susijusią su pomėgiais. Gali tikti kokybiškos dėlionės, stalo žaidimai, knygos ar rankdarbių rinkiniai. Sodininkystės mėgėjams puikiai tiks patogūs įrankiai arba augalų priežiūros rinkiniai.
Asmeniškos dovanos turi didelę vertę. Nuotraukų albumas su šeimos nuotraukomis, skaitmeninė nuotraukų rėmelis ar rankų darbo atvirukas gali pradžiuginti labiau nei brangi prekė. Rankų liejimo rinkiniai - tai ypatinga dovana senjorams, norintiems įamžinti brangius prisiminimus. Naudodami rinkinyje esančias medžiagas vos per kelis etapus galite namuose sukurti tikrovišką 3D rankų skulptūrą, kuri papuoš interjerą ir primins apie artimuosius. Galima rinktis Classic arba Premium kolekcijas, kuriose skiriasi komplektacija - Premium rinkiniuose rasite dažų rinkinį bei stiklinius padėkliukus. Didelį pasirinkimą praktiškų dovanų senjorams galima rasti internetu, Amazon parduotuvėje.
| Nr. | Dovanos tipas | Aprašymas |
|---|---|---|
| 1. | Elektrinis pledukas Shodu | Itin švelnus ir šiltas, pagamintas iš dvipusio flanelės ir „Sherpa“ audinio, 8 kaitinimo lygiai, 1-9 val. laikmatis su automatiniu išsijungimu. |
| 2. | Šildanti pagalvėlė Lenmen su grafenu | Padeda mažinti pečių, kaklo ir nugaros įtampą, 6 temperatūros režimai, 4 automatinio išsijungimo laikmačiai. |
| 3. | Kraujospūdžio matuoklis FIYES automatinis | Su dviem rankogalių dydžiais, didelis LED ekranas, išsaugo iki 199 matavimų trims vartotojams. |
| 4. | Pėdų masažuoklis TISSCARE Shiatsu su šildymu | 4 masažuojančios „rankos“, 8 voleliai, 74 spaudimo taškai, šildymo funkcija iki 48 °C. |
| 5. | Vonios chalatas Marriott Terry Velour | 100 % medvilnės, minkštas, purus, gerai sugeria drėgmę. |
| 6. | Stalo žaidimas „Shut The Box“ medinis | Skirtas 2-6 žaidėjams, lavina matematikos įgūdžius ir strateginį mąstymą. |
| 7. | Sodininkystės kėdutė-suolas „BDL Garden Kneeler and Seat“ | Tvirta metalinė konstrukcija, minkšta pagalvėlė, komplekte įrankių dėklai. |
| 8. | Skaitmeninis nuotraukų rėmelis „FRAMEO Digital Picture Frame“ (39,6 cm) | 15,6 colio Full HD IPS ekranas, 32 GB vidinė atmintis, nuotraukų siuntimas per programėlę. |
| 9. | Rankų darbo skara „Women Granny Square Warp Cable“ | 100 % rankų darbo, minkštas medvilninis pluoštas, ilga, spalvinga. |
Dienos pietūs Vilniaus valgyklose: tradicija ir prieinamumas
Ši vieta vilioja jaukumu ir šiluma, tarsi grįžtumėte į senelio sodybą ar senųjų dvarų virtuvę, kur laukia šiltas žodis ir skaniausias kąsnelis. Vilniuje gausu paprastų valgyklų ir kepyklų-užkandinių, kuriose karštus, sotius pietus galima pavalgyti už maždaug 1-3,50 €. Porcijos dosnios, o valgiaraščiai keičiasi kasdien - paprastai siūloma sriuba ir pagrindinis patiekalas su bulvėmis, ryžiais arba salotomis. Aptarnavimas greitas, dažniausiai savitarna, tinkantis studentams, darbuotojams ir taupantiems keliautojams. Centrinės ir universitetų valgyklos puikiai tinka greiti papietauti darbo dienomis; Senamiesčio vietos siūlo jaukius, tradicinius patiekalus. Aptarnavimas greitas ir daugiausia savitarna, užsisakoma ir mokama prie prekystalio, o atsiimama pro langelį.
Pasirinkimas svyruoja nuo mažyčių Sultinių (Jogailos g. 6), kur patiekiami istoriniai Senamiesčio patiekalai už mažiau nei 2,90 € su užsakymu prie baro ir tik penkiais staliukais, iki VU Istorijos fakulteto valgyklos (Universiteto g.). Taip pat galima rasti vietų kaip „Senolių tradicija” netoli Gedimino pr., Lietuvos kulinarinio paveldo muziejaus smuklė (Bokšto g.) ir Vyno rūšelis (Labdarių g.). Už siaurų gatvelių ir muziejų kiemų ribų, universitetų ir darboviečių valgyklos aprūpina centrinį Vilnių nuspėjamais, greitais pietumis, skirtais studentams ir darbuotojams. Porcijos didelės ir pažįstamos: grikiai, bulvės, virtiniai ir sriubos dominuoja meniu. Pavyzdžiai apima VU Istorijos fakulteto valgyklą (Universiteto g.).
Lietuvos kulinarinės tradicijos: nuo kasdienio stalo iki šventinių patiekalų
Kiauliena - populiariausias mėsos pasirinkimas
Kiauliena yra mėsa, kuri dažniausiai atsiduria ant lietuvių stalo, o jos populiarumas neatslūgsta net ir keičiantis sezonams. „Norfos“ vyriausiasis mėsininkas Dainius Bartošius teigia: „Kiauliena yra viena lengviausiai pasisavinamų mėsos rūšių. Joje daug vitamino B, baltymų, geležies, kalcio, vitaminų A ir D. Mokslininkai nustatė, kad kiaulių mėsoje ir lašiniuose yra tam tikrų rūgščių ir seleno - šios medžiagos padeda kovoti su bloga nuotaika, kuri apninka tamsiuoju ir niūriuoju metų laiku.“
Keičiasi tik patiekalai, ruošiami iš jos: šaltuoju metu daugiau perkama smulkintos ar troškinti skirtos mėsos - mentės, kumpio, taip pat mėsos, tinkamos šaltienai virti, - karkų, kojų, o šiltuoju sezonu daugiau įsigyjama tokios, kurią galima kepti lauko kepsninėse, - sprandinės, nugarinės, mentės. „Norfos“ prekybos tinkle per mėnesį parduodamos kiaulienos kiekis stabiliai didėja - ne veltui šviežia kiauliena yra tarsi šio prekybos tinklo vizitinė kortelė, kuria čia pagrįstai didžiuojamasi. O pirkėjai žino: čia visuomet ras šviežiausios ir kokybiškiausios lietuviškos mėsos. Visoje šalyje išsidėsčiusias „Norfos“ parduotuves kiauliena pasiekia iš naujos „Rivonos“ skerdyklos Šilalėje. Tai leidžia optimaliai sutrumpinti kiaulienos skerdenos kelią į parduotuves. O šie renkasi tokią kiaulienos dalį, kokį patiekalą ketina gaminti, - „Norfos“ parduotuvėse galima įsigyti tiek kumpio, sprandinės ar išpjovos, tiek kitų dalių ar subproduktų. Pasiūla tokia, kad įtinkama net išrankiausiems. „Kiekviena dalis dėl įvairios mėsos struktūros, riebalų ir skiriamojo audinio pasiskirstymo tarp raumenų pasižymi skirtingomis skoninėmis savybėmis. Dėl to tam tikros dalys naudojamos skirtingiems patiekalams gaminti“, - pasakojo D. Bartošius. Pasak jo, nors kiauliena laikoma riebia mėsa, dėl riebalų ji tampa tik skanesnė, švelnesnė, lengviau paruošiama. „Ypač vertinama vadinamoji marmurinė mėsa, kurioje riebalinis audinys tolygiai ir saikingai pasiskirstęs tarp raumeninio audinio, pavyzdžiui, sprandinė“, - atkreipė dėmesį mėsininkas.
Kiaulienos dalių panaudojimas
Kiekviena kiaulienos dalis tinka skirtingiems patiekalams gaminti:
- Sprandinė: Daugiausia riebalinio ir skiriamojo audinio turinti kiaulienos dalis, dėl to mėsa sultingesnė. Iš jos gaminami kepsniai, šašlykai, kepami didesni jos gabalai.
- Mentė: Mėsa taip pat turi daug skiriamojo audinio, bet yra šiek tiek kietesnė nei sprandinė, todėl ją paruošti reikia daugiau kruopštumo, tenka ilgiau marinuoti. Mentės mėsa naudojama troškiniams, šašlykams, ją galima malti.
- Karkos ir kulninės dalys: Turi labai daug skiriamojo audinio, jose daug kolageno, kuris verdant virsta želatina, todėl šios dalys dažniausiai naudojamos šaltienai virti, bet taip pat gali būti kepamos, iš jų sukami vyniotiniai.
- Nugarinė dalis: Mažiausiai riebalų ir skiriamojo audinio turinti kiaulienos dalis, dėl to jos mėsa šiek tiek sausesnė, palyginti su kitomis dalimis. Nugarinės dalies mėsa dažniausiai naudojama kepsniams, suktinukams gaminti, taip pat kepami didesni jos gabalai su įvairiais įdarais ar prismaigstyti lašinukais.
- Šoninė: Tikri kiaulienos mėgėjai, mėgstantys raumenų ir lašinukų derinį, negali atsispirti gerai šoninei. Šoninė gali būti tiek kepama, tiek verdama, iš jos galima ruošti vyniotinius ar šonkauliukus - tai patiekalas, kurį itin pamėgo grilio kepėjai.
- Subproduktai: Iš kiaulienos subproduktų taip pat galima paruošti daugybę įvairių patiekalų. Kepenis galima tiek kepti, tiek troškinti, iš jų ruošiami įvairūs paštetai ir vyniotiniai. Širdys, inkstai gali būti troškinami, liežuviai - verdami ir tradiciškai patiekiami su majonezu ir krienais ar naudojami kaip vyniotinių sudėtinė dalis.
Patiekalai iš maltos kiaulienos
Dar viena atskira ir itin populiari kategorija - patiekalai iš smulkintos (maltos) kiaulienos, kurie išlieka populiarūs visais metų laikais. Maltinukai, kotletai su įdarais ar be jų, cepelinai, balandėliai, įdarytos bulvės, paprikos ar makaronai su malta mėsa - idėjų tiek daug, kad kasdien galima ruošti vis kitą patiekalą ir jie niekad neatsibos. „Smulkinta mėsa lengviau paruošiama ir organizmo pasisavinama nei nesmulkinta. Tuo ji ir patraukli pirkėjui - ruošiant sutaupoma daug laiko ir nesunkiai paruošiami visų mėgstami patiekalai“, - sakė mėsininkas. „Norfos“ parduotuvėse parduodama smulkinta mėsa smulkinama vietoje, parduotuvėse esančiuose mėsos cechuose, todėl ji nuolat šviežia. Savaitgalio pietums, jei norisi ilgiau užsibūti virtuvėje, galima pasigaminti daugiau laiko reikalaujančius patiekalus iš smulkintos mėsos - tradicinių cepelinų ar balandėlių, vaikų mėgstamą lazaniją. Jei orai ir galimybės leidžia, kodėl lauke kepsninėse neišsikepti „Norfos“ paruoštų šašlykų ar kepsnių, šviežių kiaulienos dešrelių?“ - pasiūlė D. Bartošius.
Maltos kiaulienos iešmeliai pagal D. Bartošiaus receptą
- Ingredientai:
- 1 kg smulkintos kiaulienos
- 1 vidutinio dydžio svogūnas
- Sviestas kepimui
- 1 skiltelė česnako
- Pipirai
- Druska
- Rūkytos paprikos milteliai
- Gaminimo eiga:
- Svogūną smulkiai supjaustykite ir apkepkite svieste, kol įgaus gelsvą atspalvį.
- Palaukite, kol svogūnai šiek tiek atvės, ir sudedame į smulkintą mėsą.
- Išspauskite skiltelę česnako, įberkite pipirų ir druskos, rūkytos paprikos miltelių, viską gerai išmaišykite ir valandai palikite šaltai.
- Po valandos išėmę iš šaldytuvo sudrėkintomis rankomis imkite apie 120 g mėsos ir iš jos formuokite delno ilgio apie 12 cm dešrelės formos kepsnelį ir perverkite jį mediniu iešmeliu.
- Suformuotus mėsos iešmelius kepkite orkaitėje 190 laipsnių temperatūroje 20-25 min. ar kepsninėje ant grotelių apie 15 min.
Greiti ir skanūs mėsos patiekalų receptai
Apžvelgsime kelis greitus ir skanius mėsos patiekalų receptus, kurie puikiai tiks tiek kasdieniam stalui, tiek netikėtiems svečiams pavaišinti.
- Marinuota vištiena: senovinis metodas. Yra daugybė būdų, kaip marinuoti vištieną, tačiau senovinis metodas, perduodamas iš kartos į kartą, dažnai yra pats geriausias. Jei vištieną marinuosite teisingai, gausite nuostabų patiekalą, kuris patiks visiems. Marinavimas ne tik pagerina vištienos skonį, bet ir padaro ją minkštesnę bei sultingesnę. Eksperimentuokite su įvairiais prieskoniais ir marinatais, kad atrastumėte savo mėgstamiausią skonį.
- Guliašas, kaip SSRS laikais: nostalgijos skonis. Guliašas iš pradžių atsirado Vengrijos kultūroje, tačiau jis tapo ypač populiarus ir Sovietų Sąjungos laikais. Šis sotus ir šildantis patiekalas puikiai tinka vėsiems vakarams. Guliašo receptas yra gana paprastas, tačiau rezultatas visada džiugina savo sodriu skoniu ir aromatu. Šis patiekalas yra ne tik skanus, bet ir kupinas nostalgijos.
- Mėsos kukuliai. Mėsos kukuliai yra puikus būdas panaudoti likusią mėsą ir paruošti sotų bei maistingą patiekalą. Patiekite juos su grietine, pomidorų padažu ar tiesiog su bulvių koše - ir mėgaukitės puikia vakariene.
Kūčių tradicijos ir patiekalai: senolių paveldo išsaugojimas
Kūčios jau nuo seno yra laikoma ypatinga, kupina magijos švente. Tai metas, kai prie vieno stalo susirenka artimiausi žmonės, ragauja 12 skirtingų patiekalų ir buria sau ateitį tradiciniais būrimo būdais. Kiekvienuose namuose saugomos ir puoselėjamos tam tikros Kūčių tradicijos, visgi svarbiausia šio vakaro dalis yra šventinė vakarienė. Tradicijos bėgant laikui ir keičiantis gyvenimo įpročiams šiek tiek kinta, tad ne išimtis ir Kūčių vakarienė. Kiekvienais metais norisi įnešti šiek tiek naujovių ir paįvairinti Kūčių meniu. Puikus Kūčių patiekalas gali būti kotletukai, paruošti iš grikių, grybų, avinžirnių bei kitų produktų. Taip pat tradicinius žuvies patiekalus galima pakeisti ar papildyti žuvies pyragu. Jūsų šventinį stalą gali paįvairinti gruzdinti pievagrybiai. Nebijokite į savo Kūčių meniu įtraukti ir krevetes ar kitas jūros gėrybes, kurias mėgstate. Iš tiesų, yra daugybė patiekalų, kurie puikiai tinka Kūčių stalui. Tereikia nebijoti keisti tradicijas ir ieškoti naujų receptų.
Didžiosios savaitės sudedamoji dalis - Didysis pasninkas, trunkantis nuo Didžiojo trečiadienio iki Velykų išvakarių. Didysis ketvirtadienis (Čystasis ketvirtadienis, Žaliasis ketvirtadienis, Vėlių Velykos). Nuo seno žinoma, kad Didysis ketvirtadienis - tai didžiojo pavasarinio apsišvarinimo diena, dėl to šis ketvirtadienis ir vadinamas Čystuoju (švariuoju). Tą dieną žmonės užsiima didžiuoju metiniu tvarkymu, kruopščiai išvalo ne tik namus, bet ir kiemus, tvartus, sodus. Būta papročio pakurti pirtį, kurioje maudydavosi tekant saulei. Tą dieną, anot senolių, vanduo įgyja daug gydomųjų galių. Taip pat nusiprausdavo ar net išsimaudydavo tekančiame į saulę upelyje - tuomet sveikatos užteks visiems metams. Ketvirtadienis vadintas ir Žaliuoju, nes tuomet žmonės eidavo į miškus ir laukus parsinešti žalumynų, kuriais per Velykas puošė namus ir vaišių stalą. Dar vienas šios dienos pavadinimas Vėlių Velykos (Vėlių Velykėlės) siejasi su tuo, kad buvo lankomi kapai paliekant mirusiems kaip auką kiaušinių ir kitų vaišių. Kapus lankydavo kartu su vaikais, jiems parodydavo senelių ir protėvių kapus, juos sutvarkydavo. Kai kuriais duomenimis, Vėlių Velykėlės tęsdavosi 3 dienas - nuo ketvirtadienio iki šeštadienio.
Didysis penktadienis (Vėlių Pėtnyčia). Pagal krikščionių Bažnyčią tai atgailos diena, primenanti Kristaus kančią. Lietuvoje nuo seno tą dieną laikomasi tradicijos mažiau dirbti, laikytis tylos. Einama į bažnyčią išpažinties, nešamos šventinti vaistažolės. Senesni XVII-XIX a. šaltiniai mini, kad tą dieną minimi mirusieji.
Didysis šeštadienis (Velykų šeštadienis) - paskutinė pasiruošimo Velykų šventei diena, kurioje labai svarbi ugnies ir vandens simbolika. Ryte iš bažnyčios parnešamas šventintas vanduo, kuriuo pašlakstomi visi namiškiai, sodyba ir jos pastatai, gyvuliai, laukai, šventinto vandens pilama į šulinį ar tvenkinį. Taip pat parnešama pašventinta ugnis, o senesniais laikais ją parnešdavo raiti vaikinai uždegtoje kempinėje (nešdami vis sukdavo ratu, kad neužgestų). Parnešta ugnimi iš naujo įžiebiamas namų židinys. Vakare žmonės vėl skuba į bažnyčią ir meldžiasi iki pat paryčių, saugodami Kristaus karstą. Tą naktį daugelyje Lietuvos vietų bažnyčioje pasirodydavo persirengėliai („kareiviai“, „velniai“, „žydai“), kurie stengdavosi išjudinti žmones, krėsdavo pokštus budindami iš miego.
Kūčių stalo dengimas
Kai namai tvarkingi, eglutė papuošta, patiekalai paruošti, ateina laikas Kūčių vakarienės stalo dengimui. Kūčių vakarienei stalas ruošiamas ypatingai. Ant stalo turėtų būti paskleidžiamas plonas sluoksnis šieno. Tai lyg priminimas, kad Jėzus gimė tvartelyje ir gulėjo ėdžiose. Tuomet stalas užtiesiamas balta staltiese, dedamos lėkštės, dekoracijos, žvakės, patiekalai. Katalikiškose šeimose vakarienė prasideda nuo maldos ir kalėdaičio laužymo. Jie užima garbingą vietą stalo centre. Kalėdaičių turi būti tiek, kiek šeimos narių prie stalo. Kai kurios šeimos puoselėja seną tradiciją ir vieną papildomą paplotėlį palieka mirusiems artimiesiems. Visgi vienas iš svarbiausių Kūčių valgių - kalėdaitis - valgomas tik Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje. Manoma, kad kalėdaičių laužymo paprotys yra susijęs su istoriniu bažnytiniu kontekstu ir tai primena Komuniją, kurią tikintieji nešdavo namo pamaldose dalyvauti negalintiems artimiesiems. Sandrija pataria, kad pagal senąsias tradicijas, ant Kūčių stalo turi būti visi 12 patiekalų.
Kūčių patiekalai: simbolika ir receptai
Kūčių vakarienė Lietuvoje susideda iš dvylikos pasninko patiekalų, simbolizuojančių Jėzaus mokinius arba metų mėnesius. Nors patiekalai skiriasi pagal regionus ir šeimų tradicijas, dažniausiai ruošiami grūdai (kūčia), žuvis, daržovių patiekalai, riešutai, medus, aguonpienis, obuoliai ir grybai. Kiekvienas valgis turi simbolinę prasmę: žirniai reiškia derlių, medus - saldų gyvenimą, grybai - ryšį su gamta ir mirusiųjų pasauliu. Valgoma be mėsos, pieno ir kiaušinių - laikantis pasninko. Kūčių valgiai simbolizuoja dėkingumą už praėjusius metus ir viltį ateičiai. Jie taip pat siejami su pagoniškomis metų rato apeigomis ir gamtos ciklų garbinimu.
- Kūčia: Ruošiama iš įvairių rūšių virtų grūdų bei paskaninama medumi bei džiovintais vaisiais.
- Kūčiukai: Maži kepiniai iš neraugintos tešlos, valgomi su aguonpieniu.
- Aguonpienis: Gaminamas iš aguonų, kurios trinamos iki išsiskiria aliejus, o tada skiedžiamos šaltu vandeniu ar pienu, dažnai pagardinamos medumi ar cukrumi.
- Žuvis: Ant Kūčių stalo paprastai vyrauja įvairių rūšių žuvis. Pagal katalikišką mokymą teigiama, kad tai yra pasninkui tinkamas valgis. Žuvies valgymo tradicija siejama su tuo, kad Jėzaus mokiniai buvo žvejai. Tad iki šiol, Kūčių vakarienė daugelyje namų neįsivaizduojama be įvairiai paruoštos silkės ar keptos žuvies.
- Kisielius: Desertu yra laikomas kisielius.
Gailės Vanagienės auselių receptas
- Ingredientai:
- Miltai
- Aliejus
- Druska
- Verdantis vanduo
- Virti ir džiovinti grybai
- Svogūnai
- Malti kvapieji pipirai
- Gaminimo eiga:
- Į miltus sudėti aliejų ir žiupsnį druskos, viską sumaišyti.
- Tada pilti verdantį vandenį.
- Gerai išminkyti ir iškočioti. Tešla turi būti ne per daug kieta, ne per daug minkšta.
- Sumaišyti virtus ir džiovintus grybus.
- Pakepinti smulkiai supjaustytus svogūnus ir juos įdėti į grybus.
- Įberti žiupsnį druskos ir žiupsnį maltų kvapiųjų pipirų.
- Viską gerai išmaišyti ir formuoti nedidelius rutuliukus.
- Ant kiekvieno apskritimo dėti po šaukštelį įdaro, perlenkti pusiau ir kraštus užspausti šakute arba užlankstyti pirštais.
- Suformavus ir įdėjus į pasūdytą vandenį virtinius virti iki 5 minučių.
- Padažui gausiame aliejuje pakepinti smulkiai supjaustytą svogūną.