Vaikų mityba yra viena iš svarbiausių tėvų užduočių, nes tinkama mityba užtikrina augančio organizmo sveikatą ir vystymąsi. Po pirmojo gimtadienio vaiko augimo tempas ženkliai sulėtėja. Per antruosius gyvenimo metus jis priaugs tik apie 3 kg, o per trečiuosius vos 1.5-2 kg. Svarbiausias požymis, kad vaikas maitinasi gerai, yra tas, kad jis atrodo gyvybingas, žvalus, noriai žaidžia ir bendrauja su kitais žmonėmis.
Šis amžiaus tarpsnis yra ne tik kupinas atradimų vaikui, bet ir iššūkių tėvams formuojant sveikos mitybos pagrindus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai organizuoti vienerių metų vaiko mitybą, pateiksime konkrečius patarimus ir atsižvelgsime į individualius vaiko poreikius. Gera žinia ta, kad laikantis kelių pagrindinių principų, galima ne tik užtikrinti visavertę vaiko mitybą, bet ir paversti valgymą maloniu šeimos ritualu.
Kalorijų ir maistinių medžiagų poreikis
Kalorijų poreikis
Kiekvienam vaikui pagal amžių yra reikalingas skirtingas maisto kiekis, kad jis gautų pakankamai energijos, vitaminų ir mineralų, reikalingų normaliam augimui ir vystymuisi. Apskaičiuojama, kad 1-3 metų vaikui reikia apie 1000-1300 kcal per dieną. Tačiau svarbu prisiminti, kad tai yra tik orientacinė reikšmė. Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl kalorijų poreikis gali skirtis priklausomai nuo jo aktyvumo lygio, medžiagų apykaitos ir augimo tempo.
Žinoma, jog 1-3 metų vaikui reikia 1200 kcal. 4-6 metų - 1500 kcal., 7-10 metų vaikams - 1700 kcal per parą. Svarbu stebėti vaiko augimą ir bendrą sveikatos būklę.
Maistinių medžiagų santykis ir dienos normos
Vaikai turi gauti pakankamą kiekį angliavandenių, baltymų, riebalų ir vitaminų bei mineralinių medžiagų. Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis.
| Maistinė medžiaga / Aspektas | Rekomenduojama dienos norma (1-3 metų vaikui, jei nenurodyta kitaip) | Papildoma informacija |
|---|---|---|
| Angliavandeniai | 45-60 % dienos raciono | Iš jų cukraus ne daugiau nei 10 %. Angliavandenių kompleksas yra pagrindinis energijos šaltinis. |
| Baltymai | 10-20 % dienos raciono | Svarbūs augimui ir vystymuisi. |
| Riebalai | 25-40 % dienos raciono | Iš jų sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 %, o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti. Jų reikia smegenų vystymuisi ir vitaminų A, D, E, K įsisavinimui. |
| Druska | Iki 2 metų: ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Iki 10 metų: 3-4 g per parą. | Natūraliai maisto produktuose yra druskos. Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. |
| Pridėtinis cukrus | Ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir ne daugiau 5 % nuo visos energinės vertės. | Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, išbalansuoja imuninę sistemą. |
| Skaidulinės medžiagos | Apie 10-15 g (maks. 19 g) per dieną. | Palaiko normalią žarnyno mikroflorą, padeda stiprinti natūralų imunitetą, pagerina virškinimą. |
| Geležis | Svarbu užtikrinti pakankamą kiekį | Svarbi siekiant išvengti anemijos. Geležies trūkumas dažnai nustatomas vaikams iki 3 metų. |
| Vitaminas D3 | 400 IU* per dieną. | Svarbus kaulų augimui. |
Valgymo ritmas ir aplinka
Mažiems vaikams labai svarbi rutina - ji suteikia saugumo jausmą. Vaikai turi valgyti reguliariai. Pastaruoju metu žiniasklaidoje padaugėjo pranešimų, kad primaitinimo rekomendacijos vėl pasikeitė.
Reguliarūs valgymai
- Rekomenduojama vienerių metų vaiką maitinti 3 pagrindiniais patiekalais ir 2-3 užkandžiais per dieną. Svarbu stebėti vaiko alkio ir sotumo signalus ir nepermaitinti jo.
- Stenkitės laikytis panašaus valgymo grafiko kasdien. Reguliarus ritmas padeda vaikui geriau jausti alkį ir sotumą.
- Pagrindiniai maitinimai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) turėtų būti tuo pat metu, kai valgo visa šeima. Tarp pagrindinių patiekalų valgymo turi praeiti maždaug 4 val., o užkandžių galima duoti laikotarpiu tarp jų.
- Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc.
- Antrieji pusryčiai skirti numalšinti alkį prieš pietus. Pavakariai yra nedidelis patiekalas po pietų, rekomenduojamas, jei pusryčiai buvo patiekti anksti.
- Nuo 1.5 metų vaiko naktimis neturėtumėte maitinti. Taip pat nepratinkite jo naktimis gerti. Vakare ir naktį medžiagų apykaitos procesai sulėtėja, todėl maisto medžiagos yra blogai organizmo panaudojamos. Be to, perpildytas skrandis kelia diafragmą, dėl to pasunkėja kvėpavimas ir širdies darbas.
Pozityvi valgymo aplinka
Kaip vaikas jausis prie stalo, priklauso nuo jūsų. Stenkitės kurti ramią ir malonią atmosferą.
- Valgykite kartu: Kai tik įmanoma, valgykite kartu su vaiku prie bendro stalo. Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus - jei matys, kad noriai valgote daržoves, didesnė tikimybė, kad ir patys jų paragaus. Valgymas su visa šeima prie bendro stalo gali turėti įtakos taisyklingų mitybos įpročių formavimuisi bei prisidėti prie vis augančio antsvorio plitimo problemos sprendimo. Valgydamas prie šeimos stalo vaikas mokosi suprasti, kad maistas - tai ne tik alkio malšinimo „priemonė“, bet ir smagiai praleistas laikas su šeima.
- Be ekranų: Valgymo metu televizorius, telefonas ar planšetė turėtų būti išjungti. Susitelkite į maistą ir bendravimą.
- Jokios prievartos: Niekada neverskite vaiko valgyti, nebaiginėkite lėkštės už jį. Pasitikėkite jo gebėjimu pajausti alkį ir sotumą.
- Vaikiški įrankiai: Naudokite vaikui patogaus dydžio lėkštę, stalo įrankius, puodelį.
- Leiskite tyrinėti: Ypač mažesniems vaikams leiskite liesti maistą, valgyti rankomis (jei nori). Netvarka yra neišvengiama mokymosi dalis.
- Ribokite valgymo laiką: Jei vaikas pradeda žaisti maistu ar akivaizdžiai nebenori valgyti, baikite valgymą (pvz., po 20-30 min.).
Vaikų gerovė: sveiki įpročiai
Pagrindinės maisto produktų grupės ir rekomendacijos
Vienerių metų vaiko mitybos pagrindas - įvairus ir subalansuotas racionas. Svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai energijos, būtinų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, reikalingų tolesniam augimui ir vystymuisi. Antraisiais gyvenimo metais vaikas gali valgyti beveik visus produktus. Šiame amžiuje svarbiausia ne tai, kiek tiksliai gramų ar porcijų vaikas suvalgo, o tai, kad jo racionas būtų kuo įvairesnis ir subalansuotas. Vietoj sudėtingų skaičiavimų, galite vadovautis „sveikos mitybos lėkštės“ principu kaip gaire.
Grūdai
Košės yra puikus energijos šaltinis ir lengvai virškinamos. Rekomenduojama rinktis pilno grūdo košes, nes jos turtingesnės skaidulomis ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Duoną galima duoti tiek baltą, tiek pilno grūdo, tačiau geriausia rinktis be pridėtinio cukraus ir druskos. Makaronus geriausia rinktis iš kietųjų kviečių veislių. Bulvių, dribsnių, įvairių grūdų košių, duonos, makaronų, blynelių ir kitų miltinių patiekalų duokite vaikui kasdien kiekvieno pagrindinio maitinimo metu. Dalis užkandžių taip pat gali būti iš šios produktų grupės. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų.
Viso grūdo duonos, grikių, ryžių, makaronų, pusryčių dribsnių sudėtyje yra angliavandenių kompleksas, todėl jie yra pagrindinis energijos šaltinis. Viso grūdo produktai aprūpina B grupės vitaminais ir skaidulinėmis medžiagomis, reikalingomis normaliam virškinimo trakto darbui. Pratinkite vaiką prie viso grūdo duonos, grikių ir viso grūdo košių.
Daržovės ir vaisiai
Daržovės yra svarbus vitaminų, mineralų ir skaidulų šaltinis. Jos yra spalvingos, skanios, juose mažai kalorijų, todėl jos turėtų būti kiekvieno patiekalo sudėtinė dalis mažiausiai 5 kartus per dieną. Jas galima virti garuose, kepti orkaitėje arba troškinti. Svarbu įvairinti daržoves, kad vaikas gautų kuo daugiau skirtingų maistinių medžiagų. Galima duoti morkų, bulvių, brokolių, žiedinių kopūstų, moliūgų, cukinijų ir kt. Daržoves reikia supjaustyti smulkiais gabalėliais, kad vaikas neuždustų. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.
Vaisiai ir uogos yra natūralus cukraus, vitaminų ir mineralų šaltinis. Juos galima duoti šviežius, virtus arba keptus. Svarbu įvairinti vaisius ir uogas, kad vaikas gautų kuo daugiau skirtingų maistinių medžiagų. Galima duoti obuolių, kriaušių, bananų, uogų (braškių, mėlynių, aviečių ir kt.). Vaisius ir uogas reikia supjaustyti smulkiais gabalėliais arba sutrinti, kad vaikas neuždustų.
Baltymai (Mėsa, Žuvis, Kiaušiniai, Ankštiniai)
Baltymai yra svarbūs augimui ir vystymuisi. Šiai produktų grupei priklauso mėsa, žuvis, ankštinės daržovės, riešutai ir kiaušiniai. Jų mažylis turėtų gauti 1-2 kartus per dieną. Nebūtina, kad vaikas mėsą valgytų kasdien: pakanka jos duoti 3-5 kartus per savaitę po 40-60 gramų per dieną. Kartais mėsą galite pakeisti žuvimi (be kaulų), pupelėmis, lęšiais ar avinžirniais. Tai puikus geležies, cinko, vario ir kokybiškų gyvūninės kilmės baltymų šaltinis. Žuvis taip pat yra svarbus jodo ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega 3 šaltinis. Į vaiko valgiaraštį būtina įtraukti įvairios kokybiškos liesos mėsos. Žuvį rekomenduojama valgyti vieną ar du kartus per savaitę. Mėsą, žuvį ir kiaušinius reikia gerai termiškai apdoroti, kad būtų sunaikintos bakterijos.
Mėsos paruošimas
- Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Mėsą geriausia rinktis liesą (vištiena, kalakutiena, jautiena). Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio.
- Pradžioje duokite vaikui švelnesnės virtos arba troškintos mėsos: vištienos, veršienos, triušienos, neriebios kiaulienos. Žiūrėkite, kad ji būtų minkšta, lengvai kramtoma - vaikai dažnai nemėgsta mėsos, nes pavargsta ją kramtyti. Aviena, riebi kiauliena, antiena ir žąsiena iki 2.5-3.5 metų nerekomenduojama.
- Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką.
- Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
- Venkiame keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Reiktų vengti riebaluose keptos mėsos, karštiems sumuštiniams naudojamų dešrelių ir kitų prastos kokybės mėsos produktų.
Pieno produktai
Pieno produktai yra svarbus kalcio ir vitamino D šaltinis. Nuo vienerių metų vaikui galima duoti nenugriebto karvės pieno. Be baltymų, piene yra ir kaulų augimui reikalingo kalcio, taip pat kitų naudingų medžiagų (fermentų, vitaminų, mineralinių medžiagų). Kalcį iš pieno ir jo produktų organizmas įsisavina žymiai lengviau, nei iš kitų gyvulinių ir ypač augalinių produktų.
Jogurtą, kefyrą ir varškę geriausia rinktis be pridėtinio cukraus ir dažiklių. Sūris gali būti duodamas nedideliais kiekiais. Pieną rekomenduojama duoti ne daugiau kaip 500 ml per dieną. Orientuokitės į apytiksliai 700 ml turį pieno ir pieno produktų. Vaikas kasdien turi gauti tokių maisto produktų kaip pienas (įskaitant pieno gėrimus, kuriuos gali gerti ir vyresnis nei metų amžiaus vaikas!), pasukos, kefyras ir jogurtas. Jei vaikas yra labai išrankus maistui, galite vietoj pieno duoti jam pieno mišinuko, sukurto specialiai tokio amžiaus vaikams. Jei vaikas nevartoja pieno produktų, būtina pasitarti su gydytoju dėl kalciu praturtintų augalinių alternatyvų ir kitų kalcio šaltinių.
Riebalai
Riebalai yra svarbūs energijos šaltinis ir reikalingi vitaminų A, D, E ir K įsisavinimui. Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Nedidelį kiekį augalinio aliejaus reiktų vartoti kasdien. Jame yra svarbių nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, D, E ir K. Augalinius aliejus (alyvuogių, saulėgrąžų) galima naudoti salotoms gardinti arba maistui gaminti. Sviestas gali būti tepamas ant duonos. Svarbu vengti transriebalų, kurie randami keptuose ir perdirbtuose maisto produktuose.
Gėrimai
Geriausias troškulį malšinantis gėrimas yra paprastas vanduo. Siūlykite jo gerti reguliariai visą dieną, ypač tarp valgymų. Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.
- Stipriai ribokite sultis: Net ir 100% natūralios sultys turi daug cukraus ir mažai skaidulų. Jas reikėtų vartoti labai saikingai (pvz., ne daugiau 120 ml per dieną) arba geriau visai jų vengti, o vitaminus gauti iš šviežių vaisių. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
- Venkite saldintų gėrimų: Vaisvandeniai, limonadai, saldintos arbatos, kakava su cukrumi neturėtų būti kasdienėje vaiko mityboje. Vietoj paprasto pieno galite pasiūlyti kakavos (karštos ar šaltos), cikorijų kavos ar karšto šokolado.
- Gėrimai su kofeinu (kava, stipri arbata, energetiniai gėrimai) vaikų mityboje turėtų būti visiškai vengiami.
Vengtini ir ribotini produktai
Nors kartais sunku atsispirti vaiko prašymams, stenkitės kuo labiau riboti ar visai vengti produktų, kurie neturi didelės maistinės vertės ir gali pakenkti sveikatai:
- Perdirbti mėsos gaminiai (dešrelės, rūkyti kumpeliai).
- Gruzdintas maistas (fri bulvytės, kepti mėsos gabalėliai tešloje). Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.
- Sūrūs užkandžiai (traškučiai, sūrios lazdelės). Nepripratinkite vaiko prie sūraus maisto, ir jis tokio nenorės.
- Saldumynai (saldainiai, šokoladas, tortai, pyragaičiai, saldūs sausainiai).
- Saldūs pieno produktai (saldinti jogurtai, varškės sūreliai).
- Saldūs pusryčių dribsniai.
- Greitas maistas.
- Maisto produktai su daug maisto priedų, dažiklių, konservantų.
Vengtini produktai ne tik mažina vertingo maisto apetitą, bet ir skatina pripratimą prie sūraus ar saldaus skonio, kenkia dantims ir gali prisidėti prie nutukimo bei kitų sveikatos problemų vystymosi ateityje. Gaminkite vaikui maistą namuose, naudodami kuo mažiau druskos ir cukraus. Nesveiki užkandžiai, dažnai valgomas greitas, šaldytas, maistas įpratina vaikų receptorius ir jie nebenori normalaus, tikro, maisto.
Išrankus valgymas ir praktiniai patarimai
Daugelis 1-3 metų vaikų išgyvena „išrankaus valgytojo“ etapą. Tai normalu, tačiau reikalauja iš tėvų kantrybės. 1-3 metų vaiko mitybai apibūdinti puikiai tinka žodis - išrankumas. Po pirmojo gimtadienio vaiko augimas sulėtėja apie 30 proc., panašiai ir apetitas.
- Siūlykite pakartotinai: Naują maistą vaikui gali tekti pasiūlyti 10-15 kartų, kol jis sutiks paragauti. Nenuleiskite rankų po pirmo „ne“. Yra visai normalu, kad kūdikiai paragavę naujo maisto raukosi - tai neturi būti priežastis atsisakyti maisto produkto.
- Mažos porcijos: Naują produktą patiekite labai maža porcija šalia įprasto, mėgstamo maisto.
- Patrauklus pateikimas: Kartais padeda įdomesnis maisto pateikimas (pvz., iš daržovių sudėliotas veidukas). Dominti maisto spalvomis, duoti ragauti, kasdien padėti ant stalo sveikų užkandžių.
- Įtraukite į gaminimą: Leiskite vaikui padėti paprastuose gaminimo procesuose (plauti daržoves, maišyti) - tai skatina norą paragauti.
- Valgykite kartu: Matydamas jus valgantį tą patį maistą, vaikas gali susigundyti. Tėvai ir seneliai atras vertingos informacijos apie vaikų poreikius augimo ir vystymosi metu bei patarimų, kaip sumažinti labiausiai moderniame pasaulyje paplitusių ligų riziką: nutikimo, diabeto, alergijos.
- Negaminkite atskirai: Stenkitės negaminti vaikui „specialaus“ meniu, jei jis atsisako šeimos maisto. Siūlykite tai, ką valgote patys (pritaikytą vaikui). Jei nevalgo - nevalgo, sulauks kito valgymo ar užkandžio.
- Išlikite ramūs: Nesureikšminkite nevalgymo, venkite spaudimo ar derybų. Venkite papirkinėjimo bei įkalbinėjimo, pažadų, ką vaikas gaus, jei suvalgys dar, taip pat nejunkite filmukų. Daugelis tyrimų patvirtina, kad nemažą antsvorį turintys 5-12 m. vaikai nebejaučia alkio signalų. Leiskite mažyliui valgyti tiek, kiek jis nori, ir tada, kada nori.
- Būkite kantrūs: Vaiko įgūdžiai valgyti keičiasi palaipsniui.
Vaikų gerovė: sveiki įpročiai
Savarankiškumo ugdymas
Savarankiškumo ugdymas ir mityba yra neatsiejami vienas nuo kito. Mažyliui pradėjus valgyti pačiam yra ne tik lavinama smulkioji motorika, bet ir ugdomi teisingi mitybos įpročiai. Vaikas mokosi gražiai elgtis prie stalo. Vienerių - trejų metų mažylis jau pradeda mokytis gerų manierų. Pasakokite apie jas, rodykite pavyzdį, pagirkite vaiką, jei jis pasako skanaus ar ačiū. Atsiminkite, kad vaiko įgūdžiai vis dar nėra tobuli, tad nebarkite jo, jei jam nesiseka pavalgyti visiškai tvarkingai.
Leiskite vaikui pačiam rinktis maistą iš to, ką siūlote. Skatinkite jį valgyti savarankiškai, net jei jis apsivelia.
Pavyzdinis dienos mitybos planas (1-3 metų vaikui)
Štai pavyzdinis mitybos planas, kuris padės užtikrinti subalansuotą racioną:
- Pusryčiai: Avižinė, grikių ar kitokia košė su vaisiais arba uogomis. Galima pagaminti kiaušinienės su šviežiomis daržovėmis. Pieno košės yra idealūs pusryčiai mažiems vaikams (antraisiais gyvenimo metais), o didesni vaikai pusryčiams gali valgyti dribsnius su pienu (geriausia - pieno gėrimu), sumuštinius su mėsa, kiaušinius ar varškę ir pieno gėrimą. Sumuštinius rekomenduojama papildyti daržovių gabalėliais arba šviežiais vaisiais.
- Priešpiečiai: Vaisiai, natūralus jogurtas. Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
- Pietūs: Daržovių sriuba, troškintos daržovės su mėsa, žuvimi ar ankštiniais augalais, garnyras (pvz., ryžiai, bulvės). Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Geriausia, kad pietus sudarytų du patiekalai. Sriubas reiktų virti iš daržovių ar mėsos sultinio (nenaudokite sultinio kubelių). Antrasis patiekalas paprastai yra gabalėlis mėsos, žuvies arba kiaušinis, o kartą per savaitę gali būti patiekiami ir vegetariški pietūs, pavyzdžiui, makaronai su sūriu, ryžiai braškėmis ir grietinėle, blynai ir t. t. Pietus reiktų papildyti virtų ar šviežių daržovių salotomis.
- Pavakariai: Daržovių lazdelės su humusu, sūrio gabalėlis, vaisius.
- Vakarienė: Vakarienei rekomenduojamas lengvesnis maistas, tad puikiai tiktų žuvis su įvairiomis kruopomis, daržovėmis. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Vakarienė yra paskutinis valgymas prieš miegą. Ji neturėtų būti labai gausi ir sunki. Maži vaikai pirmenybę teiktų pieno košėms, didesni mieliau valgys daržovių omletą, makaronus, ryžius ar skrudintos duonos riekę. Tinka ir sumuštiniai su pienu, kakava ar vaisine arbata.
tags: #vaiko #virs #vieneriu #metu #maitinimas