Jau porą metų mūsų šeima turi tradiciją, kurią vadiname SPURGADIENIU. Kas antrą penktadienį grįžę iš darželio ir baigę dienos darbus, mes kepame varškės spurgas! Vaikai šio vakaro labai laukia ir dažnai penktadienį vadina tiesiog spurgadieniu. Nepamenu, kaip tokia tradicija pas mus įsigyvavo, bet tikrai žinau, kad spurgas aš labai mėgstu ir pati spurgadienio laukiu ne ką mažiau, nei mano mažieji.
Ne visi bandymai kepti spurgas man puikiai pavyko. Per tuos kelis metus bandžiau daug recepto variacijų, keičiau produktų santykius ir pačius produktus. Dabartinis mano receptas jau nusistovėjęs po daug eksperimentų ir galiu sakyti, kad keisti nieko jau nenoriu.
Apie varškės spurgų tobulumą
Ar įmanoma persivalgyti varškės spurgų? Tikrai taip! O atsivalgyti? Šios varškės spurgos - visai paprastos, bet galbūt jų paprastume ir slypi magija. Jokių papildomų ingredientų, jokių bandymų jas sumoderninti. Spurgas mes valgome dar karštas, kai jų plutėlė super traški ir nespėjusi nei kiek suminkštėti. Labiausiai mėgstame valgyti jas dar karštas. Spurgų plutelė traški, o vidus drėgnas ir minkštas.
Sudedamosios dalys ir jų svarba
Spurgų tešlai reikia paprastų produktų:
- Varškės
- Kiaušinių
- Kvietinių miltų
- Cukraus
- Druskos
- Kepimo miltelių
- Vanilės (galima rinktis tiek vanilinį cukrų, tiek vanilės esenciją)
Svarbiausias tešlos elementas čia varškė. Spurgoms renkuosi DVARO 9% riebumo varškę. Ji čia tinka tobulai, nes yra riebi, biri ir ne per daug drėgna. Dėl jos birumo tešlą užmaišyti labai lengva, nes nebus didelių grumstelių, kurie trukdytų spurgoms tinkamai iškepti. Dėl nedidelės varškės drėgmės spurgos pavyksta traškia plutele, drėgnu vidumi ir karštame aliejuje verda ramiai, be smarkaus spraigymosi.
Išsamus varškės spurgų receptas
Tešlos paruošimas
Į dubenį mušu kiaušinius, dedu cukrų ir vanililinį cukrų arba vanilės esenciją. Išplaku šluotele iki lengvo suputojimo. Dabar į plakinį beriu varškę ir gerai išmaišau, pasmulkindama stambesnius gumulėlius, kad masė būtų tolygi. Paskutiniai - sausieji ingredientai. Beriu miltus, kepimo miltelius ir druską. Dubens turinį maišau šaukštu, kai pasidaro sunku maišyti šaukštu, pradedu minkyti tešlą rankomis. Užminkyta tešla turi būti ne per kieta, bet ir neturi būti skysta.
Spurgų formavimas
Man labai patinka ši tešla, nes spurgas formuoju nesitepdama rankų, tai yra ne delnais, o dviem šaukštais. Kai reikia gaminti karštame aliejuje, o aplink visa mano linksmoji kompanija, toks formavimo būdas man priimtinesnis, dėl mažesnės netvarkos ir daugiau kontrolės karštam aliejui, su kuriuo, kaip žinia, reikia elgtis labai atsargiai ir saugiai. Spurgoms formuoti naudoju du šaukštus. Tešla yra pakankamai lipni, todėl toks formavimo metodas nesusitepant rankų man labai patinka. Beje, taip spurgos paviršius nėra labai išlyginamas ir jos būna dar traškesnės, nei formuojant rankomis. Dar vienas privalumas! Vienu šaukštu pakabinu maždaug norimo dydžio tešlos porciją ir gumulėlį skobdama perkeliu iš vieno šaukšto į kitą kelis kartus, kol jis tampa apytiksliai taisyklingos formos rutuliukas. Nebūtina pasiekti tobulą formą, nes kepant spurgos pūsis ir forma pasitaisys. Šaukštus laikom atsuktus vieną į kitą, pasemiam maždaug pusės šaukšto dydžio tešlos gabalą ir nuo vieno šaukšto ant kito formuojam spurgius. Aš dariau mažiau nei viso šaukšto dydžio juos, nes jei didesni, tai tada vidus neiškepa.
Minkstuciu varskes spurgu receptas
Spurgų kepimas aliejuje
Nedideliame puode įkaitinu aliejų. Spurgoms virti renkuosi ekologišką rafinuotą rapsų aliejų. Jis pakelia karštą temperatūrą ir yra tinkamas virimui. Suformuotą rutuliuką atsargiai įleidžiu tiesiai į karštą aliejų. Į įkaitintą aliejų dedu spurgytes, UGNĮ SUMAŽINU ir kepu vis pavartydama, kol gražiai apskrus. Spurgas verdu pavartydama šakute, kol iš visų pusių tampa tolygiai auksinės. Aliejų laikiau ant nedidelės ugnies, kad nesviltų spurgos. Į puodą nedėkite per daug spurgų, nes joms išssipūtus gali pritrūkti vietos. Virimas aliejuje yra procesas reikalaujantis atidumo ir atsargumo dėl galimo nusideginimo!
Iškeptų spurgų apdorojimas ir patiekimas
Kai spurgos iš visų pusių tampa viliojančiai auksinės, žnyplėmis arba kiaurasamčiu perkeliu jas ant grotelių (groteles padedu virš lėkštės), kad nuvarvėtų riebalų perteklius. Iškepusias gražuoles dedu ant popieriniu rankšluosčiu išklotos didesnės lėkštės. Rekomenduoju tokį būdą (ant grotelių), nes jis ne tik sutaupo popierinių rankšluosčių ir yra draugiškesnis gamtai, bet ir spurgų plutelė išlieka labiau traški. Spurgas ragaujam vos atvėsusias, dar karštas. Tokios mums pačios skaniausios. Skanaujam po poros minučių, kai jos vos atvėsta.
Patarimai ir variacijos
Žinoma, spurgos puikiai išsilaiko ir sekančiai dienai, jei netyčia lieka viena ar kita. Nors tai visai nedažnas atvejis :). Jei vis dėlto norėsite vieną dieną varškės spurgų išvirti truputį kitaip, štai idėja: mano mama į jų vidų kartais įdėdavo po šaukštelį obuolienės.