Žemės ūkio augalų produktyvumą ir derliaus kokybę lemia aplinkos veiksniai, dirvožemis ir auginimo technologijos. Vegetacijos metu augalams įtakos turi daugiau kaip 50 veiksnių, tačiau apie 40 iš jų veikia per dirvožemį. Maksimalaus pasirinktai veislei būdingo produktyvumo galima tikėtis esant harmoningam visų gyvybiškai svarbių veiksnių santykiui. Nei vieno augalams gyvybiškai svarbaus veiksnio negalima pakeisti kitu, nes kiekvienas iš jų atlieka tam tikrą vaidmenį.
Dirvožemio įtaka augalų augimui
Dirvožemį galima suskirstyti į kietąją, skystąją (dirvožemio tirpalas), dujinę ir gyvąją (dirvožemyje esantys mikroorganizmai) fazes. Dirvožemyje nuolat vyksta dirvodaros procesai, kurie iš lėto keičia jo savybes, o stiprėjanti klimato kaita, antropogeninė veikla daugelį procesų paspartina. Taip pat svarbus ir dirvožemio turtingumas organinių medžiagų, kurių didžiąją dalį sudaro humusas. Jis yra svarbus mikroorganizmų ir augalų maisto šaltinis, pagerina dirvožemio struktūrą, mažina maisto medžiagų išsiplovimą.
Lauko augalų derlingumas ir fotosintezės intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip efektyviai šaknys įsavina maisto medžiagas iš dirvožemio, o šaknų aktyvumas priklauso nuo jų aprūpinimo fotosintezės produktais, dirvožemio savybių (kiečio, tankio, aeracijos, temperatūros ir drėgnio). Jei dirvožemis supuolęs, jo aeracija vaidina svarbų vaidmenį šaknų siurbiamajai galiai bei biologiniams ir cheminiams maisto medžiagų transformacijos procesams dirvožemyje.
Svarbiausi abiotiniai veiksniai
Be dirvožemio, augalams svarbūs aplinkos veiksniai yra šviesa, temperatūra, vanduo (drėgmė) ir mityba. Pastaruoju metu ypač išryškėja abiotinių veiksnių įtaka. Augalų mitybai būtini anglis, deguonis, vandenilis. Be minėtų elementų, augalams reikia azoto, fosforo, kalio, sieros, kalcio, magnio. Maisto medžiagos iš dirvožemio paimamos nevienodai, tai priklauso nuo augalų augimo tarpsnio, maisto medžiagų koncentracijos ir aplinkos sąlygų.
Vandens reikšmė ir drėgmės režimas
Vanduo svarbus nuo pat dirvos paruošimo, sėklos sudygimo iki derliaus subrandinimo. Augaluose vanduo svarbus turgoro slėgiui ląstelėse: jis palaiko augalų struktūrą, atveria ir užveria lapų žioteles. Vandens reikia ir transpiracijos procesui, kai pro atvertas lapų žioteles išgarinama drėgmė - tai augalo vėsinimosi mechanizmas, saugantis nuo perkaitimo. Drėgmės perteklius gali sukelti pasėlių užmirkimą, nes sutrinka oro apykaita dirvožemyje, o tai neigiamai veikia augalo šaknų sistemą ir patį augalą.
| Veiksnys | Įtaka augalui |
|---|---|
| Vandens trūkumas | Mažėja produktyvumo elementų kiekis, atmetami žiedai ar grūdai. |
| Karščio bangos (>30 °C) | Augalai patiria stresą, didėja kvėpavimo ir transpiracijos intensyvumas. |
| Dirvožemio pH | Rūgštūs dirvožemiai riboja mitybą, koreguojami kalkinimu. |
Temperatūros poveikis vegetacijai
Daugiamečiams ir žiemojantiems augalams yra svarbus vidutinės temperatūros perkopimas per +5 °C - prasideda augalų vegetacija. Daugelis augalų aktyviai vegetuoja, kai paros vidutinė temperatūra aukštesnė kaip +10 °C. Augalams šilumos reikia, tačiau karščio bangos (kai temperatūra aukštesnė nei +30 °C) jiems sukelia stresą: augalai padidina kvėpavimo, transpiracijos intensyvumą. Intensyvėjant kvėpavimo procesui, augalai ima sparčiau naudoti per fotosintezę susintetintus ir sukauptus junginius ir gali viršyti fotosintezės greitį.
ŽIŪRĖKITE: Kaip vasaros karštis veikia jūsų kukurūzų derlių
Svarbu žinoti, kad skirtingame augalų augimo tarpsnyje kinta augalų reikalavimai aplinkai, taip pat kinta ir skirtingų veiksnių įtaka augalams. Mažinant neigiamų aplinkos veiksnių įtakos intensyvumą, galima valdyti augalų augimą ir produktyvumą. Augintojams būtina žinoti augalų reakcijas į aplinkos veiksnių poveikį, ruošiant tręšimo bei augalų priežiūros technologijas. Optimizavus mitybą, augalų atsparumo nepalankiems veiksniams ribos esmingai išsiplečia.