Dienos pietūs yra neatsiejama daugelio žmonių, ypač dirbančių biuruose, dienos dalis. Ribotas pietų pertraukos laikas verčia ieškoti greito, kokybiško ir prieinamo maitinimo varianto. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra dienos pietūs, kuo jie skiriasi nuo verslo pietų, kokios inovacijos taikomos šioje srityje, kaip veikia dienos pietų verslas Lietuvoje ir kaip išsirinkti kokybiškus dienos pietus.
Dienos pietūs ir verslo pietūs: esminiai skirtumai
Nors terminai „dienos pietūs“ ir „verslo pietūs“ dažnai vartojami sinonimiškai, tarp jų yra esminių skirtumų. „Vanille Lounge“ vadovė Živilė Norkevičiūtė pabrėžia, kad verslo pietūs prasideda nuo verslo pietų etiketo išmanymo. Visų pirma, skiriasi pietų trukmė. Verslo pietūs paprastai tęsiasi 1,5 valandos, o dienos pietums žmonės užbėga vos 40 minučių, todėl jie tokiai vietai turės kur kas mažiau pretenzijų.
Kuo ilgiau pietauja verslo klientai, tuo daugiau dėmesio skiria supančiai aplinkai. Verslo pietų metu dažnas nori ne tik sutvirtinti ryšius su kolega, bet ir pailsėti. Todėl aplinka turi būti jauki ir švari, ausis turi pasiekti atpalaiduojanti muzika, neblaškyti aplinkiniai garsai ar kvapai. Čia daug dėmesio skiriamas ir personalui - jis turi būti dėmesingas, bet ne įkyrus. Blogiausia, kas gali nutikti - jei padavėjas mėgintų jus pertraukti pačiame pokalbio įkarštyje.
Maisto kiekis ir kokybė - dar vienas rodiklis, pagal kurį galima spręsti, ar pietaujama verslo klasės restorane, ar tik taip pavadintame. Einame pietauti, kad pasisotintume, bet ne persivalgytume. Sriubos perteklius - valgyklinių pietų bruožas. Vakarykštis maistas neturėtų būti tiekiamas jokiame save gerbiančiame restorane. Čia pat turi būti gaminami padažai, kepama duona ar bandelės, vietoje auginami prieskoniai bei daržovės yra tai, kas restoranui suteikia išskirtinumo.
Anot Ž. Norkevičiūtės, lankstus požiūris į klientų poreikius - dar vienas aukštesnės klasės pietų požymis. Kuo toliau, tuo dažniau pietauti atvyksta ir labai specifinių poreikių turintys žmonės. Vieni netoleruoja glitimo, antri laikosi dietos, dar kiti nevalgo mėsos ar kiaušinių, todėl labai svarbu įsiklausyti į jų poreikius. Pasak jos, pavyzdžiui, „Vanille Lounge“ padidino dienos pietų patiekalų skaičių nuo 3 iki 5, kad visi turėtų iš ko rinktis.
Taip pat nemažai lemia ir nematomi dalykai. Verslo pietų atvykęs žmogus turėtų iš karto rasti stiklinę vandens gomuriui suvilgyti bei paruoštus stalo įrankius. Pastabesni gali atkreipti dėmesį į tai, kad įrankius padavėjai dėlioja užsidėję baltas pirštinaites. Restorano vadovė pamėgusiems dalykinius pietus taip pat pataria neskubėti užsisakinėti maisto, kuris byra, tęžta ar dėl kitų priežasčių gali būti sunkiai valgomas.
Dienos pietų inovacijos: greitis, kokybė ir patogumas
Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir nuolatinis skubėjimas paskatino dienos pietų sektoriaus inovacijas. „iLunch“ restoranų tinklas, veikiantis nuo 2016 metų, išsikėlė tikslą pasiūlyti greitus, kokybiškus ir už patrauklią kainą dienos pietus. „Greiti pietūs, bet ne greitas maistas“ - ši filosofija kruopščiai ir atsakingai įgyvendinama.
„iLunch“ pasitelkia kompleksiškus sprendimus, apjungiančius naujausias išmaniąsias technologijas ir moderniausią virtuvės įrangą. Todėl greiti pietūs įgauna naują atspalvį ir suvokimą, kad tam tikrų procesų optimizavimas nereiškia blogesnę kokybę. Atvirkščiai - iškelia maisto kokybės kartelę šiame segmente į dar nematytas aukštumas.
Puikiai veikia ir atsiliepimų sistema. Restoranuose čia pat galima palikti atsiliepimą specialioje planšetėje, o į jį komanda reaguoja iškart. Maistas išsinešimui Vilniuje ar kituose miestuose taip pat labai populiarus, tad ant kiekvienos pakuotės rasite specialų QR kodą, kurio pagalba galėsite palikti atsiliepimą.
Standartiškai pietų pertrauka trunka vieną valandą. Tačiau tai nereiškia, kad visą šį laiką mėgaujamės maistu ir poilsio akimirkomis. Kelionė iki pietų vietos, maisto užsisakymas ir laukimas arba stovėjimas lėtai judančioje eilėje - tai rutina, kuri nekelia džiaugsmo. Auganti pietų kaina įvairiose įprastose maitinimo įstaigose nereiškia geresnės kokybės, o nuolatinis skubėjimas bei stresas net ir poilsiui skirtos valandos metu tiesiog padiktavo sprendimą, kad dienos pietūs gali būti modernūs ir inovatyvūs.
Šiam tikslui „iLunch“ pasitelkiama gausybė kompleksiškų sprendimų, kuomet darniai veikia tiek naujausios išmaniosios technologijos, tiek ir moderniausia virtuvės įranga. Ir be abejonės - labai svarbus yra žmogiškasis faktorius ta prasme, jog kiekviename restorane kasdien kruopščiai vykdoma maisto kokybės kontrolė, kiekvienas komandos narys turi aiškias užduotis ir visą reikalingą įrangą jas atlikti, o reakcija į klientų atsiliepimus vykdoma tiesiog realiu laiku. Svarbiausi inovatyvių dienos pietų kriterijai:
- Greitis: Pietūs turi būti patiekiami greitai, kad spėtumėte pavalgyti per pietų pertrauką.
- Kokybė: Maistas turi būti šviežias, skanus ir pagamintas iš kokybiškų produktų.
- Kaina: Pietų kaina turi būti prieinama ir atitikti maisto kokybę.
- Patogumas: Pietų vieta turi būti patogi ir lengvai pasiekiama.
„iLunch“ pietauti kviečia nuo pirmadienio iki penktadienio patogiausiu metu - nuo 11.00 iki 15.00 val. Miestiečių ir miesto svečių patogumui Vilniuje jau galima rasti net 23 restoranus. Maistas išsinešimui Vilniuje taip pat yra aktuali tema, nes ypač šiltuoju metų laiku senamiestis ar jo prieigos tampa nuostabia kavine po atviru dangumi. Besirenkantiems tokį pietavimo būdą suteikiama galimybė pasirinktą maistą gauti dažnai greičiau nei per dvi minutes.
Maistą pakuojama į aukštos kokybės pakuotes, nuolat siekiama tvarumo, o tai leidžia išlaikyti ir maisto estetinį vaizdą bei kokybę. Dar patogesniam maisto užsakymui sukurtos platformos, kurių pagalba galima vos kelių mygtukų paspaudimu suformuoti užsakymą, sumokėti, o jau paruošti patiekalai lauks artimiausiame restorane. Maistas į namus Vilniuje pristatomas užsakant tiesiai iš svetainės arba naudojantis „Wolt“ ir „Bolt“ platformomis, laikantis griežtos politikos, jog tokiu atveju pietūs turi kainuoti tiek pat.
Dienos pietų verslas Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės
Lietuvos maitinimo sektorius, o ypač dienos pietų verslas, pastaraisiais metais sparčiai augo. „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 10 metų maitinimo sektorius sparčiai augo. 2007 metais maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklos pajamos siekė 392 mln. eurų, o 2017 metais šis skaičius kilo apie 60 proc. - iki 632 mln.
Antrąjį šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje išaugo 6,6 proc., o maitinimo įmonių apyvarta augo net 12,3 proc. Toks spartus augimas puikiai iliustruoja didėjančias Lietuvos vartotojų pajamas ir itin palankią situaciją darbo rinkoje - aukštą užimtumą, žemą nedarbą ir jau prieškrizinį lygį pasiekusį Lietuvos vartotojų optimizmą. Tai rodo, kad gyventojai vis dažniau leidžia sau vartoti maistą ne namuose, o kavinėse ir restoranuose.
Maitinimo sektoriuje užimta beveik 36 tūkst. darbuotojų, arba beveik 4 proc. visų užimtųjų Lietuvoje. Jeigu bendras darbuotojų skaičius Lietuvoje dar nesiekia prieškrizinio lygio, maitinimo sektoriuje darbuotojų skaičius yra 8 proc. didesnis nei prieš krizę.
„Kolonos“ tinklo pavyzdys
Šešias kavines Vilniuje valdančios bendrovės „Eugenijos svetainė“ vadovė Eugenija Dailidonienė pripažįsta, kad pagrindinis jos šeimos verslas - dienos pietūs. Bendrovės valdomose kavinėse „Kolonos“ kompleksinių pietų kaina sukasi apie 15-16 Lt (dabartine valiuta ~4,35-4,63 EUR), o antrų patiekalų galima rasti ir už 8 Lt (~2,32 EUR).
„Pasakysiu tiesiai šviesiai - pagrindinis mūsų verslas yra dienos pietūs. Mes stengiamės išlaikyti kokybę ir kitaip neišeina. Jeigu nebus kokybės, o kaina bus didelė, nedirbsim. Visos mūsų kavinės, galima sakyti, dirba sėkmingai. Darbuotojų atlyginimai nėra dideli, bet jeigu mes juos gerokai padidinsime, neišsilaikysime. Pas mus darbuotojų kaita nedidelė, vienintelė problema yra su aptarnaujančiu personalu“, - sakė E. Dailidonienė.
Kone visos bendrovės valdomos kavinės nedirba vakarais ir savaitgaliais. „Mes kažkaip sukamės. Jeigu pietūs tęstųsi ne porą valandų, o po tris-keturias, tuomet mes labai gerai dirbtume, bet pietūs tęsiasi pusantros-dvi valandas, o paskui tik viena mūsų kavinė „Senatorių Kolonos“ dirba vakarais ir savaitgaliais. Ji sėkmingai dirba, bet jau sunkiau truputėlį su šiuo darbu“, - pripažino ji.
Restoranas „Senatorių kolonos“ siūlo dienos pietus ilgiau nei įprastai, suteikdamas lankytojams galimybę mėgautis šiltais patiekalais ne tik įprastu pietų metu, bet ir vėliau. Dienos pietūs siūlomi tol, kol yra dienos patiekalų, todėl valgančiųjų būna ir po 17 valandos. Tai puiki galimybė tiems, kurie nori pigiau pavalgyti vėliau arba nenori gaišti laiko gaminant vakarienę namuose. Restoranas kiekvieną dieną siūlo rinktis net iš šešių skirtingų patiekalų, Jūsų sotiems pietums. Visi pietaujantys bus pavaišinti stalo vandeniu su mėta ir citrina.
Verslininkė pabrėžė, kad norėdamas, jog šis verslas sektųsi, privalai pats dirbti. Tik iš dienos pietų gyvenanti bendrovė plečiasi. Pernai ji Vilniuje atidarė dar dvi kavines, o vienos įrengimas atsieina iki 300-400 tūkst. Lt (apie 87-116 tūkst. EUR).
Problemų su aptarnaujančiu personalu, jos nuomone, atsiranda todėl, kad dažniausiai padavėjomis dirba besimokančios merginos. Pabaigusios studijas jos randa darbą pagal specialybę, todėl, anot pašnekovės, dažniausiai rudenį būna „nemalonus pojūtis“, kai paaiškėja, kad padavėja negali suderinti darbo su mokslais.
„Pas mus dirba daug studenčių, kurios mokos neakivaizdžiai, vakarais. Jos baigia mokslus ir išeina, ateina naujos. Ne kiekvienas padavėju gali dirbti. Bent du-tris-keturis mėnesius reikia mokytis dirbti, reikia prie visko priprasti: aplinkos, meniu, žmonių. Pavyzdžiui, pernai išėjo merginos, atidirbusios po ketverius-penkerius metus. Jos baigė mokslus ir susirado darbus pagal specialybę, taigi tokia kaita ir yra. Juk nedirbs visą gyvenimą padavėja“, - kalbėjo E. Dailidonienė. Tačiau ji į ateitį žvelgia optimistiškai. „Pas mus viskas eina į kalną. Reikia būti truputį didesniems optimistams. Jeigu skanu, gerai, turi būti sveika konkurencija“, - tvirtino pašnekovė.
Klientų elgsena ir kainų įtaka verslui
Sostinės biurų kvartale „Vilniaus vartai“ duris atvėrusio restorano „Ginger“ bendraturtė, nenorėjusi būti įvardyta, sakė, kad kurdama verslą tikėjosi, jog žmonių srautai bus didesni. „Mes tikėjomės, kad žmonių srautai bus didesni, o kartu ir pirkinių krepšelis bus kur kas didesnis. Dabar ruošiame dienos pietus, nes kitaip neišeina. Pirmąją savaitę, kai atsidarėme, dienos pietų neturėjome, tačiau turėjome apvalų ir riebų nulį klientų. Žmonės ateidavo, paklausdavo, ar neturime dienos pietų ir išeidavo. Nesitikėjome, kad kompleksiniai pietūs darys tokią didelę įtaką renkantis restoraną“, - sakė ji.
Dieną užsukę lankytojai perka tik dienos pietus. „Kainos labai kelti negalime, nes aplinkinėse kavinėse iki 17-18 Lt (4,92-5,21 EUR) gali labai sočiai pavalgyti. Brangiau mes jau nieko negalime siūlyti. Iš tiesų yra sunku. Tų srautų kaip ir yra dieną, salė būna pilna, žmonės vis eina, bet sumos, už kurias jie perka, yra labai mažos, pavyzdžiui, sušių porciją už 12 Lt (3,47 EUR). Na, tikrai mes pelno iš to neužsidirbsime. Žinoma, jeigu vakare ateina žmonės, būna stabilus meniu. Palyginimui dieną keturių žmonių stalas palieka 55 Lt (15,93 EUR), o vakare toks pat stalas paliks apie 200 Lt (57,92 EUR)“, - kalbėjo verslininkė.
Ji įsitikinusi, kad jeigu restoranas stengsis pasiūlyti kokybę ir išskirtinumą, žmonės mielai važiuos ten pavalgyti. Verslininkė labai skundžiasi nemotyvuotais darbuotojais. „Kai pati ėmiau aptarnauti žmones, sulaukiu pagyrimų dėl gero aptarnavimo ir sulaukiu arbatpinigių. O anksčiau padavėjos skųsdavosi, kad žmonės arbatpinigių nepalieka, o kai pati dirbu, sulaukiu. Tada jos būna išsižiojusios, kodėl tau pinigų palieka, o mums ne. Taigi reikia daryti išvadas“, - tvirtino verslininkė.
Ne vienerius metus kavinėms ir restoranams vadovavęs Arnoldas tvirtino, kad žmonių maitinimas yra labai atsakingas darbas. Jo teigimu, šiuo metu šiam sektoriui nėra lengva. „Daugelyje vietų yra maži antkainiai ir maža apyvarta. Uždirbti kažką yra tikrai sunku. Be to, yra labai daug inspekcijų, kurios tikrina. Pavyzdžiui, atsidarius naujai vietai iš karto užpuola kokios 6-8 inspekcijos, kurios tikrina ir visiškai be reikalo žlugdo verslą“, - kalbėjo pašnekovas.
Arnoldas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra kultūros eiti pavakaroti į restoranus. „Žmonės paskutinius ketverius metus tapo nemokūs: kaip žinote, pakilo šildymo ir kitos kainos, o pajamos nedidėja. Žmonės renkasi valgyti namuose arba siaurose kompanijose patys gamina. Į restoranus mažai kas vaikšto. Pas mus nėra tokios kultūros vakare eiti vakarienės, verslo pietų. Žmonės ateina pavalgyti tam, kad pavalgytų, o ne tam gerai praleistų laiką ir kažko paskanautų“, - pastebi jis.
Lietuviai taupo ir arbatpinigių sąskaita. „Jie žiūri kiekvieną litą, nėra mados palikti 10 proc. arbatpinigių. Žmonės palieka porą litų, nors sąskaita sudaro apie šimtą litų“, - atkreipė dėmesį verslininkas. Paklausus, kaip kavinės, siūlydamos dienos pietus už dešimt litų, sugeba išgyventi, Arnoldas atsakė: „Apyvarta. Kai per trumpą laiką pamaitini daug žmonių, tai apsimoka. Tuo metu restoranuose dažniausiai būna, kad ateina nedaug žmonių, tačiau jie palieka daugiau pinigų, ten yra didesnė pelno marža. Aritmetika yra labai paprasta: parduodi daug už mažesnę sumą arba parduodi mažiau su didesne pelno marža ir įdedi daugiau darbo kurdamas aplinką“.
Dienos pietų kainos Lietuvoje: apžvalga ir pokyčiai
LRT.lt portalas atliko tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, kiek kainuoja dienos pietūs didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje dienos pietų kainos vidurkis (pagrindinis patiekalas ir sriuba) siekia 5,67 euro, o kainų mediana (vidutinė kaina) - 5,5 euro. Mažiausia užfiksuota dienos pietų kaina Vilniaus kavinėse - 3,9 euro. Didžiausia užfiksuota kaina - 8,5 euro. Kaune už dienos pietų rinkinį teks pakloti kiek mažiau. Kainos vidurkis - 5,3 euro, o mediana - 5,2 euro. Mažiausia užfiksuota dienos pietų kaina - 4 eurai. Klaipėdoje kainos vidurkis siekia - 5,05 euro, o mediana - 4,95. Šiauliuose ir Panevėžyje buvo užfiksuotos mažiausios dienos pietų kainos.
Lyginant kainų skirtumus prieš penkerius metus ir dabar, pastebimas 9-20 proc. kainų augimas. Ekonomistai teigia, kad prie didesnių kainų sostinėje prisideda ir didesni vilniečių reikalavimai - norima prabangesnių patiekalų, gražesnės aplinkos.
Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros statistika, 2024 m. lapkritį Lietuvoje dienos pietūs su sriuba vidutiniškai kainavo 7,44 euro, tai 0,60 euro didesnė kaina nei 2023 m. lapkritį. Nuo šių metų pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje siekia 1038 eurus popieriuje, tai yra apie 777 eurus į rankas. Nuo Naujųjų augo minimali mėnesinė alga, didėjo degalų akcizai.
LRT.lt primena, kad maitinimo įstaigoms nuo 2024 m. sausio panaikintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas - šiuo metu jis siekia standartinį 21 proc.
Dienos pietų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose (2024 m. lapkritis)
| Miestas | Kainos vidurkis (EUR) | Kainos mediana (EUR) | Mažiausia kaina (EUR) | Didžiausia kaina (EUR) |
|---|---|---|---|---|
| Vilnius | 5,67 | 5,5 | 3,9 | 8,5 |
| Kaunas | 5,3 | 5,2 | 4,0 | - |
| Klaipėda | 5,05 | 4,95 | - | - |
| Šiauliai | 4,46 | 4,4 | - | - |
| Panevėžys | - | - | - | - |
Kainų pokyčiai įvedus eurą
Įvedus eurą Lietuvoje, nemažai skaitytojų pastebėjo padidėjusias dienos pietų kainas. Kavinėse ir restoranuose kainos pakilo keliais euro centais. Verslininkai teigė, kad „apvali“ grąža yra patogesnė tiek klientui, tiek pardavėjui.
Pavyzdžiui, kavinėje „Šviežios bandelės“ bandelės pabrango nuo 1,80 Lt iki 0,60 eurų (2,07 Lt). Bare „Būsi trečias“ dienos pietūs pabrango septyniais lito centais. Kavinėje „Sostinės kolonos“ kibinas su sultiniu kainavo 1,50 euro, nors meniu buvo nurodyta 1,45 euro. „Čili pica“ direktorė Giedrė Kvedaravičienė teigė, kad patiekalų kainos į eurus konvertuotos dar vasaros viduryje, laikantis skaičių apvalinimo taisyklių. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad kainų apvalinimas yra patogus abiem pusėms, tačiau reikėtų pasidomėti, ar tam nebuvo objektyvių priežasčių.
Kaip išsirinkti kokybiškus dienos pietus?
Kokybiški dienos pietūs restorane, esančiame prie pat darbovietės arba maistas į namus miestiečiams leidžia sutaupyti laiko, dažnai pinigų ir kartu džiaugtis maistu be streso, kad kažkur nespėsi ar kad, pavyzdžiui, maistas bus nekokybiškas dėl to, kad virtuvėje dirba vis kitas asmuo. Minėti kriterijai - greitis, skonis, puikus kainos ir kokybės santykis yra bene svarbiausi, kai kiekvienas iš mūsų renkamės, kur valgyti darbo dienomis.
Svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus, norint, kad pietūs būtų ne tik skanūs, bet ir naudingi:
- Subalansuota mityba: Pietų metu turėtų būti gaunama visų reikalingų maistinių medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių ir vitaminų bei mineralinių medžiagų.
- Maisto pasirinkimas: Geriausia rinktis virtą garuose ir vandenyje, troškintą, keptą orkaitėje maistą, be riebių padažų.
- Valgymo įpročiai: Pietums privalote skirti bent 20-30 min. vien tik valgymui, o po 30-45 min. atsigerti vandens. Valgoma gerai sukramtant maistą, neatsistojus, ne einant, nežiūrint į kompiuterį ar telefoną, nedirbant, ne kalbant telefonu ar nesprendžiant darbo klausimų susitikime, koncentruojamasi į maistą, o ne į išorę.
- Porcijos dydis: Pietums turėtų būti suvartojama apie 30-35 proc. visų dienos kalorijų normos, jei valgome 3 valgymus per dieną.
Kur Vilniuje skaniai ir greitai papietauti?
Kiekvienas alkanas vilnietis dienos eigoje ieško kur greitai ir skaniai papietauti Vilniuje. Užsukti pasimėgauti dienos pietumis kviečia į kavinę-restoraną „Sigmutė“! Tam, kad suteikti geriausią pasiekiamumą ir sukurti geriausias vietas pietums, „Sigmutė“ įsikūrė net keliose strategiškai patogiose miesto vietose. Susipažinti su dienos pietų meniu ir pavalgyti dienos pietus Vilniuje siūloma Kalvarijų, Juozapavičiaus, Šermukšnių gatvėse bei Laisvės prospekte. Dienos pietų pasiūlymai teikiami nuo 9 iki 17 val.
Taip pat Vilniuje galima rasti ir kitų įdomių vietų, kur dienos pietūs gali būti nekasdieniai:
- Totorių g.: Tai ne tik seniausia veikianti mažoji alaus darykla mieste, bet ir ilgiausiai Totorių g. veikianti maitinimo įstaiga, stebinanti patikimu europietiškos ir lietuviškos virtuvės deriniu. Čia laukia ir lengvesni užkandžiai, ir sotūs patiekalai bei kaskart vis kažkuo nauju nustebinantis dienos meniu, kuriame - ir tradiciniai vištienos ar žuvies patiekalai, ir tikriems gurmanams skirta aviena.
- Šv. Mikalojaus g.: Net ir dienos pietūs gali būti nekasdieniai, kai bulvinius blynus ar keptus cepelinus valgysite prisėdę ant medinių suolų. Jei mėgstate pietauti su draugais, prie stalų tilps net didžiausia kompanija.
- Aušros vartų g.: Net greiti pietūs gali pavirsti skrandžio švente. Geriausios lietuviškos virtuvės tradicijos - nuo balandėlių ar sprandinės kepsnio iki sočių sriubų - suteiks energijos likusiai dienos daliai. Kasdien vis kitokie patiekalai nenusibos, net jei pietautumėte čia kasdien.
- Pilies g.: Pietaujate miesto širdyje, tačiau atrodo, kad lankotės pas mamą, kuri pagamins jūsų mėgstamiausią patiekalą. Iš šalia Operos ir baleto teatro įsikūrusios užeigos sklindantys kvapai vilioja iš tolo. Net jei neturite laiko, bet svajojate apie tradicinius lietuviškus patiekalus, valgiai iš kasdien atnaujinamo dienos meniu ant jūsų stalo garuos itin greitai.
- Gedimino pr.: Siesta? O gal fiesta? Sriuba, karštas patiekalas ar salotos ir gėrimas - dienos pietų kompleksas, sugundysiantis ne tik savo kaina, bet ir skoniu.
- Literatų g.: Kadaise beigeliai su litvakais iškeliavo į Niujorką, o dabar grįžo ant pietų stalo Vilniuje.
Kibinai, koldūnai ir japoniški pietūs
Dienos pietų meniu Lietuvoje nuolat plečiasi, siūlydamas tiek tradicinius, tiek ir egzotiškesnius patiekalus. Vilniaus centre, Gedimino prospekte, įsikūręs japoniško maisto restoranas "Niam Niam sushi" siūlo dienos pietus kiekvieną dieną. Tai puiki vieta paragauti autentiškų japoniškų patiekalų.
Kibinai - tai pusmėnulio formos mielinės tešlos pyragėlis su pjaustytos avienos ar jautienos įdaru, kepamas orkaitėje. Tai vienas iš žymiausių karaimų patiekalų, kuris tapo labai populiarus Lietuvoje. Kibinų galima rasti su įvairiais įdarais: aviena, jautiena, kiauliena, elniena, kalakutiena, vištiena, grybais ir kt. Taip pat atsirado kibinų su saldžiu įdaru, varške ir daržovėmis.
Koldūnai ir virtiniai - tai pyragėliai, gaminami iš kvietinių miltų tešlos. Seniausi Lietuvoje aptiktų virtinukų receptai buvo rasti XVII amžiaus Radvilų virėjo užrašų knygelėje. "Koldūnų taškas" Kernavės g. 21, Vilnius, siūlo platų koldūnų asortimentą su įvairiais įdarais ir šmaikščiais pavadinimais. Apžvalgininkas teigė, kad "Koldūnų taškas" siūlo kažką naujo, nes greito maisto taškai tokio plataus asortimento koldūnų nesiūlo.