Filmas „Tarp pilkų debesų“ - tai įspūdinga ekranizacija, įkvėpta lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys to paties pavadinimo romano. Šis filmas ne tik atgaivina svarbią Lietuvos istorijos dalį, bet ir pretenduoja tapti didžiausiu bei brangiausiu nepriklausomos Lietuvos kino istorijos projektu. Knyga, kurios motyvais sukurtas filmas, autorė R. Šepetys ir filmo režisierius M. Markevičius turi lietuviškų šaknų. Knyga yra tapusi „The New York Times“ bestseleriu, išleista daugiau nei 50 šalių, visame pasaulyje jos parduota per milijoną kopijų.
Romano ištakos ir tikra inspiracija
Filmas „Tarp pilkų debesų“ sukurtas remiantis Rūtos Šepetys romanu, kurio pagrindu tapo tikra istorija - Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės, trylikos metų mergaitės, ištrėmimo į Sibirą patirtis. Ši asmeninė drama įkvėpė rašytoją sukurti knygą, kuri vėliau tapo filmo scenarijumi.
Siužetas ir pagrindinė herojė Lina Vilkaitė
Pagrindinė juostos „Tarp pilkų debesų“ herojė - penkiolikmetė Lina Vilkaitė (akt. Bel Powley), svajojanti studijuoti dailę, atostogauti prie jūros ir nueiti į pasimatymą su patinkančiu vaikinu. Kaunas, 1941-ieji. Penkiolikmetė Lina Vilkaitė svajoja studijuoti dailę, atostogauti prie jūros ir nueiti į pasimatymą su patinkančiu vaikinu. Tačiau 1941 m. birželio 14-osios naktį visas svajones sugriauna stiprūs sovietų kariškių smūgiai į duris. Lina kartu su jaunesniu broliu ir mama įgrūdami į gyvulinį traukinio vagoną ir ištremiami į Sibirą, kaip ir tūkstančiai kitų lietuvių. Atskirtas nuo šeimos merginos tėtis Linai ištaria paskutinius žodžius: „Piešk tai, ką matai“.
Ši tragiška patirtis paženklina Linos gyvenimą, tačiau ji nepraranda vilties ir stengiasi išlikti stipri, net ir pačiomis sunkiausiomis sąlygomis. Jos piešiniai tampa dienoraščiu, kuriame nemeluojama. Juose atsispindi skausmas, alkis, šaltis, sovietų žiaurumas ir nepakeliamos gyvenimo sąlygos Sibire. O šalia - žmonių gerumas vienas kitam, pirmoji meilė ir negęstanti viltis išgyventi. Mergina stengiasi narsiai atlaikyti likimo jai skirtus smūgius ir prisiekia įamžinti savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniuose ir aprašymuose. Neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą šiurpioje tremtinių kasdienybėje.
Filmo kūrimo procesas ir iššūkiai
„Tarp pilkų debesų“ - didžiausias ir brangiausias filmas nepriklausomos Lietuvos kino istorijoje. Daugiau nei penkerius metus kurtas filmas „Tarp pilkų debesų“ rugsėjo pabaigoje buvo parodytas Los Andželo kino festivalyje. Filmas „Tarp pilkų debesų“ - tai ilgalaikis projektas, trukęs penkerius metus. Kūrybinė komanda įdėjo daug pastangų, kad atkurtų autentišką tremties atmosferą. Masinėse scenose filmavosi beveik 700 žmonių, o visiems aktoriams buvo sukurta daugiau nei 1000 kostiumų. Anot kūrėjų, filmo biudžetas siekė 4,5 mln. eurų. „Filmas buvo filmuojamas prieš porą metų, o iš viso prie filmo dirbome daugiau nei penkerius metus. Taigi milžiniška tarptautinė komanda iš viso pasaulio padarė labai daug, kad filmas pasiektų kino ekranus. Net ir tie žmonės, kurių ekrane nesimato nuveikė didelius darbus“, - pagyrimų komandai negaili prodiuseris Ž. Naujokas.
| Aspektas | Detalė |
|---|---|
| Kūrimo trukmė | Daugiau nei penkeri metai |
| Masinėse scenose filmavosi | Beveik 700 žmonių |
| Sukurta kostiumų | Daugiau nei 1000 |
| Filmo biudžetas | 4,5 mln. eurų |
Rūtos Šepetys požiūris į ekranizaciją
Rašytoja Rūta Šepetys teigia, kad filmas „Tarp pilkų debesų“ yra geresnis nei knyga. „Rizikinga taip sakyti, bet manau, kad filmas bus geresnis nei knyga“, - prieš kiek daugiau nei porą metų, kai juosta buvo dar tik filmuojama, kalbėjo R. Šepetys. Ir dabar, kai filmas jau sumontuotas, R. Šepetys šių savo žodžių neišsižada. Anot jos, filme pavyko geriau atskleisti veikėjų charakterius ir pačią istoriją. R. Šepetys pabrėžia, kad jai buvo svarbu papasakoti šią svarbią Lietuvos istorijos dalį autentiškai. Autorė pasakoja, kad ir žmonės, ir pati istorija niekada nebus tik balta ar tik juoda - visada reikia pamatyti daugybę pilkų atspalvių. „Kai kalbėjausi su išgyvenusiais tremtį žmonėmis, girdėjau ne vieną istoriją apie žmogiškumą žiaurume. Todėl atsirado veikėjas NKVD karininkas Kreckis. Jo likimas knygoje miglotas, kiekvienam paliekama sava interpretacija. O kai pamačiau filmo scenarijų, supratau, kad mano mintį filmo kūrėjai suprato“, - sako R. Šepetys. Rašytoja dėkoja Lietuvai ir lietuviams, kad jie taip gražiai priėmė ir parėmė jos parašytą istoriją, kuri, kaip pati sako, jai nepriklauso.
Tarptautinė kūrybinė komanda ir aktoriai
Filmo kūrybinėje komandoje dirbo talentingi profesionalai iš viso pasaulio. Filmo režisierius - Los Andžele gimęs ir užaugęs Marius Markevičius, žinomas filmo „Kita svajonių komanda“ režisierius. Filmo prodiuseris - Žilvinas Naujokas, Lietuvai padovanojęs lankomiausią nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu kurtą filmą „Tadas Blinda. Pradžia“. Filmo operatorius - tarptautiniais apdovanojimais įvertintas Ramūnas Greičius. Pagrindinį vaidmenį juostoje atlieka britų aktorė Bel Powley, išgarsėjusi vaidmenimis filmuose „Paauglės dienoraštis“, „Mergina su principais. Kerė Pilbė“ ir kt. Vieną pagrindinių vaidmenų atlikusi aktorė Lisa Loven Kongsli sako, kad metus gyveno su šia istorija, ir, nors didžiuojasi, kad galėjo suvaidinti tokią moterį, prisiminti, kaip buvo filmuojamos kai kurios scenos, jai iki šiol sunku, užplūsta daugybė emocijų.
2025.11.02 22:00 - TV3 - Tarp pilkų debesų (2018) [Lietuviškas filmas] [anonsas]
Pasaulinis pripažinimas ir tikslai
Filmas „Tarp pilkų debesų“ buvo parodytas Los Andželo kino festivalyje, o kitų metų sausį pasirodys 10 didžiausių Amerikos miestų kino teatruose. Kūrėjai tikisi, kad filmas sulauks tarptautinio pripažinimo ir padės pasauliui sužinoti apie tragišką Lietuvos istorijos puslapį. Los Andžele gimęs ir augęs lietuvių kilmės režisierius M. Markevičius pasakoja, kad šiuo filmu norėta papasakoti Baltijos šalių istoriją: „Nuo pat pirmos „Tarp pilkų debesų“ kūrimo dienos mūsų tikslas buvo rodyti šį filmą tarptautinei auditorijai ir pasakoti apie Lietuvos bei Baltijos šalių istoriją pasauliui. Mokyklose už Atlanto šių šalių istorijos nemoko, tad ją žino ne visi. Norėjosi, kad ši juosta būtų tarptautinė ir užsieniečiai tai pamatytų ir apie tai sužinotų.“ Jam antrina ir filmo prodiuseris Ž. Naujokas. Patys pirmieji Lietuvoje filmą išvydo tie, kuriems ši istorija pažįstama ir artimiausia, - tai tremtį patyrę žmonės.
Tremties patirtis literatūroje: kontekstas ir reikšmė
Literatūrologė dr. Eglė Kačkutė, apžvelgdama R. Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“, atkreipia dėmesį į tai, kad romanas nagrinėja sovietinio teroro, 1941 m. trėmimų temą. Dr. E. Kačkutė pastebi, kad romane pateikiama išsamių žinių apie tremtį: antisanitarines sąlygas, badą, mainymąsi ir dalijimąsi maistu, vaikų, gimdyvių ir kitų žmonių mirtis, lavonų mėtymą iš vagonų, žiaurų kareivių elgesį su tremtiniais, pačių tremtinių tarpusavio santykius, jų santykius su vietos gyventojais atvykus į tremties vietą, žvejybą lediniame vandenyje, šaltį, badą, mirtį ir dizenteriją. Akivaizdu, kad romanas sukonstruotas D. Grinkevičiūtės teksto pagrindu, perkeliama ta pati trėmimų geografija, šeimos struktūra, pasakotojos amžius ir iš dalies jos subjekto pozicija, laikysena traumuojančios patirties akivaizdoje.
Romano pabaigoje, kai, atrodo, jau nebėra vilties, Lina slaugo sergantį brolį ir galvoja: „Negali būti, jog tai - galas. Negali būti. Ko gyvenimas bando mane išmokyti? Kaip man atsakyti, jei nesuprantu, ko manęs klausia?“ Net beviltiškoje situacijoje mergaitė atsisako pasiduoti nevilčiai, nes tai nėra išeitis, jos patirtis liudija, kad vienintelis teisingas požiūris − netikėti, jog tai galas. Be to, jaunų žmonių patirtis ir padėties vertinimas dar yra ribotas, laisvas nuo politinių įsitikinimų ir leidžia istoriją pasakoti ne ideologinėmis, o žmogiškomis kategorijomis. Nors romane ne kartą minima, kad „sovietai nori mus sunaikinti“, tai ne pasakotojos, o retransliuotas jos motinos arba kitų suaugusiųjų požiūris. Ji pati situaciją vertina neutraliai ir asmeniškai. Dr. E. Kačkutė teigia, kad lietuvių skaitytojams verta priminti D. Grinkevičiūtės tekstą „Lietuviai prie Laptevų jūros“, kurį galima rasti rinkinyje „Amžino įšalo žemėje“. Ji mano, kad, jei žmogus nori perskaityti vieną tekstą apie tremtį iš Lietuvos lietuvių kalba, be jokios abejonės, verta skaityti „Lietuvius prie Laptevų jūros“. Tačiau, jei ieškote išsamesnio ir lengvesnio pasakojimo šia tema, perskaitykite ir R. Šepetys kūrinį.
Skaitytojų ir žiūrovų atsiliepimai
Knyga „Tarp pilkų debesų“ susilaukė itin teigiamų atsiliepimų. Daugelis skaitytojų pabrėžia jos jautrumą ir realistiškumą: „Knyga man labai patiko: jautrus, realistiškas...“; „Labai lengvai skaitoma ir labai įtraukianti knyga.“; „Ši knyga mane sujaudino iki sielos gelmių. Perskaičiau per pora dienų, labai įtraukė.“; „Romana skaudus ir jautrus. Buvo visko ašarų.“; „Ši knyga yra tikrai gerai parašyta ir siūlyčiau perskaityti visiems kam patinka skaityti knygas.“; „Labai patiko, labai aiškiai perteiktas vaizdas, vaizduotė puikiai veikė, kartais norėjosi verkti.“; „Tiesiog pažadinanti emocijas knygas, priverčianti susimąstyti apie vertybes. Nuostabi!“
Kūrinys vertinamas už įtraukiančią istoriją ir emocinį poveikį: „Tai vieną iš tų knygų, kurios negali paleisti kol neperskaitai.“; „Jūs tikrai juoksitės ir kartu ir verksite - tą jums garantuoju.“; „Puiki knyga,kuri mane nepaleido pirmo iki paskutinio puslapio.. žliumbiau lyg viską pati būčiau išgyvenusi..“; „Nesu linkusi verkti skaitydama knygas, tačiau šis kūrinys išspaudė ne vieną ašarą.“; „Knyga tokia itraukianti jog ja nusipirkusi jau kita diena nebeturejau ka skaityti. Nes tiek itrauke jog ja perskaiciau per 5h.“; „Tokiios itraukiancios ir idomios knygos nebuvau skaiciusi. Man buvo kaskas idomaus ir neitiketino bet ir artima.“; „Knyga" Tarp pilku debesu" itraukianti nuo pat pirmo puslapio.“
Skaitytojai vertina knygos istorinę ir etinę svarbą: „Besidomintiems mūsų istorija - nuostabi knyga.“; „Knyga puikiai tinkanti tiek jaunąjai kartai, tiek ir tiems, kurie tai išgyveno iš tikrųjų.“; „Knyga moko ištvermės ir nepasidavimo.“; „Sunku suvokti kaip šitaip buvo galima elgtis su žmonėmis, ypač su vaikais... Tai ką teko iškentėti jiems, protu nesuvokiama.“; „Labai stipri knygą, liūdna, skaudi, jautri istorija daugeliui šeimų.“; „Tokia artima ir jautri istorija kiekvienam lietuviui. Pateikta literatūriškai ir estetiškai gražiai.“; „Tai jausminga ir tuo paciu skausminga knyga, kuri privercia susimastyti apie zmogaus egzistencija, sugebejima islikti zmogisku, net ir paciuose kritinese situacijuose. Skaitant sia knyga nejucia imi dar labiau vertinti artimuosius ir tai ka turi ir be abejones lenkiese zemai tiems, kurie sugebejo turejo drasos, zmogiskumo ir istvermes pereiti visa ta pragara.“; „Pati pačiausia knyga... Kuri sukrete istorijos tikrumu, aprašomais veikėjais, jų gyvenimo detalemis...“; „Nusipirkau knygą, ėmiau ir perskaičiau per porą dienų. Labai jautri, vietomis sukrečianti istorija apie tremtinius.“; „Ar jums kada teko spėlioti, ko verta žmogaus gyvybė? „Stalinas milijonus žmonių ištrėmė ir išžudė, tačiau nepajėgė sunaikinti jų pasėtų atminties, atjautos ir kūrybos daigų.“; „Su visomis kraupiomis smulkmenomis Ruta Sepetys atkuria Antrojo pasaulinio karo metų paauglystės istoriją, kuri šiandien atrodo itin aktuali.“; „Tarp pilkų debesų" - nepaprastai stipri knyga. Jaučiuosi dėkinga Rutai Sepetys - rašytojai, narsiai pasakojančiai tragišką istoriją apie tai, kas nutinka paprastiems žmonėms, kai pasaulio galingieji su pakalikais griebiasi prievartos ir neapykantos.“
Nors knygos pabaiga kai kuriems pasirodė per trumpa - „Kas nelabai patiko, tai pabaiga. Norėjosi jos ilgesnės, sužinoti kaip Lina grįžo namo, kaip susitiko su Andriumi ir kaip toliau ėjosi jų gyvenimas.“ - bendras įspūdis išlieka nepaprastai teigiamas, o kūrinys apibūdinamas kaip „geriausia knyga, kurią kada parašė Rūta Šepetys.“ Nors kai kurie mano, kad filmas „nelygus knygai“, dauguma sutinka, kad abi medijos efektyviai pasakoja šią svarbią istoriją.
tags: #virs #pilku #debesu #vikipedija